Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-17 · Administracinė byla Nr. I-1942-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
I-1942-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00576-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1942-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00576-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr.(15/4-2) 3I-83 (00099) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu nėra nustatyta nė vieno iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 23 ir 39 straipsniuose išvardytų atvejų ir nėra jokių realių pagrindų manyti, kad tokie faktai gali įvykti ateityje, be to, jie nepateikti ir Sprendime.

Nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo, pateikė būtinus duomenis ir dokumentus. Neatsižvelgiant į tai, kaip Migracijos departamento darbuotojai vertintų tuos duomenis ir dokumentus, pagal teisės aktuose nustatytą tvarką jo veiksmuose nėra nelegalios migracijos grėsmės. Migracijos departamento išvada, kad pateikiami tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantys duomenys, nepaisant jos pagrindimo, nedaro neteisėto jo atvykimo, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, taip pat nesudaro jokio pagrindo manyti, kad vėliau jis neteisėtai atvyks, bus ar gyvens Lietuvos Respublikoje. Šie faktai, kaip ir jo gyvenimas 3 metus Lietuvos Respublikoje, patvirtina siekį veikti teisės aktuose nustatyta tvarka ir nedaryti veiksmų, kurie kvalifikuojami kaip neteisėta migracija.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės vertinimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Galima nelegalios migracijos grėsmė, kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą, turi būti įrodyta ir akivaizdi. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos nelegalios migracijos grėsmės realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu).

Dėl antro pagrindimo, kodėl buvo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (pateikti tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantys duomenys), nurodo, kad papildomi paaiškinimai bus pateikti vėliau, nes jiems paruošti reikia daugiau laiko (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20).

Nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonę, kurioje ketina dirbti, nes atsižvelgus į per patikrinimą nustatytas aplinkybes (UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nėra ir jokia veikla nevykdoma. Šiuo adresu esančioje sodyboje pastatų nėra, likę tik keli rąstai, greičiausiai buvusio pastato likučiai. Nei artimiausioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenantys asmenys, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą duomenų neturi. Susisiekti su sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), savininku nepavyko), daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje įdarbintas pareiškėjas, jokia darbine veikla neužsiima. Be to, įvertinę pareiškėjo 2018 m. sausio 11 d. apklausos rezultatus, daro išvadą, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (t. y. gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos) ir jo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, tai reiškia, kad šio užsieniečio atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra ne dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ši įmonė nevykdo jokios veiklos), o tik gauti leidimą laikinai gyventi.

Atsakovo teigimu, įvertinus duomenų visumą buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas yra dalyvis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento duomenimis, nuo 2017 m. gegužės 25 d. darbuotojų minėtoje bendrovėje nėra, šios bendrovės akcininku nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kuriam Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. liepos 1 d. atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, o 2017 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte bei 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o iš tikrųjų jis neketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodo, kad ginčijamame sprendime tai pat buvo nurodyta, kad, įvertinus surinktus duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Nors nei nelegalios migracijos, nei nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – vienas migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2950-331/2013) ir kt. Pažymi, kad LVAT pripažįsta, kad, vertindami užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos migracijos politikos gaires (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016). Be to, LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 pažymėjo, jog Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Atsižvelgęs į tai, teigia, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, o jo tikslas – ne dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad skunde nurodyti Įstatymo 23 ir 39 straipsniai reglamentuoja ne atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindus, o kitus užsieniečių teisinės padėties klausimus, todėl šie straipsniai nagrinėjamu atveju netaikytini. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Migracijos departamento nuomone, prieš priimant ginčijamą sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako ginčijamam sprendimui pagrįsti, t. y. ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais), taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas (b. l. 17–20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr.(15/4-2) 3I-83 (00099) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (b. l. 22–32). Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2018 m. sausio 29 d., vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 7–11, 170–174).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi pateikiant prašymą) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją; 3) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio; b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai; c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Kaip minėta, skundžiamame sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 7–11, 170–174). Byloje esantys duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. prašyme nurodė, kad ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 136–138), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–32).

2017 m. spalio 26 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau – ir Alytaus apskr. VPK Migracijos skyrius) Prienų skyrių prašydamas nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir patikrinti, ar minėtu adresu, ar kitu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą (ar yra iškaba, įrengtos darbo vietos), apklausti dirbančius darbuotojus ir išsiaiškinti, kur šiuo metu jie dirba ir kaip organizuojamas darbas, kokias konkrečias funkcijas vykdo, kokia jų patirtis ir išsilavinimas (b. l. 127–128).

