- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-151-366/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. M. skundą dėl 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas L. M. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-11-22 ir prokuroro 2011-10-26 nutarimų,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2011-05-03 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje pagal L. M. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-0055-11 pagal BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. 2011-10-26 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., nesant padarytos veikos, turinčios BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. 2011-11-22 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo atmestas L. M. skundas dėl 2011-10-26 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-0055-11 panaikinimo.
Skundžiama 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo atmestas pareiškėjos L. M. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-11-22 ir prokuroro 2011-10-26 nutarimų konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 50-2-0055-11 nutrauktas pagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. M. skundu prašo panaikinti 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-11-22 nutarimą bei pavesti prokuratūrai naujai atlikti išsamų situacijos vertinimą. Teigia, kad teismas neįsigilino į visus byloje esančius duomenis ir netinkamai juos interpretavo. Pareiškėja nesutinka su teismo atliktu duomenų vertinimu ir mano, kad bet koks prieš kitą asmenį viešoje vietoje panaudotas smurtas, juo labiau prieš asmenį, kuris atlieka savo pareigą, turėtų būti vertinamas kaip chuliganizmas. Pareiškėjos manymu, teismas ir prokuroras neteisingai kvalifikavo jos atžvilgiu padarytą veiką, neteisingai interpretavo BK 284 str. 1 d. taikymą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, be to, vertindamas žurnalisto darbo subtilybes nesivadovavo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Teigia, kad prokuroras be argumentų, nepagrįstai nutarime nurodė, kad jos žurnalistinis tyrimas buvo tariamas, ne tikras, nes laikraščio redaktorius B. M. patvirtino priešingai. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo bei prokuroro manymu, kad yra požymių, jog jos veiksmai įvykio metu buvo provokuojantys ir dėl to įvyko konfliktas su R. Č.. Teigia, kad spręsdamas, ar galimo pažeidimo fiksavimas fotoaparatu yra neleistina provokacija, prokuroras šiuo atveju privalėjo susipažinti su Visuomenės informavimo įstatymu, leidusiu jai tai daryti. L. M. teigimu, ji atlikdama redakcijos vadovų užduotį vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, o konfliktas kilo ne dėl provokacijos, o dėl netinkamos R. Č. reakcijos, kuri virto chuliganiškais veiksmais. Pažymi, kad įstatymai įpareigoja ir leidžia žurnalistui elgtis taip, kaip jis turi elgtis dirbdamas jam pavestą darbą. Nurodo, kad R. Č. atsisakė pateikti B. M. ir jai leidimą kirsti medžius, todėl yra pagrindas manyti, jog jos veiksmai fiksuojant galimo pažeidimo darymo vietą ir asmenį, neleidžiant jam pasprukti iš galimos įstatymų pažeidimo vietos, buvo visiškai teisėti. Pareiškėja mano, kad nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo priėmęs prokuroras nepagrįstai minėtus jos veiksmus aiškino kaip jos kaltę. Jos manymu, R. Č. griebdamasis smurto prieš ją sukėlė BK 284 str. 1 d. nurodytas pasekmes. Pareiškėja teigia, kad prokuroras G. Kazlauskas neanalizavo paminėtos nusikalstamos veikos sudėties. Mano, kad R. Č. suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą. Jos teigimu, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., veikos padarymo motyvai reikšmės neturi, jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Pareiškėja teigia, kad prokuroras neargumentuotai kilusį konfliktą perkėlė į asmeninių santykių plotmę, nes ji ir R. Č. niekuomet nebuvo pažįstami, iki to įvykio nėra bendravę.
Teismo posėdyje pareiškėja prašė tenkinti jos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuratūros priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK nuostatų prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti L. M. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėlesniuose jo skunduose nurodomas aplinkybes, tačiau duomenų dėl L. M. nurodomų galimai nusikalstamų R. Č. veiksmų pagal BK 284 str. 1 d. pareiškėjos atžvilgiu, bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais, BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą bei jį perduoda teismui. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jokie ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina R. Č. tyčios viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d. aspektu. Taip pat bylos duomenys neleidžia konstatuoti ir minėtoje teisės normoje įtvirtintų padarinių buvimo. Pareiškėjos skunde dėstomi teiginiai apie minėtos nusikalstamos veikos sudėtį bei jos įrodytumą R. Č. veiksmuose tėra subjektyvūs, sau palankiai dėstomi, juridine sąmone neparemti samprotavimai, kurie nesąlygoja kitokio, nei prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyto duomenų vertinimo bei nepaneigia išvados dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi R. Č. veiksmuose nenustatyta BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, todėl esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, surinktų duomenų viseto pagrindu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas pagrįstai.
Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos prašymas dėl pavedimo prokuratūrai naujai atlikti išsamų situacijos vertinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tame tarpe ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.).
Taigi 2011-10-26 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje nutraukimo, taip pat 2011-11-22 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą bei dėl jų priimtą 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas,
NUTARIA:
L. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2012-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.