Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2023-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1215-771/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-31
Bylos Nr.
e1-1215-771/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24940-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. el-1215-771/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24940-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4. (S) 1.1.7.2.5. ; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.2.25.6.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023-07-31Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Zakarauskės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis-vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas: 2021-08-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartimis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.; 2022-02-13 išregistruotas iš prabuojamų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai J. S., o būtent: 2023 m. liepos 6d., apie 00.30 vai., (duomenys neskelbtini) tyčia rankomis sugriebęs už plaukų savo žmonai J. S., ne mažiau trijų kartų trenkė jos galvą į sieną, vieną kartą savo galva smogė jai į kaktą, dėl ko pastaroji galvą trenkėsi į sieną, rankomis smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną dienos metu išgėrė dvi skardines alaus, vakare dar tris skardines alaus. Jo žmona tą vakarą išgėrė tris skardines alaus. Būdamas (duomenys neskelbtini), jis užmigo. Kai atsibudo, nukentėjusioji buvo nusileidusi į apačią. (duomenys neskelbtini) pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, kuris buvo padėtas ant spintelės. (duomenys neskelbtini) žmonos paprašė grąžinti jam telefoną. Žmona pasakė, kad telefono neatiduos ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo iš paskos. (duomenys neskelbtini) iš žmonos kišenės ištraukė savo ir žmonos telefonus. Žmona prašė grąžinti telefoną. Jis atsisakė grąžinti. (duomenys neskelbtini) žmona bandė paimti iš jo savo telefoną. Toks žmonos elgesys jį supykdė ir jis pastarąją sugriebė už plaukų, kelis kartus jos galvą trenkė į sieną. Po to vieną kartą savo galvą trenkė žmonai į kaktą, dėl ko pastaroji trenkėsi pakaušiu (duomenys neskelbtini) Žmona pradėjo mosikuoti rankomis ir jam numetė akinius. Jis atsitraukė nuo žmonos ir (duomenys neskelbtini) atėjo ir žmona, kuri pareikalavo grąžinti telefoną. Jis nuėjo (duomenys neskelbtini) Matė, kaip nukentėjusioji nuėjo pas savo mamą. Kadangi buvo girtas, tiksliai visų aplinkybių nepamena. Prisipažįsta, kad rankomis galėjo smaugti nukentėjusiąją, tačiau to tiksliai nepamena. (b.1. 139-142)

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad A. S. yra jos vyras. Kartu gyvena 9 mėnesius. 2023 m. liepos 5d. naktį tarp jos ir jos vyro A. įvyko žodinis konfliktas dėl telefono, kurį vyras iš jos paėmęs. Ji daug kartų prašė vyro, kad pastarasis grąžintų jos telefoną. Vyras telefoną atsisakė grąžinti. Jos prašymai grąžinti telefoną tikėtina supykdė kaltinamąjį. Pastarasis ją puolė, ranka sugriebė už plaukų ir kelis kartus jos galvą trenkė į sieną. Kiek kartų vyras trenkė jos galvą į sieną pasakyti negali, bet tikrai ne mažiau trijų kartų. Po to kaltinamasis savo kakta sudavė įjos kaktą. Dėl to ji vėl trenkėsi pakaušį į (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis rankomis sugriebė už kaklo, pakėlė nuo žemės ir pradėjo ją smaugti. Ji pradėjo mosikuoti rankomis, nes pradėjo trūkti oro. Mosikuodama rankomis galėjo kaltinamajam suduoti kaltinamajam per akinius. Kai vyras ją paleido, ji (duomenys neskelbtini) ir vyrui pasakė, kad tikrai dabar kvies policijos pareigūnus. Jei jai neatiduos telefono, nueis pas savo mamą ir paskambins iš mamos telefono. Ji nuėjo į viršų persirengti. Vyras (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) rūkė cigaretę ir telefonu kalbėjosi su savo mama. Pamačiusi, kad jis rūko (duomenys neskelbtini) pradėjo šaukti jog pastarasis gesintų cigaretę, (duomenys neskelbtini) nerūko. Bandė iš vyro atimti cigaretę, bet pastarasis patraukė ranką ir pagrasino ją suspardyti. Ji nuėjo pas savo mamą, iš kurios telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamojo (duomenys neskelbtini) nebebuvo. Ant jos sužalojimų nesimatė, skaudėjo sutrenktas pakaušis. Sumušimo ir smaugimo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. 1.29-33, 36-39 )