Alytaus apskr. VPK Migracijos skyrius, atlikęs patikrinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, 2017 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. 52-IL-10856 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nėra ir jokia veikia ten nevykdoma; šiuo adresu esančioje sodyboje pastatų nėra, likę tik keli rąstai, greičiausiai buvusio pastato likučiai; iškabų, nuorodų, kad šiuo adresu būtų įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra; nei artimiausioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenantys asmenys, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą duomenų neturi; susisiekti su šiuo adresu esančios sodybos savininku A. R. ir bendrovės direktoriumi I. P. C. (I. P. C.) nepavyko (b. l. 130). Taip pat buvo apklausti (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) k. gyventojai. Jie nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), niekas negyvena ir apie šiuo adresu galimai vykdomą veiklą nieko nežino (b. l. 131–132). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonę, kurioje ketina dirbti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu jokia darbine veikla neužsiima. Be to, teismui nepateikti jokie įrodymai apie kitą šios įmonės veiklos vietą.

Be to, atsakovas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo atvykimo tikslus, pakvietė jį atvykti į apklausą (b. l. 133–135). 2018 m. sausio 11 d. apklausos lape į klausimą Nr. 4 , ar įmonės, kurioje ketina dirbti, buveinė yra (bus) įsikūrusi tuo adresu, kuriuo registruota, pareiškėjas atsakė, kad adresai nesutampa, nes ieškoma patalpų. Į klausimą Nr. 9, kokią konkrečią veiklą įmonė ketina vykdyti, pareiškėjas atsakė, kad gamins montuojamą elektros įrangą (kištukinius lizdus, jungiklius ir pan.). Į klausimą Nr. 10, ar įmonė yra pasirašiusi ūkinės-komercinės veiklos sutartis su verslo partneriais Lietuvoje ar užsienio valstybėse, pareiškėjas atsakė „ne“. Į klausimą Nr. 11, kokios jo pareigos ir funkcijos įmonėje, ar darbas bus susijęs su nuolatinėmis išvykomis į užsienį, pareiškėjas atsakė: „ne“. Į klausimą Nr. 13, iš kokių lėšų ketina gyventi Lietuvoje, kokį darbo užmokestį gaus Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas atsakė, kad gaus 1 300 Eur darbo užmokestį, papildomos pajamos yra iš įmonės (duomenys neskelbtini), šiuo metu negauna darbo užmokesčio, nes nedirba. Į klausimą Nr. 15, kokį konkretų darbą dirba kiekvienas darbuotojas, pareiškėjas nurodė, kad „direktorius – įmonės valdymas“, taip pat nurodė direktoriaus atstovo L. J. telefono numerį Lietuvoje. Į klausimą Nr. 16, su kokiais konkrečiai klientais dirbo darbuotojai, pareiškėjas atsakė, kad šiuo metu klientų nėra. Į klausimą Nr. 17, kaip buvo vykdoma darbuotojų atranka į įmonę, pareiškėjas atsakė, kad atrankos nebuvo. Į klausimą Nr. 20, koks įmonės darbo užmokesčio fondas, pareiškėjas atsakė, kad šiuo metu nenustatytas, planuojama priimti 5–8 darbuotojus, darbo užmokesčio fondas bus 6–10 tūkst. Eur. Papildomai pareiškėjas apklausos lape nurodė, kad šiuo metu faktiškai įmonės gamybos veikla nevykdoma, vyksta jos organizavimas ir techninis pasiruošimas (b. l. 142–147, vertimas – b. l. 181–182). Įvertinus Migracijos departamentui pareiškėjo apklausos lape nurodytus atsakymus, darytina išvada, kad įmonė, kurioje siekia įsidarbinti pareiškėjas, jokia veikla realiai neužsiima, nes ji neturi klientų, gamybos patalpų dar tik ieškoma, t. y. įmonė patalpų veiklai neturi. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra dalyvis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuo 2017 m. gegužės 25 d. nedirbo nė vienas darbuotojas ir kuri 2017 m. liepos 4 d. bankrutavo (b. l. 109, 114–121). Vadinasi, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (t. y. gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos) ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai prašyme nurodyta Migracijos departamentui. Pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra ne dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte bei 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 ir kt.), tačiau šiuo atveju įrodymų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindą daryti išvadą, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Teismui pateikti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, kurie formaliai atitinka Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir dėl to pagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes turi būti įrodyta, kad nelegalios migracijos grėsmė yra reali ir akivaizdi. VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Įvertinus skundžiamą sprendimą VAĮ 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo ir patvirtintas antspaudu, Sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu išsiųstas pareiškėjui (b. l. 175), todėl skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas neužkerta teisės pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimas Nr.(15/4-2) 3I-83 (00099) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėLiudmila Zaborovska