- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- I-6439-142/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo P. P. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (6.5)I-769 panaikinimo (b. l. 11–13, 15–16). Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakyta priimti skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių sumokėti 2010–2011 metais sumažintą pensijos dalį. Nutartis įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jam paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas). Pareiškėjo senatvės pensija taip pat buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį dėl to, kad pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias sumažintos pensijos dirbantiems, prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl šios įstatyminės nuostatos taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta. Tačiau VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV atsisakė tą padaryti. Pareiškėjas nesutinka, kad praleido skundo padavimo VSDFV terminą, nes apie pažeistą teisę sužinojo Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Remtis teisės aktu, kuris pripažintas antikonstituciniu, ir tokiu pagrindu atsisakyti išmokėti pensijos dalį yra neteisėta ir neteisinga, kadangi aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucijos esme. Pareiškėjo teisė į neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį, t. y., teisė į nuosavybę, turi būti ginama. Teisme pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV atsiliepime su skundu nesutinka, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 35–38). Paaiškina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momento prasideda skundo padavimo termino eiga. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Rašytiniai sprendimai mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas nebuvo priimami, o sprendimu šiuo atveju laikytinas teritorinio skyriaus priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. Todėl kreipdamasis į VSDFV su 2014 m. sausio 20 d. skundu pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Todėl prašomas panaikinti VSDFV sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad iki 2014 m. vasario 7 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas iš karto kreipėsi į teismą. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas jam paskirtos ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos senatvės pensijos grąžinimo, su 2013 m. gruodžio 9 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių (b. l. 21). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. (10.1)3-159268 paaiškino pareiškėjui apie pensijos perskaičiavimo ginčo laikotarpiu teisinius pagrindus, pateikė duomenis apie apskaičiuotas ir išmokėtas pensijų sumas, atsisakė grąžinti dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 22–24). Pareiškėjas padavė skundą VSDFV, kuris VSDFV gautas 2014 m. sausio 20 d., kuriame prašė įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 15 508,28 Lt (b. l. 41). VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-769 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą VSDFV teritorinio skyriaus veiksmams pensijų mokėjimo klausimais ginčyti, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija, o į VSDFV kreipėsi su 2014 m. sausio 20 d. Šiame rašte VSDFV paaiškino pareiškėjui, kad iki 2014 m. vasario 7 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 39–40). Gavęs šį VSDFV sprendimą (b. l. 14), pareiškėjas per 20 dienų su skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1–3).
Ginčas byloje kilęs dėl VSDFV 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (6.5)I-769 teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta, kad pareiškėjo reikalavimą dėl pensijos nepriemokos priteisimo atsisakyta priimti 2014 m. kovo 14 d. nutartimi (b. l. 15–16). Pareiškėjas šios nutarties neskundė, nutartis įsiteisėjusi.
Senatvės pensijų mokėjimo klausimus reguliuoja viešosios teisės normos, t. y. specialusis Pensijų įstatymas, kuriame ginčui aktualiu 2010–2011 metų laikotarpiu iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo aiškiai nustatyta ginčų valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimais iškėlimo tvarka ir kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją procedūrinis terminas. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi ir iki 2013 m. sausio 1 d., ir po 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taigi ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013). Įstatyme taip pat aiškiai nustatytas skundo padavimo VSDFV terminas – per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą (veiksmą, neveikimą). Pasinaudojęs įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo skundą dėl viešojo administravimo priimto individualaus akto ar veiksmo (neveikimo) gali paduoti administraciniam teismui, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniuose nustatytų procesinių normų per 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos.
Teismas taip pat vadovaujasi LVAT praktika, suformuota nagrinėjant tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT yra konstatavęs, kad ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo teisiniams santykiams yra taikytinos iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios, t. y. 2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcijos, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas; nurodytoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėnesį, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Taip pat LVAT yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip nustatyta Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-816/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje A143-1296/2014 ir kt.).
Minėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pradėjo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau ji nebuvo pabaigta, VSDFV nustačius, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
Ir iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), ir nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į VSDFV dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas nepaneigė, kad jam buvo žinoma apie jo senatvės pensijos mažinimą nuo 2010 m. sausio 1 d., tuo labiau, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010 m. vasario 25 d. sprendime, kuriuo perskaičiuota pareiškėjo pensija dėl to, kad jis įgijo papildomą stažą, yra paminėta, kad pensija bus mažinama pagal Laikinąjį įstatymą (b. l. 28). Minėta, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo VSDFV termino pradžia. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad apie teisės pažeidimą sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, yra niekuo nepagrįsti.
Nustatyta, kad pareiškėjas reikalavimą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo suformulavo tik 2013 m. gruodžio 9 d. prašyme VSDFV Vilniaus skyriui. Taigi pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta senatvės pensija.
Pagal LVAT praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per Pensijų įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas šiuo atveju turėjo paduoti VSDFV, kaip pareiškėjui buvo išaiškinta skundžiamame sprendime ir sureguliuota Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 20 punkte. Pareiškėjas gi neprašė VSDFV atnaujinti skundo padavimo termino, nenurodė VSDFV svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, nepateikė tas priežastis pagrindžiančių įrodymų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VSDFV skundžiamame sprendime teisingai įvertino pareiškėjo termino kreiptis į jį aplinkybes ir, pagrįstai pritaikęs Taisyklių 20 ir 31 punktus, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Ta aplinkybė, kad pareiškėjo ginčas dėl neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne per teismą tvarka, užkerta kelią tokį ginčą nagrinėti teisme. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą. Kartu su prašymu būtina pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.