Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. F. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. F. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 1 (vienu) mėnesiu ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta 5 (penki) mėnesiai ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 20 dienos.

A. F. iki bausmės vykdymo pradžios paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. F. netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. F. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, ir mano, kad baudžiamoji byla turi būti nutraukta arba sušvelninta jam paskirta bausmė.

Dėl BK 242 straipsnio taikymo

6. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu A. F. buvo nuteistas už tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas laikinai išleistas iš bausmės atlikimo vietos, be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo vietą.

7. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. VO-22-420 patvirtintą „(duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, nuteistųjų dienotvarkę“ nuteistasis A. F. 2023 m. liepos 5 d. 13.15 val. buvo laikinai išleistas į (duomenys neskelbtini) r. esančią parduotuvę apsipirkti ir, turėdamas pareigą nustatytu laiku, t. y. iki 2023 m. liepos 5 d. 15 val., sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nesugrįžo. Jis buvo sulaikytas tik 2023 m. rugpjūčio 11 d. 15.10 val. prekybos centre „N.“, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuteistasis A. F. šių aplinkybių neginčija, pripažįsta, kad nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo įstaigą, tačiau aiškina, kad į įkalinimo įstaigą negrįžo dėl svarbios priežasties, kadangi jo gyvybei grėsė pavojus.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės pagal BK 242 straipsnį vis tik pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. F. kaltės klausimą, vertino, dėl kokių priežasčių nuteistasis laiku negrįžo į įkalinimo įstaigą ir padarė išvadą, kad nuteistojo teiginiai dėl jo sveikatai ar gyvybei grėsusio pavojaus laikytini tik jo pasirinkta gynybine versija siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo atveju į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis negrįžo dėl svarbios priežasties. Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymos Nr. RV-22-8321 matyti, kad nuteistasis A. F. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. liepos 6 d. į (duomenys neskelbtini) kalėjimo administraciją raštiškai kreipėsi 12 (dvylika) kartų, juose jokių galimų grėsmių jo atžvilgiu nenurodė (t. 2, b. l. 11-26). Duomenų, kad jis būtų prašęsis būti perkeliamas atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą, kitą būrį, taip pat nėra. Liudytojas J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad A. F. yra kalbėjęs, jog sutaria su ne visais nuteistaisiais ir kad jį nori paversti nuskriaustuoju, tačiau apie tai, kad jam yra grasinama, neminėjo. Liudytojas taip pat nurodė, kad pats nėra girdėjęs, jog kiti nuteistieji A. F. būtų grasinę (2 t., b. l. 29-32). Pastebėtina, kad ir pats nuteistasis, nors ir tvirtino, kad jo gyvybei buvo kilęs pavojus, tačiau nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nei apeliaciniame skunde, nedetalizavo, dėl kokių konkrečių asmenų (asmens) ir kokių konkrečių jų (jo) veiksmų buvo kilęs pavojus jo gyvybei bei sveikatai, dėl ko, kaip deklaruoja nuteistasis, jis ir įvykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ši aplinkybė taip pat verčia abejoti jo nurodytų teiginių teisingumu. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. liepos 8 d. nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) – atviro tipo bausmės atlikimo vietą atvyko 2022 m. gruodžio 21 d. ir viršininko sprendimu bausmės atlikimui paskirtas į 24 būrį. Su kitais nuteistaisiais sutaria, nekonfliktuoja (1 t., b. l. 115-116). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis A. F. daugiau nei mėnesį laiko buvo pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos ir per tą laikotarpį niekur dėl jam kilusios grėsmės nesikreipė. Visos šios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismui leido abejoti nuteistojo pateiktos versijos pagrįstumu ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistajam A. F. gyvybei ar sveikatai joks realus pavojus nebuvo kilęs ir jo negrįžimas į įkalinimo įstaigą buvo nulemtas ne svarbių priežasčių, o buvo sąlygotas nuteistojo neatsakingumo. Dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį.

Dėl paskirtos bausmės

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

11. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. F. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo A. F. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

13. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą A. F. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmė.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į vieną A. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką) ir vieną sunkinančią, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalto būdamas recidyvistu). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. F. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimą padarė atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Jis anksčiau ne kartą teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėse. Baustas administracine tvarka. Laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2023 m. birželio 13 d. tris kartus baustas drausmine tvarka už drausmės pažeidimus, kurių du šiurkštūs, neskatintas (2 t. b. l. 115-117). Pastebėtina, kad nusikalstamas veikas A. F. pradėjo vykdyti būdamas pakankamai jauno amžiaus ir laikui bėgant nesistengė savo elgesio keisti teigiama linkme. Šios aplinkybės rodo, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro, jo nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Išdėstytos aplinkybės, susijusios su pasikartojančiu nusikalstamu nuteistojo elgesiu, nerodo A. F. pastangų gyventi nepažeidžiant įstatymų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, daryti išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam A. F. paskirtą galutinę bausmę aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

15. Kadangi nuteistasis naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi paskirta likusia neatlikta bausmės dalimi. BK 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną likusi neatliktos bausmės dalis buvo 1 mėnuo 20 dienų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi skirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Todėl ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. F. apeliacinį skundą atmesti.