Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-397/2015

2015 m. sausio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Algitai Banienei, nuteistosios R. J. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, nu­ma­tytą BK 232 str. ir nuteista 8 (aštuonių) minimalių gyvenimo ly­gių dydžio 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) litų bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., BK 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bauda, subendrinta visiškai sudedant su 2014-05-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui ir paskirta galutinė bausmė 8 (aštuonių) minimalių gyvenimo ly­gių dydžio 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) litų bauda ir 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaitytas jau atliktas viešųjų darbų bausmės laikas ir R. J. laikoma šią bausmę atlikusia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. už tai, kad 2011-10-16 14 val. 28 min., namuose, (duomenys neskelbtini), naudodama kompiuterį, interneto prieigos adresu (duomenys neskelbtini), internetiniame portale www.skundai.net patalpino viešai prieinamą informaciją nurodydama „...papirko skyrybų teismą, ko pasekoje skyrybų teismas truko 10 minučių, su 150 lapų byla. Santuokos nutraukimo korumpuota teisėja V. Š. oi kaip myli pinigus, juos paimdama, kraipo bylas kaip tik jai šauna į galvą“, taip viešai išreikštu skundu pažemino teisingumą vykdančią (duomenys neskelbtini) teismo teisėją V. Š. dėl jos darbinės veiklos, t. y. dėl civilinėje byloje Nr. 2-447-09/2004 pagal R. J. ieškinį priimto sprendimo ir išreiškė nepagarbą teismui.

Nuteistosios teigimu, el. puslapio www.skundai.net tikslas – suteikti Lietuvos gyventojams galimybę viešai paskelbti savo nuomonę apie Lietuvos įmonių, institucijų ar privačių asmenų veiklą. Skundai arba komentarai svetainėje skundai.net - tai trečiųjų asmenų paskelbta pačių trečiųjų asmenų nuomonė, todėl R. J. teisėtai išsakė savo subjektyvią nuomonę intrnetinėje skundų knygoje apie galimą korupcinį veiksnį tarp R. J., L. K., teisėjos V. Š., t. y. išreiškė nuomionę, jog „...papirko skyrybų teismą, ko pasakoje skyrybų teismas truko apie 10 min., su 150 lapų byla. Santuokos nutraukimo korumpuota teisėja V. Š. oi kaip myli pinigus, juos paimdama, kraipo bylas kaip tik jai šauna į galvą“. Nuteistosios nuomone, jos subjektyvi nuomonė nebuvo nei neutrali, nei šokiruojanti, nei erzinanti, nes korupcijos šešelis egzistuoja ne tik teisėsaugoje, bet ir visose kitose gyvenimo srityse, daugeliui žmonių tokia sprendimų kategorija yra norma, todėl ji savo subjektyvia nuomone nieko nenustebino apart sukčių. R. J., L. K. įvairiais būdais bandė R. J. įbauginti, užčiaupti, kad būtų paslėptas jų korupcinis ryšys tarp jų ir teisėjos V. Š.. Įvardintų asmenų iškelta baudžiamoji byla neturi logikos, nes teisėjas negali spręsti kito teisėjo atlikto korupcinio veiksnio dėl galimo šališkumo. Įvardinti asmenys dėl korupcinio veiksnio, turėjo kreiptis į STT, kur būtų vykęs ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio veiksnio ištyrimo, tariamo šmeižimo.

Nuteistoji savo skunde teigė, kad kreipimosi į STT nebuvo, nes teisėsaugoje iš tikro vyko korupcinis ryšys tarp R. J., L. K., teisėjos V. Š., jie bijo STT, todėl jie pasirinko jiems priimtiną ginčo sprendimą – susidorojimą su R. J. teismų sistemoje. Nuteistosios nuomone, ji veikė sąžiningai, nenorėdama pažeminti ir įžeisti teisėją ar kitus asmenis, internetinėje skundų knygoje pateikė vienkartinę, subjektyvią, nešokiruojančią, neerzinančią nuomonę, ji nebuvo analizuojama, tiriama, už kurios paskleidimą R. J. negali būti kaltinama pagal BK 232 str.

Nuteistoji atkreipia dėmesį, jog neteisėta ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybė yra ir ta, kad dėl įžeidimo, ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl liudytojos L. K. skundo, o tariamai nukentėjusiosios, nors V. Š. šioje byloje yra tik liudytoja, vadinasi toks ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra neteisėtas. Be to, ikiteisminio tyrimo Nr.52-2-00029-12 metu pareigūnas R. G. susimokęs su sukčiais R. J. ir L. K. paskleisdami įtariamosios nebūtus susirgimus, bandė su įtariamąja susidoroti psichiatrinių ekspertizių metu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. J. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji savo skundą grindžia iš esmės tuo, jog ji nesutinka su įrodymų vertinimu, nes išdėsčiusi tik savo nuomonę, todėl veikoje nėra BK 232 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas, kaip nurodžiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2006-10-31 nutartyje Nr. 2K-7-385/2006, nepateisinamas net ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas. Pagal Konstituciją žmogaus teisės ir laisvės turi būti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 str.). Ši konstitucinė nuostata privaloma visiems teisinių santykių subjektams.

Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepagarbą teismui tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šia Baudžiamojo kodekso nuostata įstatymo leidėjas įtvirtina konstitucinių teismo procesinės veiklos garantijų apsaugą ultima ratio – kraštutinėmis priemonėmis, kurios paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai tai – viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 str. 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Konstitucija (25 str. 1 d.) įtvirtina asmens teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, t. y. garantuoja asmeniui, kad sąžiningai reikšdamas savo nuomonę, jis nebus baudžiamas ar kitaip persekiojamas. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Naudojantis saviraiškos teise, negalima ja piktnaudžiauti, pažeisti įstatymų saugomų kitų vertybių, priešingu atveju, asmuo turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Todėl kaltinamosios baudžiamasis persekiojimas už teiginius, kuriais ji išreiškė nepagarbą teismui, neapribojo teisės aktų garantuojamos saviraiškos teisės.

BK 232 straipsnio sudėtyje yra įtvirtintas viešumo požymis. Baudžiamasis įstatymas nenurodo, kada teismo ar teisėjo užgaulus pažeminimas pripažintinas viešu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2006-10-31 nutartyje (bylos Nr. 2K-7-385/2006) pažymėjo, kad aiškinant sąvoką „viešas“ BK 232 straipsnio kontekste turi būti atsižvelgiama į konstitucines nuostatas apie teismų, teisėjų vykdomą teisingumo funkciją, lemiančią specifinį teismų, teisėjų teisinį statusą, teismų, teisėjų nepriklausomumo, teisinio saugumo principus. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t. y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo.

Nagrinėjamu atveju pamatyti ir perskaityti išreikštą nepagarbą teismui turėjo galimybę daug žmonių, nes tai buvo įrašyta internetiniame puslapyje. Nuteistoji pati patvirtino, kad internetiniame portale www.skundai.net. patalpino informaciją, kurios tekstas „...papirko skyrybų teismą, ko pasekoje skyrybų teismas truko 10 minučių, su 150 lapų byla. Santuokos nutraukimo korumpuota teisėja V. Š. oi kaip myli pinigus, juos paimdama, kraipo bylas kaip tik jai šauna į galvą“, todėl apie teisėjos atžvilgiu pasakytus užgaulius žodžius turėjo galimybę sužinoti daug žmonių.

Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, R. J. parašytas tekstas pagal savo turinį patvirtina, kad ji išdėstė ne nuomonę, o pateikė konstatuojamojo pobūdžio informaciją, teigdama buvus įvykius, kurių nebuvo. R. J. pateiktoje informacijoje tvirtinama, kad teisėja V. Š. yra korumpuota, ji buvo papirkta, paimdama pinigus neteisingai išnagrinėjo jos santuokos nutraukimo bylą. Tačiau pati kaltinamoji pripažino, kad jokių duomenų, jog teisėja V. Š. buvo papirkta, kad ji gavo neteisėtą atlygį ir už tai neteisingai išsprendė jos santuokos nutraukimo bylą neturi. Šie duomenys patvirtina, jog nuteistosios R. J. informacija pateikta suvokiant, kad tai ji daro tyčia ir tai neatitinka tikrovės.

Nuteistoji pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį, turimą aukštąjį išsilavinimą, privalėjo suvokti, kad konstatuojama informacija „...Santuokos nutraukimo korumpuota teisėja V. Š. oi kaip myli pinigus, juos paimdama, kraipo bylas kaip tik jai šauna į galvą“ žemina šioje byloje nukentėjusiosios teisėjos garbę, orumą bei autoritetą visuomenės akyse. Tai, kad, nuteistosios manymu, per napakankamos trukmės civilinės bylos procesą buvo nutraukta tarp R. J. ir R. J. santuoka, išspręsti klausimai susiję su vaikų gyvenamosos vietos nustatymu, turto padalijimu, nesuteikia teisės į teismo sprendimą reaguoti tokia forma. Be to, tai, kad nuteistoji paminėtos civilinės bylos sprendimo neskundė, o, viešoje erdvėje – internetiniame puslapyje 2011-10-16 konstatvo teiginius, neatitinkančius tikrovės, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tariamai išreiškė nuomonę, vėl pačiame skunde dėstė užgaulius, bylą nagrinėjusios teisėjos atžvilgiu žeminančius, nepagrįstus teiginius, rodo, kad nuteistoji sąmoningai siekė ir siekia viešai pažeminti teisingumą civilinėje byloje Nr. 2-447-09/2004 vykdžiusią teisėją.

Byloje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajai R. J., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios netenkinamas.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosos R. J. apeliacinį skundą atmesti.