Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas UAB „AV veikla“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas pripažinti 2007 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT051610 ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 05909, sudarytas tarp jo ir atsakovo, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui 1 558 081 Lt sumą.

Nurodė, kad 2007 m. gegužės 4 d. ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas finansuoti žemės sklypų įsigijimą išperkamosios nuomos būdu, nurodydamas, kad žemės sklypų įsigijimo tikslas – tikslinės paskirties keitimas ir statybų juose vykdymas. 2007 m. gegužės 4 d. ieškovas ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT051610 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto asmens nupirkti minėtą žemės sklypą ir po to perduoti jį valdyti ir naudotis ieškovui verslo tikslais bei įsigyti jį nuosavybės teise, pasibaigus išperkamosios nuomos sutarties terminui bei sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą. Taip pat nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT059409 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto asmens nupirkti minėtą žemės sklypą ir po to perduoti jį valdyti ir naudotis ieškovui verslo tikslais bei įsigyti jį nuosavybės teise, pasibaigus sutarties terminui bei sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą. Paaiškino, kad abi sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu, jų sąlygos buvo standartinės, nes iš anksto buvo parengtos atsakovo. 2009 m. liepos 2 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, pareikalaudamas sumokėti pradelstas įmokas pagal abi sutartis, o 2009 m. liepos 20 d. atsakovas pranešimą apie abiejų sutarčių nutraukimą. Per laikotarpį nuo sutarčių sudarymo iki atsakovo vienašališko sutarčių nutraukimo ieškovas sumokėjo 1 558 081 Lt įmokų už sutartyse nurodytus naudojamus ir valdomus žemės sklypus.

Ieškovo teigimu, abi išperkamosios nuomos sutartys iš esmės savo turiniu atitinka lizingo teisinius santykius, kurie pridengti išperkamosios nuomos sutartimis, nes sutarčių sudarymo metu atsakovas neturėjo nuosavybės teisės į minėtus sklypus. Pagal šias sutartis atsakovas tik įsipareigojo įgyti jose nurodytus žemės sklypus ir perduoti juos ieškovui laikinai naudotis ir valdyti verslo tikslais. Sutarčių tikslas buvo ne nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimas. Atsakovo tikslas buvo pelno gavimas, o ieškovo - ūkinės komercinės veiklos plėtojimas. Sutarčių nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutarties specifikos, iš jos atsirandančių teisių ir pareigų paskirstymo, dėl daikto kokybės, būklės, tinkamumo naudoti pagal paskirtį, perdavimo terminų ir pan. taip pat atitinka lizingo teisinių santykių požymius. Kadangi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai faktiškai atitinka finansinės nuomos teisinius santykius, todėl turi būti taikomos lizingo teisinius santykius reglamentuojančios normos. CK 6.568 straipsnio 1 dalis numato, kad finansinės nuomos sutarties dalyku negali būti žemė ir gamtos ištekliai. Todėl finansinės nuomos sandoris, kurio dalyku yra žemė, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str.). Dėl šios priežasties tarp šalių sudarytos sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir turi būti taikoma restitucija, sugrąžinant šalis į pradinę iki sutarčių sudarymo buvusią padėtį. Kadangi ieškovas per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. liepos 20 d. sumokėjo atsakovui 1 558 081 Lt įmokų pagal sutartis, todėl šios įmokos ieškovui turi būti grąžintos. Kadangi 2009 m. liepos 20 atsakovas vienašališkai nutraukė sutartis, šių sutarčių objektai – žemės sklypai jau perduoti atsakovui, taigi, ieškovas, visa, ką yra gavęs iš atsakovo, jau yra grąžinęs atsakovui.