Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-443-638/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-14Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
e2A-443-638/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00837-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „G&L Logistics“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vikeda“
Civilinė byla Nr. e2A-443-638/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00837-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.1.3.6; 2.6.8.9
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G&L Logistics“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G&L Logistics“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 4 121 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad atsakovė pagal sutartį teikė ieškovei muitinės tarpininko paslaugas. Teikdama paslaugas, atsakovė įformino ir pateikė muitinei ieškovės importuojamų prekių - vaflinių indelių bei cukruotų vaflinių ragelių ledų pakavimui muitinės deklaracijas. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. gruodžio 22 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovės importuojamos prekės buvo deklaruotos neteisingais nomenklatūros kodais, prekėms, klasifikuojamoms nurodytais muitinės nomenklatūros kodais, taikomas trečiųjų šalių muitas. Vilniaus teritorinė muitinė ieškovei skyrė 3 635 Eur baudą bei priskaičiavo 486 Eur delspinigius. Ieškovė dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir aplaidumo patyrė žalą. Ieškovės patirti nuostoliai (žala) atsirado dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir aplaidumo (pateikė muitinės deklaracijas, kuriose nurodė neteisingus deklaruojamų prekių nomenklatūros kodus). Atsižvelgiant į tai, kad už prekių deklaravimą bei muitinės deklaracijų tinkamą įforminimą yra atsakinga atsakovė, prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl deklaracijose nurodytų neteisingų deklaruojamų prekių nomenklatūros kodų, kyla atsakovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė ir paaiškino, kad atsakovės darbuotoja, įgaliota muitinės tarpininkė, susipažinusi su ieškovės pateiktais krovinio dokumentais, nerado krovinio dokumento (specifikacijos), kuriame būtų nurodytas krovinyje, maisto produktuose esantis krakmolo kiekis. Atsakovei nedelsiant pareikalavus pateikti minėtus dokumentus - būtinus nustatyti krakmolo kiekį ieškovės krovinyje bei atitinkamai ieškovės mokėtiną importo mokestį mokėtiną į biudžetą – ieškovės darbuotoja E. D. elektroniniu laišku pateikė ieškovei priklausančio krovinio gamintojo specifikaciją, kurioje aiškiai ir be jokių papildomų paaiškinimų nurodytas krakmolo kiekis ieškovei priklausančiame krovinyje - 3 procentai. Atsižvelgdama į ieškovės pateiktus dokumentus, atsakovė nustatė, kad ieškovė neprivalo mokėti importo mokesčio į biudžetą. Importo mokestis importuojant tokio pobūdžio produktus privalo būti mokamas proporcingai didesnis pradedant nuo 5 procentų krakmolo kiekio produkte/krovinyje. Ieškovė dviejų su puse metų laikotarpyje dėl analogiško to paties krovinio importo procedūros įforminimo bei importo mokesčio paskaičiavimo, remiantis ta pačia Baltarusijos Respublikos gamintojo prekės specifikacija kreipėsi į atsakovę 60 kartų. Atsakovė, remdamasi ieškovės pateikta, neatsargiai ar sąmoningai Baltarusijos Respublikos gamintojo klaidinančiai nurodyta krakmolo kiekio krovinyje specifikacija, visus 60 kartų nustatė, kad ieškovė neprivalo mokėti į biudžetą iš viso 30 000 Eur mokesčių. Už savo sąžiningą darbą, tyčia ar netyčia suklaidinta atsakovė gavo iš viso 3 000 Eur – po 50 Eur už vieną deklaraciją. Lietuvos muitinė patikrinimo metu nustatė, kad ieškovės Baltarusijos Respublikos gamintojo prekėse nurodomas krakmolo kiekis neatitinka tikrovės. Po šio patikrinimo ieškovė pradėjo teikti prie tų pačių jos importuojamų prekių jau kitą specifikaciją, kurioje krakmolo kiekis nurodytas teisingai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „G&L Logistics“ ieškovei UAB „Vikeda“ 4 121,00 Eur nuostolių, 93 Eur žyminį mokestį, 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „G&L Logistics“ valstybei 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2018 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 19 dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Šalys sutartyje numatė, kad atsakovė privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatytas deklaranto pareigas, naudotis juose numatytomis teisėmis (sutarties 2.1.1. papunktis), deklaruoti prekes ir pateikti jas muitiniam tikrinimui (sutarties 2.1.2. papunktis). Ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei dokumentus, reikalingus muitinės procedūrai įforminti (sutarties 3.1.1. papunktis). Numatyta, kad dokumentų forma ir juose pateikiama informacija turi atitikti Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus (sutarties 3.2 punktas). Teismas atkreipė dėmesį, kad Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, nebegalioja nuo 2004 m. birželio 20 d. Kituose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžtų reikalavimų dokumentams. Teismas padarė išvadą, kad dokumentuose turi būti nurodyti duomenys apie prekės sudėtį, kitas jos savybes, kad būtų galima tinkamai atlikti muitinės deklaravimo procedūrą, nustatyti, ar prekė apmokestinama muito mokesčiu. Teismas nurodė, kad sutarties tinkamas vykdymas yra abiejų šalių pareiga, jos privalo bendradarbiauti, siekdamos sutarties tikslo. Reglamente (ES) Nr. 2018/1602 numatyta, kaip turi būti apskaičiuojamas papildomas muitas cukrui. Muitinės departamento interneto puslapyje yra publikuojamos rekomendacijos, kuriose pateikti pavyzdžiai, kaip nustatyti Meursing kodą. Kaip matyti iš pateiktų elektroninių laiškų bei liudytojos D. K. parodymų, D. K. buvo kilęs klausimas, koks yra krakmolo kiekis. Neaišku buvo ir įmonės direktorei A. A.. Liudytoja teiravosi krakmolo kiekio, tačiau, tikėtina, neišskyrė įdėtinio krakmolo ir gamtinio krakmolo produkte. Nepaisant ieškovės atstovės atsakymo į klausimą, muitinės tarpininkės (atsakovės) kaip profesionalės pareiga yra aiškintis duomenis ir apskaičiuoti Meursing kodą pagal pateiktas rekomendacijas. Teismas pažymėjo, kad esminė aplinkybė yra ta, kad muitinės patikrinimą atlikusi liudytoja I. Ž. Meursing kodą apskaičiavo remdamasi ta pačia specifikacija, kuri buvo pateikta atsakovei, t. y. nėra pagrindo daryti išvadą, kad pateikta specifikacija neatitiko reikalavimų. Kaip matyti iš liudytojos I. Ž. paaiškinimų, Meursing kodo apskaičiavimas nėra tik mechaninis duomenų suvedimas, būtina turėti ir praktinį supratimą. Teismas nurodė, kad muitinės tarpininkas veikloje susiduria su įvairios sudėties prekių deklaravimu ir galima situacija, kad darbuotojai visko nežino, tačiau tam ir yra teritorinės muitinės laboratorijos, jos specialistai, Muitinės departamento rekomendacijos. Kitaip tariant, atsakovė turėjo visas galimybes gauti profesionalią tarnybinę pagalbą. Teismo vertinimu, tai, kad buvo pasitikėta ieškovės darbuotojos, kuri galėjo netiksliai suprasti specifikacijos duomenis lygiai taip pat, kaip ir D. K., žodžiais, neatleidžia muitinės tarpininko nuo pareigos tinkamai deklaruoti prekę. Atsakovės pareiga deklaruoti prekę ir apskaičiuoti Meursing kodą apima pareigą suprasti kliento pateiktos informacijos turinį, remtis esamomis rekomendacijomis, kuriose paaiškinta, kaip iš angliavandenių atėmus cukrų kiekį, nustatomas gamtinio krakmolo kiekis. Problema buvo ne specifikacijos turinys, tačiau darbuotojo kompetencijos lygis. Vilniaus teritorinės muitinės darbuotoja vertino tą pačią specifikaciją, kuri jai pasirodė tinkama ir išsami. Liudytojo E. G. pozicija, kad klientui nepateikus duomenų, tai nėra muitinės tarpininko problema, yra klaidinga. Teismas pažymėjo, kad muitinės tarpininkas negali veikti tik pasitikėdamas klientu, nes galimos situacijos, kad asmuo gali sąmoningai pateikti tarpininkui klaidingą informaciją, siekdamas padaryti žalą rinkai, tačiau muitinės tarpininkas, veikdamas viešojo intereso srityje kaip profesionalas, privalo šalinti abejones ir tinkamai deklaruoti prekę. Jei klientas reikalingų duomenų nepateikia, dėl ko kyla abejonės, muitinės tarpininkas turi atsisakyti teikti tokią paslaugą. Teismas vertino, kad ieškovės kaltę arba mišrią šalių kaltę būtų galima konstatuoti, jeigu būtų nustatyta, kad specifikacijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, neatitinkantys tikrosios prekės sudėties. Šiuo atveju to nėra – iš pateiktų duomenų buvo įmanoma apskaičiuoti krakmolo kiekį ir nustatyti Meursing kodą.

