Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. I. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. I. pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas ir tyčia pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus, pareigybės aprašymo V skirsnyje numatytus reikalavimus, 2013 m., vykdydamas (duomenys neskelbtini) funkcijas ir pareigas, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos (ją gavo apie 470 Lt), sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, sumenkino juridinio asmens –(duomenys neskelbtini) autoritetą ir prestižą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, kartu ir valstybė.

Taip pat, pasak kaltinamojo, nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas vertino inkriminuojamos veikos pavojingumą bei, kodėl nustatė, jog paskirta ir pritaikyta procesinė prievartos priemonė yra būtina. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kuo pasireikštų bylos vilkinimas, jei jis (A. I.) nebūtų nušalintas nuo pareigų.

Be to, kaltinamasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas buvo grindžiamas tuo, kad kratos metu jo namuose rastas didelis kiekis grynųjų pinigų, todėl pagrįstas manymas, kad jis toliau eidamas savo pareigas, darys naujas nusikalstamas veikas. Šie įtarimai nepasitvirtino, kratos metu rastos piniginės lėšos gražintos kaip teisėtos, iš turto ir pajamų deklaracijų matyti, kad jis (A. I.) disponavo didesne, legaliai uždirbta pinigų suma.

Skunde A. I. vėl gi pažymi, kad pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą teismas neįvertino jį charakterizuojančių duomenų, o būtent to, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojamas gerai. Šios aplinkybės rodo, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog jis (A. I.) gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog eidamas savo pareigas, jis gali trukdyti procesui, bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, kas gali sutrukdyti greičiau ir nešališkiau ištirti galimai įvykdytą apysunkį nusikaltimą, juo labiau, kad visi liudytojai jau yra apklausti. Tuo tarpu nei prokuroro prašyme pratęsti jam (A. I.) procesinės prievartos priemonės taikymą, nei skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiu pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad, laikinai nenušalinus jo nuo pareigų, nebūtų užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ar būtų trukdoma greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką.

Be to, A. I. skunde nesutinka su teismo išvada, kad teisė į darbą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatyme numatytais atvejais, o be to, jam nėra kliūčių dirbti kitą darbą (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo tvirtinimu, kitas pareigas galima eiti tik laimėjus konkursą.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. I. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. I. skundas atmestinas.

Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje, BPK 157 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas taikoma tais atvejais, kai: 1) tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar 2) užkirsta įtariamajam/kaltinamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šios procesinės prievartos priemonės taikymas, jos terminų pratęsimas ar skyrimas iš naujo yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga, t. y. pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma (A. I.), galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokį manymą patvirtina kaltinamajame akte esančių teisėtais būdais gautų duomenų visuma. Tuo pačiu pažymėtina, kad svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami taip, kaip tai bus daroma išnagrinėjus bylą iš esmės.

A. I. nuo pareigų buvo nušalintas tuo pagrindu, kad jam inkriminuota nusikalstama veika yra susijusi su užimtomis pareigomis (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta ankstesnėje nutartyje, nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, jog A. I., nebūdamas nušalintas nuo einamų pareigų, gali ir toliau elgtis nusikalstamai, lėmė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės. Todėl A. I. darbas (duomenys neskelbtini) pareigose nėra suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. Be to baudžiamoji byla tik prieš tris mėnesius perduota nagrinėti teisme, pradėta liudytojų apklausa, tačiau dar apklausti ne visi liudytojai, todėl skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Vėlgi pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas, taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų, nereikalauja tiksliai nurodyti, kokiais veiksmais bus trukdoma procesui ar kokios naujos nusikalstamos veikos bus daromos ateityje. Sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo, visiškai pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, pagrįstos teismo išvados, kad siekiant proceso operatyvumo, nešališko ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo bei siekiant užkirsti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, būtina ir toliau taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir A. I. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su kratos metu rastų pinigų gražinimu ar jį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis.

A. I. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo jo teises ir interesus, tačiau tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo, BPK bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad A. I. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo konkrečių pareigų (duomenys neskelbtini), neužkerta jam kelio dirbti kitą darbą.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. I. pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.