Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje

B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lenkas, išsilavinimas aukštasis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas:

Aprašomoji dalis

Nustatė:

B. B. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis būdamas valstybės tarnautojui pryligintu asmeniu, viršijo įgaliojimus, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: būdamas viešosios įstaigos sodininkų bendrijos “Bražuolė-1” pirmininku ir valdybos nariu ir turėdamas administracinius įgaliojimus bei vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, tyčia išdavė savo sūnui V. B. neteisėtai priimtų sprendimų ir tikrovės neatitinkančius dokumentus: sodininkų bendrijos “Bražuolė-1” 2003-05-10 neteisėtai priimto sprendimo protokolą Nr. 1, sodininkų bendrijos “Bražuolė-1” 2004-07-15 valdybos posėdžio neteisėtai priimto sprendimo protokolą Nr. 3, ir tikrovės neatitinkančią sodininkų bendrijos “Bražuolė-1” 2004-07-16 pažymą apie V. B. priklausomybę sodininkų bendrijos “Bražuolė-1” nariams, kuriuos V. B. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui ir kurių pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjos Onos Zelenkauskienės 2004-12-20 sudarė itin civilinėje apyvartoje geidžiamo dalyko – valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 270 (notarinio registro numeris 6867) dėl 666 kv.m. sodo žemės sklypo Nr. 16, esančio sodų bendrijoje “Bražuolė-1”, Pugainių kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje pardavimo B. B. sūnui V. B., dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo B. B. gynėjas adv. Ramūnas Mikulskis prašė baudžiamąją bylą jo gynamojo atžvilgiu grąžinti prokurorui, nurodydamas, kad yra netiksliai suformuluotas kaltinimas ir todėl tiek jo gynamasis B. B., tiek jis kaip gynėjas negali tinkamai pasiruošti gynybai.

Spręsdamas, ar kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, įvertina, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (2009 m. birželio 25 d. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 4.2.1 punktas. Teismų praktika Nr. 31). Šioje byloje nepatikslinus kaltinimo, būtų suvaržyta B. B. teisė į tinkamą gynybą.

Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. BPK 219 straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 2 punkte nurodomi duomenys apie įtariamuosius, 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta (kaip matyti iš kaltinamojo akto nusikalstamos veikos padarymo vieta nenurodyta), laikas (kaltinamajame akte taip pat yra nenurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas), būdai (nenurodyti), padariniai (kaltinime nurodoma, kad šia nusikalstama veika yra padaryta didelė žala valstybei, tačiau LR BK 228 str. numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, BK 228 str. numatytas didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus). Todėl nenurodžius kaltinime kuo pasireiškė didelės žalos padarymas valstybei B. B. neteisėtais veiksmais, sunkinama teisinė kaltinamojo padėtis. Esminis dalykas, kuris turi būti nurodytas kaltinime, t.y. pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (kaltinime nurodoma, kad B. B. tyčia savo sūnui išdavė sodininkų bendrijos „Bražuolė-1“ neteisėtai priimtų sprendimų protokolus, nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad sodininkų bendrijoje iškilę klausimai buvo svarstomi kolegialiai, juos pasirašė ne vienas asmuo). Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ir nustatęs, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, bylą perduoda prokurorui dėl to, kad tokio akto surašymas trukdo nagrinėti bylą ir neužtikrina kaltinamojo B. B. ir jo gynėjo teisės tinkamai pasiruošti gynybai, o teismas negali pašalinti nustatytų trūkumų, t. y. patikslinti kaltinimą, prokuroras atsisako tai padaryti pats, grąžina bylą prokurorui kaltinimui patikslinti.

Atkreiptinas dėmesys yra ir į tai, kad kaltinime iš esmės kalbama apie didelės žalos padarymą valstybei, tačiau nukentėjusiuoju šioje byloje yra pripažintas fizinis asmuo J. A.. Todėl šioje dalyje taip pat tikslintina – kam yra padaryta žala – valstybei ar fiziniam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

baudžiamąją bylą B. B. atžvilgiu grąžinti prokurorui kaltinimui patikslinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.