Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti D. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK) 2014-07-29 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK 2014-07-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., už tai, kad 2014-06-19 apie 9.55 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 52 km vairavo transporto priemonę BMW 530D, v. n. (duomenys neskelbtini), kurios priekinių durų stiklų šviesos laidumas (nustatytas 30 % šviesos laidumas) mažesnis, nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 616 kodu pažymėtas reikalavimas, neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 235 p. reikalavimus. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą D. G. buvo skirta 150 Lt bauda.

D. G., nesutikdamas su tokiu procesiniu sprendimu, kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK 2014-07-29 nutarimą. Šio teismo 2014-09-23 nutartimi skundas netenkintas ir Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

D. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai buvo išsamiai ištirti ir išanalizuoti bei padaryta pagrįsta išvada dėl D. G. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d.

ATPK 123 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių KET draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą. Šio straipsnio dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojui nuo 100 Lt iki 150 Lt.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. G. vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 530D, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis, nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 616 kodu pažymėtas reikalavimas, neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Minėtą aplinkybę įrodo 2014-06-19 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimo skirti administracinę nuobaudą, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, taip pat paties D. G. paaiškinimo duomenys. Šių duomenų visuma nustatyta, kad, sustabdžius D. G. vairuojamą automobilį BMW 530D, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas Jungtinėje Karalystėje, bei patikrinus priekinių šoninių automobilio stiklų šviesos pralaidumą, nustatyta, kad šis laidumas buvo mažesnis nei leistina (nustatytas 30 %). Šios aplinkybės D. G. neginčijo.

Apeliantas nutarimą skirti administracinę nuobaudą iš esmės ginčija tuo aspektu, kad jis vairavo Europos Sąjungos valstybėje įregistruotą ir šioje šalyje nustatytus techninius reikalavimus atitinkančią transporto priemonę ir Lietuvos teisės aktai, nustatantys griežtesnius techninius reikalavimus, jam neturi būti taikomi.

Pažymėtina, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 1 d., Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus KET nustatytus atvejus. KET 235 p. nurodytas iš esmės analogiškas reikalavimas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ yra patvirtinti techniniai reikalavimai naudojamoms techniškai tvarkingoms kelių transporto priemonėms. Iš ko seka, jog minėtos teisės normos reikalavimai taikomi ne tik registruojamoms, bet ir kitoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms. Taigi, iš šios teisės normos, kurios kodas 616, matyti, kad automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo ir 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų, taip pat numatytas draudimas nurodytus stiklus papildomai apdoroti (tamsinti, šviesinti, apipurkšti ir pan.), išskyrus, kad automobilio priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm). Šioje normoje taip pat įtvirtinta, kad automobilio stiklus, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, papildomai tamsinti leidžiama tik Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Techninių reikalavimų 616 kode nurodyta, kad šių reikalavimų kontrolė atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant.

Nustatyta, kad D. G. vairuojamo automobilio priekinių šoninių stiklų laidumas buvo mažesnis nei leistina, automobilio vairas yra dešinėje pusėje, ir jis neturėjo Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 4 d. numato išimtį draudimui dalyvauti viešame eisme transporto priemonėms, turinčioms vairą dešinėje automobilio pusėje. Išimtis numatyta laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusioms užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms. Vertinant šią įstatymo nuostatą, pažymėtina, kad ši teisės norma sietina tik su eksploatavimu automobilių, kuriuose vairas įrengtas dešinėje pusėje, tačiau techninių reikalavimų dėl stiklų šviesos laidumo skirtumams netaikytina, kadangi tokių išimčių Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra numatyta. Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teisės normos išimčių užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms dėl stiklų šviesos laidumo nenumato. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė analogišką išvadą. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Jungtinėje Karalystėje ar kitoje užsienio valstybėje nustatyti reikalavimai transporto priemonei negali būti automatiškai galiojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taipogi nustatyti Lietuvos Respublikos reikalavimai transporto priemonėms galioja ir užsienio valstybėse registruotoms transporto priemonėms, išskyrus su specialiai įstatyme numatytas išimtis. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad apelianto vairuojamas automobilis patikrinimo metu neatitiko reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikos keliais važiuojančioms transporto priemonėms. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo Vidaus reikalų ministro išduotą leidimą papildomai tamsinti priekinius šoninius automobilio stiklus. Dėl to Institucija pagrįstai konstatavo, kad apeliantas pažeidė KET 235 p. reikalavimus ir savo kaltais veiksmais padarė ATPK 123 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, taip pat pirmos instancijos teismas, patikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarė analogišką išvadą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad D. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d. , todėl Institucijos nutarimu buvo nubaustas tinkamai, motyvuota ir argumentuota. Nenustačius faktinių aplinkybių vertinimo pažeidimo, pagrindo keisti tiek Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK 2014-07-29 nutarimo, tiek Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.