6. Teismas sprendė, kad susiklostė dvejopo pagrindo civilinė atsakomybė. Atsakovės darbuotoja pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. ji nesiėmė tinkamų priemonių pašalinti kilusius neaiškumus – nesikreipė į muitinės laboratoriją, nesikonsultavo su teritorinės muitinės specialistais, nesivadovavo Muitinės departamento rekomendacijomis. Atsakovė, veikdama kaip profesionalė, pažeidė sutartinę pareigą deklaruoti prekes. Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo aktas patvirtina, kad prekės buvo deklaruotos netinkamai, neteisingai apskaičiuotas Meursing kodas. Neteisėti veiksmai, lėmę sutarties pažeidimą, yra įrodyti. Ieškovei už netinkamai deklaruotas prekes buvo apskaičiuotas muitas, priskaičiuoti muito delspinigiai ir skirta bauda. Tai atitinka žalos kriterijų – turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalą tiesiogiai lėmė atsakovės veiksmai – neteisingai deklaravus prekes, ieškovei buvo skirta bauda, paskaičiuoti delspinigiai, muitas (CK 6.247 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą lėmė jos neatsargumas – atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikė atlygintinę specifinių žinių reikalaujančią profesionalią paslaugą (CK 6.248 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „G&L Logistics“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovės pareiga deklaruoti prekę ir apskaičiuoti Meursing kodą apima pareigą suprasti kliento pateiktos informacijos turinį, remtis esamomis rekomendacijomis, kuriose paaiškinta, kaip iš angliavandenių atėmus cukrų kiekį, nustatomas gamtinio krakmolo kiekis. Šių prekių mokesčių suskaičiavimui naudojamo Meursing kodo nustatymo rekomendacijose https://lrmuitine.lt/web/guest/768# nėra aptariama formulė, kad iš angliavandenių atėmus sacharozę lieka krakmolas. Šis teiginys yra nepagrįstas teisės aktais ir neatitinka tikrovės, tokios formulės nėra rekomendacijose Meursing kodo nustatymui.

