Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. dėl akumuliatoriaus vagystės 2012 m. tarp pavasario pabaigos ir kovo 3 d. 8.00 val. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „VW Passat“ 2012 m. tarp kovo 12 d. 20.00 val. ir kovo 13 d. 12 val. vagystės laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „VW Passat“ 2012 m. tarp kovo 15 d. 14.30 val. ir kovo 16 d. 12.15 val. vagystės laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. G. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir E. G. suimtas teismo salėje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2012-03-26 iki 2012-03-28, nuo 2012-03-28 iki 2012-05-29 bei atliktas laikas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendį.

Tuo pačiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nuosprendžiu nuteistas P. N. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla nutraukta D. K., jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad jis kartu su P. N. pagrobė svetimą turtą, automobilį: 2012 m. kovo mėnesį, tarp 12 d. 20 val. ir 13 d. 12 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemo (duomenys neskelbtini) pritaikytu vienu gautų iš P. N. ir D. K. raktu, atrakinęs vairuotojo dureles, pagrobė svetimą, E. M., D. M. ir R. M. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 litų vertės.

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad jis kartu su D. K. ir P. N. pagrobė svetimą turtą, automobilį: 2012 m. kovo mėnesį, tarp 15 d. 14.30 val. ir 16 d. 12.15 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) mieste iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemo pritaikytu vienu gautų iš P. N. ir D. K. raktu atrakinęs vairuotojo dureles, pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 litų vertės.

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą: 2012 m. tarp vasario pabaigos ir kovo 3 d. 8.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, iš A. M. sodybos kieme stovinčio S. K. priklausančio traktoriaus T-150 neužrakintos kabinos, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. K. priklausantį turtą – 400 litų vertės akumuliatorių ST-12-230.

Teismo posėdyje nuteistasis E. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis P. N. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. K. bei D. K. gynėjas taip pat prašė nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. G. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą, ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. laikomas recidyvistu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paskirdamas nuteistajam E. G. bausmes už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam E. G. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių bei apysunkių nusikaltimų kategorijai) ir stadiją – nusikalstamos veikos yra baigtos, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į padarytų nusikalstamų veikų motyvą ir tikslą – gauti lėšų, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei kad dvi nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis dvi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, į E. G. asmenybę – nusikaltimus padarė būdamas teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., teistumui neišnykus, yra padaręs daug nusikaltimų, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, su civiliniu ieškovu S. K. sutarė dėl žalos atlyginimo ir su juo susitaikė, ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. G. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p., E. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta (1 t. 140–145 b. l.), taip pat Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendžiu pripažinus E. G. kaltu už nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo skiriama švelnesnė negu laisvės atėmimo bausmė – viešieji darbai, tačiau tai nuteistajam E. G. teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, ir tai patvirtina neigiamą E. G. orientaciją visuomenėje, rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo, įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes, E. G. už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dėl akumuliatoriaus vagystės 2012 m. tarp pavasario pabaigos ir kovo 3 d. 8.00 val.) numatytą nusikaltimą paskirta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) yra artima šio straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei, už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Passat“ 2012 m. tarp kovo 12 d. 20.00 val. ir kovo 13 d. 12 val. vagystės ir dėl automobilio „VW Passat“ 2012 m. tarp kovo 15 d. 14.30 val. ir kovo 16 d. 12.15 val. vagystės) numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (atitinkamai laisvės atėmimas 8 mėnesiams, laisvės atėmimas 10 mėnesių) yra žymiai mažesnės negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. G. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė nėra per griežtos, mažinti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, visos minėtos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant E. G. bausmę. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad visas E. G. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. G. tik dvi nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Nuteistasis E. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jam inkriminuota nusikalstama veika dėl V. K. priklausančio turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės buvo įvykdyta 2012 m. tarp kovo 15 d. 14.30 val. ir kovo 16 d. 12.15 val. Baudžiamojoje teisėje asmuo laikomas sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus tik kitą dieną po gimimo dienos, todėl darytina išvada, kad E. G. pilnamečiu tapo tik (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad E. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos (dėl V. K. priklausančio turto vagystės) padarymo laikas nėra tiksliai nustatytas (nusikaltimas įvykdyta 2012 m. tarp kovo 15 d. 14.30 val. ir kovo 16 d. 12.15 val.), ir į tai, kad teismų praktikoje iškilusios abejones aiškinamos kaltinamojo naudai (principas in dubio pro reo), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog E. G. tik dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmes už padarytus nusikaltimus, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. G., kaip nepilnamečiam, bausmės už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos tinkamai.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas E. G. nepagrįstai pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. laikė recidyvistu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmes, atsižvelgė ir į aplinkybę, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, o tai pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. leido nuteistąjį laikyti recidyvistu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. yra numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis E. G. padarė naujus tyčinius nusikaltimus, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendis (1 t. 146-150 b. l.)), už kurį teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Taigi formalūs pagrindai konstatuoti nusikaltimų recidyvą ir pripažinti E. G. recidyvistu buvo. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad teismų praktikoje nusikaltimų recidyvu negali būti laikomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų, nors teistumas už juos ir neišnykęs, ir nepanaikintas. Toks asmuo negali būti pripažįstamas recidyvistu.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendžiu, tiek skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas dar nepilnametis, todėl šie nusikaltimai negali sudaryti nusikaltimų recidyvo ir E. G. negali būti pripažintas recidyvistu, todėl ši apygardos teismo nuosprendžio dalis keistina ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas teiginys, kad nuteistasis E. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., laikomas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio minėtą aplinkybę, apeliantui nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę, nes kaip jau buvo minėta, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog į nusikalstamą veiką jį įtraukė pilnamečiai P. N. ir D. K., kuriems kaltinimai dėl to nebuvo pateikti.

Lietuvos Respublikos BPK 255 str. nustatytos nagrinėjimo teisme ribos – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad P. N. buvo perduotas teismui pagal kaltinimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo), o D. K. buvo perduotas teismui pagal kaltinimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2 t. 43–50 b. l.). Taigi perduotoje nagrinėti teismui byloje P. N. ir D. K. nebuvo kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 159 str. 1 d. (Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), padarymu. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar pakeisti veikos kvalifikaciją ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, sunkinantį kaltinamojo teisinę padėtį. Prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, kuris pasunkintų kaltininko teisinę padėtį, gali pareikšti tik prokuroras ir kiti Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nurodyti asmenys, tarp jų nukentėjusysis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei prokuroras, nei nukentėjusieji neprašė pakeisti pareikštų kaltinimų, todėl pirmosios instancijos teismas net negalėjo svarstyti klausimo, ar kaltinamųjų P. N. ir D. K. veikoje nebuvo Lietuvos Respublikos BK 159 str. 1 d. numatyto nusikaltimo (Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką) sudėties ir bylą pagrįstai išnagrinėjo tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ši byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 255 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, tikrinant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl P. N. ir D. K. galimos baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. 1 d. ir atsižvelgus į tai švelninti nuteistajam E. G. paskirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo, jam atlikus 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendį, pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, tačiau šis nuteistojo prašymas netenkinamas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu E. G. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, t. y. nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos BPK 336 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad E. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., laikomas recidyvistu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.