Liudytoja M. N. parodė, kad J. S. yra jos dukra. Prieš du mėnesius jos dukra ištekėjo už A. S.. 2023 m. liepos mėnesio pradžioje, ryte paskambino savo dukrai J., kurios paprašė ateiti pas ją į namus padėti pakabinti užuolaidas. Dukra atėjo į jos namus. J. atrodė blaivi. Kadangi naujoms užuolaidoms netiko seni karnizai, todėl reikėjo kabinti naujus karnizus ir reikėjo gręžti, todėl nusprendė darbus baigti kitą dieną. Jokio alkoholio namuose jos nevartojo. Po to dukra išėjo. Apie 24.00 vai. išgirdo beldimą į duris. Per langą pamatė, kad prie durų stovi apsiverkusi dukra. Dukra, įėjusi į vidų, paprašė užrakinti duris, nes iš paskos gali ateiti pastarosios vyras. Dukra susiėmė galvą bei pasakė, kad skauda pakaušį. Papasakojo, kad vyras, suėmęs už plaukų, trenkė pastarosios galvą į (duomenys neskelbtini), kakta sudavė jai į kaktą, smaugė. Taip pat dukra minėjo kad vyras iš jos atėmė telefoną. Dukra pasakodama verkė, be to dukra buvo neblaivi. Su kuo dukra vartojo alkoholį ji nežino, tai yra viena ar su savo vyru. Jos telefonu dukra apie įvykį pranešė policijai (b. 1. 55-58 );

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog 2023-07-06, apie 00:30 vai., J. Č. (S.) nustatytas 2,07 prom. Girtumas. Pastaroji paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras A. S. (nustatytas 0,69 prom. Girtumas), (duomenys neskelbtini) konflikto metu, rankomis sugriebęs ją už plaukų, tris kartus trenkė jos galvą (duomenys neskelbtini). Po to iš savo galvos jai vieną kartą trenkė į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. A. S. buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad žmonos nemušė, o konflikto metu apsistumdė su žmona ir stumdamas nuo savęs žmona trenkėsi į (duomenys neskelbtini) Ant J. Č. kūno akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė (b. 1. 8-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu stovi (duomenys neskelbtini). Pro (duomenys neskelbtini). Akivaizdžių grumtynių požymių nenustatyta. (b. 1. 12-14).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų nepastebėta (b. 1. 59-61).

Dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad į Bendrojo pagalbos centrą paskambinusi nukentėjusioji pranešė, kad pastarąją sumušė kaltinamasis. Paaiškino, kad smogė jos galvą į sieną (b.1. 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjo ir įvertino rašytinius įrodymus. Ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai J. S., o būtent: 2023 m. liepos 6 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) tyčia rankomis sugriebęs už plaukų savo žmonai J. S. ne mažiau tris kartus jos galvą (duomenys neskelbtini), vieną kartą savo galva jai sudavė į kaktą, dėl ko ji galvą trenkė į sieną, ir rankomis sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo jį spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Padarytos nusikalstamos veikos objektas - žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kvalifikacinis požymis- nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, pripažinti A. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę - 9 mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. d., padarymą be laisvės atėmimo bausmės numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, dirba. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymą paskyrus bausmę - laisvės apribojimą, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. skiriama bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina A. S. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę - 9 (devynis) mėnesis laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti laisvės apribojimą - 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis A. S. faktinėje buvimo vietoje laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 6:00 val.

Skirti įpareigojimą - nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72-2 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

TeisėjasAleksandras Prygunkovas