7.2. Teismas neįvertino, kad ieškovės atsakovei pateiktoje 2018 m. liepos 23 d. specifikacijoje nepakanka duomenų tiksliam krakmolo kiekiui apskaičiuoti. Norint tiksliai suskaičiuoti krakmolo kiekį, esantį angliavandenių sumoje 72,38 proc., reikia iš tos sumos atimti kitų angliavandenių kiekius, bet jų specifikacijoje nėra.

7.3. Teismas visiškai neįvertino klaidingo ieškovės pateiktos 2018 m. liepos 23 d. dienos specifikacijoje krakmolo kiekį nusakančio punkto reikšmės - „krakmolo kiekis proc.3“. Teismas neįvertino atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų, kad ši aplinkybė buvo pagrindinė, dėl ko buvo neteisingai deklaruojamas krakmolo kiekis. Kitaip tariant, kadangi specifikacijoje „krakmolo kiekis proc. 3“ įrašytas visiškai be jokių kitų paaiškinimų, prekes deklaravusiam muitinės tarpininkui nekilo jokios abejonės, kodėl turėtų būti kitaip.

7.4. Teismas neteisingai prilygino muitinės tarpininko atstovo galimybes detalizuoti angliavandenius prie dviejų tikrinimą atlikusių pareigūnų ir muitinės laboratorijos maisto produktų skyriaus darbuotojų galimybių. Muitinės tarpininkas tokių galimybių neturėjo ir, kas itin svarbu pabrėžti, neturėjo pagrindo pradėti ieškoti tokių galimybių ar pagalbos. 2018 m. liepos 23 d. specifikacijos, kurioje krakmolo kiekį suskaičiuoti reikalingi papildomi dokumentai bei maisto produktų specialistų žinios, negalima pripažinti atitinkančia 2018 m. gegužės 14 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 19 3.2 reikalavimą „Visi dokumentai turi būti galiojantys. Dokumentų forma ir juose pateikiama informacija turi atitikti Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus“.

7.5. Teismas neįvertino, kad net ir muitinės pareigūnai patikrinimo metu krakmolo kiekį importuojamoje prekėje nustatė pasinaudodami menamais skaičiavimais ir prielaidomis. Atsakovės nuomone, daryti prielaidas ir spėjimus apie specifikacijoje nurodytų angliavandenių sudėtį iš suminės eilutės nesant juridinio pagrindo turi būti vertinama kaip neteisingas veikimas. Šitoks krakmolo/gliukozės kiekio nustatymas iš angliavandenių kiekio niekur nereglamentuotas ir atsakovei negalėjo būti žinomas. Muitinės tarpininkas neturi teisės daryti prielaidų ar naudoti nereglamentuotus skaičiavimo metodus, nes už tai numatyta administracinė atsakomybė.

7.6. Teismas neatkreipė dėmesio, kad terminas „angliavandeniai“ muitinės dokumentuose (Reglamentas (ES) 2018/1602 2018 m. spalio 11 d. kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas) iš viso nėra naudojamas. Cukrų grupės pavadinimas „angliavandeniai“ muitinės teisės aktuose nėra naudojamas, o tai reiškia, kad atliekant paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį, šis pavadinimas taip pat neturi būti naudojamas. Ieškovė neįvykdė 2018 m. gegužės 14 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 19 reikalavimo pateikti atsakovei dokumentus, kuriuose būtų muitinės dokumentuose reglamentuota informacija.

7.7. Iš teismo sprendimo lieka neaišku, kokiais teisiniais kriterijais teismas vertina atsakovės kaip muitinės tarpininko veiklą vykdančio asmens kompetenciją. Teismas netinkamai taikė Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatas, nes selektyviai rėmėsi tik dalimi straipsnio, ištraukęs jį iš konteksto. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Reglamente įtvirtintas kriterijus, kuriuo remiantis suteikiama teisė teikti muitinės tarpininko paslaugas, jei tiesiogiai su vykdoma veikla susiję praktiniai kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartai (d papunktis), tačiau šis reikalavimas taikomas tik sprendžiant, ar suteikti 38 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą leidimą, kas visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad muitinės tarpininkas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, nes jo teikiama paslauga susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu, valstybės rinkos apsauga, tai reiškia užtikrinti tiek viešą, tiek privatų muitinės tarpininko kliento interesą.

