- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- 2YT-37-939/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01290-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai K. S., ji priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad jos tėvai Z. S. ir K. S. gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina K. S. - (duomenys neskelbtini). Tėvai iki 1940 m. liepos 21 d. turėjo žemės, pastatų ir bei žemės dirbimo padargų, galvijų. Okupavus Lietuvą ir nacionalizavus žemę bei sukūrus kolūkius iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jos tėvai buvo tuometinio Jiezno kolūkio kolūkiečiai. Mirus tėvui Z. S., jo turtas kolūkiniame kieme automatiškai perėjo (buvo perrašytas tuometinės apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose) jo sutuoktinei, pareiškėjos motinai K. S., kuri ir tvarkėsi visu buvusiu kolūkinio kiemo turtu kaip savo asmenine nuosavybe. Nei pastatų, nei kito nekilnojamo turto (žemė buvo valstybės nuosavybė) teisinė registracija nebuvo vedama. Tik buvo vedamos apylinkės Tarybos Vykdomojo komiteto Ūkinės knygos, kuriose ir buvo atspindimas visas kolūkinio kiemo turtas: statiniai, gyvuliai, bitės bei šeimos nariai. K. ir Z. S. pastatai bei kitas žemės dirbimo inventorius niekur nebuvo registruoti, nes nebuvo reikalavimo juos registruoti valstybinėse įstaigose privaloma tvarka. Mirus tėvui, motina ir toliau tvarkėsi savo ūkyje. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, motina K. S. toliau gyveno šioje sodyboje, o kartu ir pareiškėja su savo šeima. Motina, atkūrus Nepriklausomybę, pradėjo rūpintis jos teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Tuo tikslu įstatymų nustatyta tvarka motina K. S. Jiezno seniūnijos Agrarinės reformos tarnybai padavė pareiškimą bei pateikė visus reikiamus dokumentus, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tačiau iki (duomenys neskelbtini), kai motina K. S. mirė, jos teisės į nuosavybę nebuvo atkurtos. Kauno apskrities viršininko 2001 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į žemę po K. S. mirties buvo atkurtos jos dukrai, t.y. pareiškėjai. Pareiškėja 1992 metais grįžo gyventi į tėviškę ir nuo to laiko ten gyvena. T.y. ji ir po motinos K. S. mirties liko gyventi tėvų namuose, ir toliau jais rūpinosi: remontavo statinius, savo vardu persiregistravo elektros energijos tiekimo sutartį, mokėjo visus mokesčius, rūpinosi motinos K. S. nuosavybės į žemę atkūrimo klausimais. Be to, siekdama sutvarkyti motinos nuosavybės reikalus, ji užsakė ir tuo pagrindu buvo atlikti gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir jam priklausančių statinių kadastriniai matavimai. Visa tai įrodo, kad ji nuo pat motinos mirties momento priėmė jos palikimą, kuriuo rūpinosi ir tebesirūpina kaip savu: gyvena motinai pagal tuo metu galiojusi Civilinį kodeksą kaip kolūkinio kiemo narei priklausiusiame gyvenamajame name, naudojasi jo priklausiniais, moka mokesčius, remontuoja statinius, tvarko jų teisinę registraciją ir t. t. Taip pat savo nuožiūra sunaudojo motinos kilnojamąjį turtą, o kai kuriuos daiktus saugo dar ir dabar, kaip motinos atmintį.
Pareiškėjos atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos pareiškimą, prašė jį tenkinti, remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytais motyvais ir argumentais.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus, jei pareiškėja patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad ji per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusios mamos K. S. palikimą.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus, jei, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad pareiškėja priėmė K. S. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Liudytoja N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynė. Pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, ją palaidojo A. M. su šeima. Į po pareiškėjos mamos mirties likusius namus niekas nepretendavo, tik pareiškėja. Malinauskienė remontavo namus, pastatė verandą, dirbo žemę, ant kurios yra minėti namai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. S. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatas, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. K. S. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis S. G. v. K. G. byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis A. F. ir kt. v. T. F. byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis S. R. v. S. A. byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).
Pareiškėjos paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos A. M. tėvas Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina K. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8). K. S. mirė būdama našlė, vaikai: A. M. (b.l. 10). A. M. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Prienų rajono I-ojo notarų biuro liudijime nurodoma, jog K. S. palikimo paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 11). Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma patvirtina, jog vadovaujantis 1991-1998 metų namų ūkio knyga Nr.18, K. S. vardu užregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13). Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko Z. S. 4,50 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-26).
Iš pareiškėjos pareiškimo (b.l. 1-4) ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, jos ir liudytojos N. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad notaro biure paveldėjimo byla į K. S. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie K. S. testamentą nėra. Po K. S. mirties jos dukra A. M. ir toliau gyveno K. S. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudojosi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, jį tvarkė, remontavo, priėmė visus palikėjai tuo metu priklausiusius daiktus, jais naudojosi, pastatė verandą, atliko pastatų kadastrinius matavimus, mokėjo mokesčius už žemę, elektrą, rūpinosi motinos K. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais, taip pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. K. S. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nors A. M. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad A. M. faktiškai priėmė 1994 m. rugpjūčio 5 d. mirusios savo motinos K. S. palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. tuoj po savo motinos K. S. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti pagal įstatymą po savo motinos K. S. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos priteistina 9,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Iš pareiškėjos A. M. priteistina 9,28 Eur (devyni eurų,28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.