- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N2-6895-618/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05145-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- E. A.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. A., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą 2005-09-16 Klaipėdos miesto CMS (įrašo Nr. 901) tarp ieškovės ir atsakovo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui, sūnaus M. A. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 200,00 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskirti sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – M., o atsakovui santuokinę pavardę – A. (b. l. 3-6). Ieškovė nurodė, kad gyvenant šeimoje išsiskyrė jos ir atsakovo požiūris į šeimą, materialines bei dvasines vertybes, atsakovas pradėjo išgėrinėti. Šiuo metu atsakovas nuolat geria, nedirba, neišlaiko šeimos, be jos leidimo išneša iš namų jos daiktus. Su atsakovu jau pusantrų metų negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Nurodo, kad jų santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą ir bendrą ūkį, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra labai sunki, ji yra motinystės atostogose, gauna apie 400 Lt motinystės pašalpą, bet jų nepilnametį sūnų ji išlaiko pati, jai padeda jos draugas, nors padėti išlaikyti turėtų ir atsakovas. Mano, kad sūnaus išlaikymui atsakovas turėtų mokėti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ji įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal jo valią ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, Nurodė, kad santuokos metu jie jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neįgijo, kreditorių neturi. Be to, nurodė, kad ieškovė iki santuokos yra įgijusi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Gulbių g. 2-1, Klaipėdoje, kuris yra nedalintinas. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.
Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, bet nesutinka nagrinėti bylą iš esmės (b. l. 43).
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, pašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005-09-14 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 901 (b. l. 8). Šalims 2011-01-17 gimė sūnus M. A. (b. l. 10). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas butas, esantis Gulbių g. 2-1, Klaipėda (b. l. 13). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 14-15) VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 16-17). Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011-04-08 išduotą pažymą apie asmens gautas pajamas, ieškovė gauna 402,43 Lt motinystės pašalpą (b. l. 18).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes gyvenant šeimoje išsiskyrė jos ir atsakovo požiūris į šeimą, materialines bei dvasines vertybes, abu jie turi skirtingus požiūrius į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, jog dėl santuokos iširimo būtų kalta tik ieškovė. Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką, priešingai ieškovė nurodė, jog 2008 metais ji jau buvo padavusi dokumentus skyryboms, bet dėl atsakovo veiksmų, kuriais jis užvilkino bylą, santuoka nebuvo nutraukta. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau apie pusantrų metų. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl turto ir vykdytinų prievolių padalijimo tarp šalių nėra. Pagal VĮ „Regitra“ pažymą šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o ieškovės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis Gulbių g. 2-1, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2193-0001-9011:0001, ieškovės įgytas 2002-03-25, t. y. iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl šis turtas nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamąją vietą su ieškove. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai juo rūpinasi ir auklėja. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad būtų nepilnamečiam sūnui sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei atsakovui sutinkant su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku, rūpintis, dalyvauti sūnaus auklėjime (CK 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba IĮ „Krova“, jo atlyginimas yra nepastovus apie 600-800 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuosavybės teise transporto priemonių neturi, ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas- butas. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, yra motinystės atostogose, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Lt, atskaičius mokesčius, jai padeda jos draugas. Atsakovo paaiškinimais, atsakovas šiuo metu dirba ir jo pajamos per mėnesį sudaro 600-800 Lt, atskaičius mokesčius. Skolinių įsipareigojimų šalys neturi. Ieškovė teismui nepateikė vaiko priežiūrai reikalingų lėšų paskirstymo, bet nurodė, jog mano, kad šiuo metu nepilnamečio sūnaus, kuriam yra aštuoni mėnesiai, išlaikymui pakaktų 400 Lt per mėnesį. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė neprieštaravo dėl tokio išlaikymo dydžio priteisimo. Teismas pripažįsta, kad tokio amžiaus vaikui visiškai pakanka 400 Lt išlaikymo per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei į nepilnamečio vaiko poreikius, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi teikti nepilnamečiam sūnui 200 Lt išlaikymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).
Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – „M.“, atsakovui – santuokinė pavardė – „A.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Teismui patenkinus ieškovės ieškinį pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistina 270 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 72 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Santuoką, įregistruotą 2005-09-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 901), tarp J. A. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. A., netrukdant atsakovui E. A. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis juo.
Priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečio sūnaus M. A. išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Paskirti ieškovę J. A. lėšų, skirtų sūnaus M. A. išlaikymui, tvarkytoja.
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Po santuokos nutraukimo J. A. palikti ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui palikti pavardę – A..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. A. 270 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. A..
Priteisti iš atsakovo E. A. 72 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.