7.8. Teismas neįvertino aplinkybės, kad po patikrinimo importuodama tuos pačius produktus, ieškovė pateikinėjo specifikacijas, kuriose informacija atitiko 2018 m. gegužės 14 d. sutarties Nr. 19 reikalavimus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad muitinės tarpininkui nenaudinga ir nėra motyvo deklaruoti mažesnius mokesčius. Šiuo atveju muitinės tarpininko kaltė nenustatyta ir atsakomybėn muitinės tarpininkas nėra patrauktas.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Vikeda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas priimtame sprendime nurodė tiek motyvus, tiek teisinius pagrindus, kuriais remiantis konstatavo, jog muitinės tarpininkas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, taip pat tai, kad muitinės tarpininko funkcijas atliekančiam asmeniui turi būti taikomi aukšto profesionalumo standartai. Teismas pagrįstai konstatavo, jog tai išplaukia iš teisinio reguliavimo, reglamentuojančio muitinės tarpininko funkcijas bei reikalavimus, kuriais remiantis asmeniui suteikiama teisė teikti muitinės tarpininko paslaugas.

8.2. Teismas priimtame sprendime pagrįstai konstatavo, kad vertinant atsakovės teiginius apie duomenų, nurodytų prekių specifikacijoje, pakankamumą, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad muitinės patikrinimą atlikusi liudytoja I. Ž. Meursing kodą apskaičiavo remdamasi ta pačia specifikacija, kuri buvo pateikta atsakovei. Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimą atlikusi I. Ž., teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad tyrimą atliko pagal byloje pateiktą specifikaciją (2021-11-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:15:40). Į teismo klausimą, ar specifikacija atitinka reikalavimus, minėta liudytoja nurodė, kad specifikacija yra labai gera ir aiški, UAB „ Vikeda“pateikti duomenys yra labai tvarkingi ir aiškūs (2021-11-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:20:00 iki 1:21:36).

8.3. Klausimus apie deklaruojamų prekių sudėtį ir prekių specifikacijose nurodytą informaciją bei duomenis atsakovė ėmė kelti tik po to, kai Vilniaus teritorinė muitinė atliko patikrinimą ir nustatė, jog ieškovės prekės buvo deklaruojamos netinkamai. UAB „G&L Logistics“ direktorė A. A. 2021m. vasario 11 d. išsiuntė elektroninį laišką UAB „Vikeda“ atstovui A. A., kuriame rašoma, kad „įmonė mano, jog pateiktose specifikacijose nepakanka informacijos nustatyti Meursing kodą, jose nenurodyti fruktozės, galaktozės, laktozės, maltozės kiekiai, kurie yra būtini, norint išskaičiuoti iš bendro angliavandenių kiekio reikalingą krakmolo/gliukozės kiekį. O gal mes tiesiog nežinojome, kur žiūrėti? “ (pateikti į bylą 2021-11-24).

8.4. Jeigu atsakovė neturėjo patirties ir žinių deklaruojant maisto produktus ir jai kilo klausimų dėl specifikacijoje pateiktos informacijos vertinimo, ji negalėjo pradėti vykdyti prekių deklaravimo procedūrų. Prieš pradedant deklaruoti prekes, ieškovė privalėjo išsiaiškinti visus jai kylančius klausimus, susijusius su specifikacijoje nurodyta prekių sudėtimi. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į muitinės laboratoriją dėl konsultacijos suteikimo ir tokią konsultaciją gauti per valandą laiko. Tokių veiksmų atsakovė nesiėmė.

8.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. ji nesiėmė tinkamų priemonių pašalinti kilusius neaiškumus - nesikreipė į muitinės laboratoriją, nesikonsultavo su teritorinės muitinės specialistais, nesivadovavo Muitinės departamento rekomendacijomis. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą lėmė jos neatsargumas - atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikė atlygintinę specifinių žinių reikalaujančią profesionalią paslaugą. Žalą tiesiogiai lėmė atsakovės veiksmai - neteisingai deklaravus prekes, ieškovei buvo skirta bauda, paskaičiuoti delspinigiai, muitas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl muitinės tarpininko sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

11. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta pavedimo sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti įstatymų, kitų teisės aktų, Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatytas deklaranto pareigas, naudotis juose numatytomis teisėmis (sutarties 2.1.1 punktas). Taip pat nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. ataskaita Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad ieškovės importuotos prekės (vafliniai indeliai ledų pakavimui) buvo deklaruoti netinkamai, tuo išvengta mokesčių mokėjimo, ieškovei paskirta 3 635 Eur bauda ir 486 Eur muitų delspinigių.

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bauda ir delspinigiai (atsiradę nuostoliai) ieškovei buvo paskirti mokėti (yra priežastiniu ryšiu susiję) dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo (neteisėtų veiksmų). Teismo išvada, atsakovė, vadovaudamasi ieškovės pateikta importuoto produkto specifikacija, neteisingai paskaičiavo vadinamąjį Meursing kodą. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su teismo sprendimu, teigia, kad neprivalėjo suprasti kliento pateiktos informacijos turinio, nėra tokios rekomendacijos, kad iš angliavandenių atėmus cukrų kiekį, gali būti nustatytas gamtinio krakmolo kiekis.

13. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta Kodekso 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.

14. Apeliantė savo skunde pati pripažįsta, kad ieškovės pateiktoje 2018 m. liepos 23 d. produkto specifikacijoje nepakako duomenų tiksliam krakmolo kiekiui apskaičiuoti. Norint tiksliai suskaičiuoti krakmolo kiekį, esantį angliavandenių sumoje 72,38 proc., reikia iš tos sumos atimti kitų angliavandenių kiekius, bet jų specifikacijoje nebuvo. Kitaip tariant, apeliantė pripažino, kad ieškovės pateikta specifikacija jai buvo netiksli, neinformatyvi. Aplinkybė, kad byloje liudytoja apklausta muitinės pareigūnė I. Ž. teigė, kad produkto specifikacija buvo labai gera, nereiškia, kad atsakovei kaip muitinės tarpininkei subjektyviai tai buvo gera, aiški specifikacija. Iš pačios apeliantės cituojamų Meursing kodo nustatymo rekomendacijų (https://lrmuitine.lt/web/guest/768#) matyti, kad Meursing kodo nustatymo tikslams sąvoka „krakmolas/gliukozė“ reiškia ne tik prekių kokybės sertifikatuose kaip sudedamąją dalį nurodytą krakmolą ar gliukozę, bet taip pat krakmolą ar gliukozę, įeinančią į prekių sudėtį kitų produktų pavidalu, pvz., krakmolas – miltų pavidalu, gliukozė – krakmolo skilimo produktų (maltozės, maltotriozės, maltodekstrinų) pavidalu, taip pat razinų ar kitų vaisių pavidalu ir pan. Muitinės LITAR sistemoje pateiktoje Meursing kodo paskaičiavimo formulėje yra reikalaujama įrašyti keturias reikšmes: 1)pieno riebalų, 2)pieno baltymų, 3)krakmolo/gliukozės ir 4) Sacharozė/invertuotasis cukrus/izogliukozė (https://litarweb.lrmuitine.lt/taric/web/meursing_LT?sDate=). Tuo tarpu ieškovės 2018 m. liepos 23 d. pateiktoje produkto specifikacijoje nėra nurodyta krakmolo/gliukozės reikšmė, nurodytas tik grynasis krakmolas, nenurodyta sacharozės/invertuotojo cukraus/gliukozės reikšmė. Pastarosios aplinkybės (rekomendacijos ir specifikacijoje nurodytos elementų reikšmės) turėjo apdairiam ir profesionaliam muitinės tarpininkui signalizuoti, kad specifikacija nėra tinkama, reikalinga aiškintis papildomai arba, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakyti atlikti deklaravimą, jeigu užsakovas nepateikia tikslesnių duomenų. Sutikusi atlikti deklaravimą pagal užsakovo pateiktą specifikaciją, atsakovė prisiėmė riziką, kad prekei gali būti nustatytas netinkamas, neteisingas kodas.

15. Sutiktina su apeliante, kad 2018 m. liepos 23 d. specifikacijos, kurioje krakmolo kiekiui suskaičiuoti reikalingi papildomi dokumentai bei maisto produktų specialistų žinios, negalima pripažinti atitinkančia 2018 m. gegužės 14 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 19 3.2 reikalavimą, kad visi dokumentai turi būti galiojantys, dokumentų forma ir juose pateikiama informacija turi atitikti Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tačiau pastarasis sutarties punktas nepanaikina tos pačios sutarties 2.1.1 punkto, nustatančio muitinės tarpininko pareigas, iš kurių pagrindinė pareiga yra teisingai deklaruoti prekes.

16. Sutiktina ir su apeliantės teiginiu, kad terminas „angliavandeniai“ muitinės dokumentuose (Reglamentas (ES) 2018/1602 2018 m. spalio 11 d. kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas) iš viso nėra naudojamas, kad cukrų grupės pavadinimas „angliavandeniai“ muitinės teisės aktuose nėra naudojamas, o tai reiškia, kad atliekant paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį, šis pavadinimas taip pat neturi būti naudojamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš šio teiginio daro kitokias išvadas, negu kad apeliantė: jeigu angliavandenių terminas muitinės teisės aktuose nėra naudojamas ir prekių deklaravimui nėra tinkamas, tai muitinės tarpininkas turėjo reikalauti pataisyti 2018 m. liepos 23 d. specifikaciją, kurioje buvo nurodytas angliavandenių kiekis, kitaip tariant, muitinės tarpininkui net ir formaliai, lingvistiškai taikant terminus, turėjo būti aišku, kad specifikacija netinkama nustatyti Meursing kodą.

17. Apeliantė teigia, kad iš teismo sprendimo neaišku, kokiais teisiniais kriterijais teismas vertina atsakovės kaip muitinės tarpininko veiklą vykdančio asmens kompetenciją, ir kad teismo išvada esą muitinės tarpininkas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta, nes teismas sprendime aiškiai nurodė, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 2 dalis), vadinasi, atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, turėjo veikti pagal muitinės tarpininko veiklai taikomus specialius profesinius standartus, kurie, atsižvelgiant į viešojo intereso užtikrinimą, turi būti aukštesni nei vidutiniai. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1B-288 patvirtintos Asmenų, pageidaujančių teikti atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, profesinės kvalifikacijos patvirtinimo taisyklės, iš kurių matyti, kad muitinės tarpininkų profesinė kvalifikacija yra suteikiama išlaikius kvalifikacinį egzaminą ir išdavus atitinkamą kvalifikacijos pažymėjimą. Atsakovė pagal viešai prieinamus duomenis skelbiasi kaip muitinės tarpininkė (https://rekvizitai.vz.lt/imone/g_l_logistics/), spręstina, kad šia veikla užsiima profesionaliai.

18. Apeliantė nurodo, kad muitinės tarpininkui nenaudinga ir nėra motyvo deklaruoti mažesnius mokesčius. Aplinkybė, ar muitinės tarpininkas turėjo naudos iš neteisingo deklaravimo, neturi teisinės reikšmės ir nekeičia byloje padarytos pagrįstos išvados, kad dėl neteisingo deklaravimo žalą patyrė ieškovė ir kad dėl atsiradusios žalos yra atsakovės kaip muitinės tarpininkės kaltė. Šiuo atveju atsakovės kaltę sudaro nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nesilaikant muitinės nustatytų rekomendacijų atlikta prekių deklaravimo procedūra. Ar muitinės tarpininkui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, neturi teisinės reikšmės taikant sutartinę civilinę atsakomybę.

19. Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

20. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė