Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2014-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-353-404/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-11-04
Bylos Nr.
1-353-404/2014
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00672-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-353-404/2014Proceso Nr. 1-78-1-00672-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.8.2; 2.10.1.4. (S)
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 4 d.Plungė

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Irenos Dačkauskienės pa­reiš­ki­mą dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 78-1-00672-14 ir su­si­pa­ži­nęs su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo by­los me­džia­ga, ku­rio­je V. T., gimęs 1969 m. lapkričio 14 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2014 m. spalio 11 d., apie 22⁵⁵ val., savo namuose (duomenys neskelbtini), Plungės m., kaltinamasis V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė savo dukrai K. T. delnu vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. T. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

policininko Stanislovo Jurino tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad 2014-10-11, apie 22³⁸ val., pagal Klaipėdos AVPK Plungės RPK budėtojo gautą pranešimą, jog namuose (duomenys neskelbtini), Plungės m., neblaivus tėvas smurtauja prieš žmoną ir vaikus, nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad akivaizdžiai neblaivus (girtumą nustatyti atsisakė) V. T. būdamas namuose kumščiu sudavė vieną smūgį nepilnametei dukrai K. T. į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 3-6);

nukentėjusiosios K. T. parodymais, kad 2014-10-11, apie 22⁰⁰ val., į namus (duomenys neskelbtini), Plungės m., grįžo neblaivus jos tėtis V. T. ir pradėjo trankyti duris. Mama keletą kartų jo prašė, kad jis nustotų taip elgtis. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, darė namų darbus. Į kambarį pasikvietė ir mamą, kad būtų ramiau, nes žino, jei tėtis grįžta išgėręs, jis būna piktas, kabinėjasi. Po kelių minučių į kambarį atėjo tėtis V. T. ir pradėjo jas su mama įžeidinėti, vartoti jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Iš pradžių jos į tai nekreipė dėmesio. Bet po kurio laiko mama liepė jam ramintis, eiti iš jos kambario. Po šių žodžių tėtis priėjo prie mamos ir ją pastūmė. Tai pamačiusi, ji šoko tarp tėvų, norėdama apginti mamą, bet tėtis ranka, ar delnu, nežino, vieną kartą trenkė jai į kairės pusės skruostą. Po suduoto smūgio ji stūmė tėtį nuo savęs, bet tėtis sučiupo jai už dėvimo chalato, ir jiedu abu pargriuvo. Kurį laiką grūmėsi tarpusavyje, o mama bandė ją atitraukti nuo tėčio. Kai viskas aprimo, tėtis išėjo iš kambario, o grįžęs su savimi turėjo nedidelį virtuvinį peilį, bet išgirdęs, kad ji kviečia policiją, metė peilį ir išėjo į kitą kambarį. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, į medikus nesikreipė (b.l. 7-9);

liudytojos R. T. parodymais, kad 2014-10-11, apie 22⁰⁰ val., į namus (duomenys neskelbtini), Plungės m., grįžo vyras V. T., kuris trankė duris. Keletą kartų prašė jo, kad liautųsi. Kažkuriuo momentu ji nuėjo į dukters K. kambarį, kur po kelių minučių atėjo vyras V. T. ir pradėjo ją su dukra įžeidinėti, vartoti jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Iš pradžių jos su dukra K. į tai nekreipė dėmesio, ignoravo jį. Bet praėjus kuriam laikui, jai trūko kantrybė, nusibodo būti įžeidinėjamai, todėl liepė jam eiti iš kambario. Po šių jos žodžių vyras V. T. priėjo prie jos ir ją pastūmė. Tai pamačiusi Dukra K. šoko į jų tarpą. Dukrai K. esant tarp jų, vyras V. T. vieną kartą delnu trenkė dukrai K. į kairės pusės skruostą. K. nuo suduoto smūgio susvirduliavo, bet bandė pulti tėtį V., o V. čiupo už jos dėvimo chalato, ir jie abu pargriuvo. Kurį laiką jie tarpusavyje grūmėsi, tad ji puolė atitraukti dukros K. Kai viskas aprimo, vyras V. T. išėjo iš dukros K. kambario, o grįžęs su savimi turėjo nedidelį virtuvinį peilį, ir ji mano, kad norėdamas pagąsdinti, pradėjo šaukti, kad jas papjaus. Kad jo grasinimas buvo realus, ji nemano. Tai buvo tiesiog girto ir įpykusio asmens sapaliojimai. Jai dėl šio įvykio fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jis ją tik pastūmė. Fizinis skausmas buvo sukeltas jos dukrai K., į medikus dėl K. nesikreipė (b.l. 12-13);

asmens blaivumo testo Nr. 356 duomenimis apie 2014-10-12, 1¹⁰ val., V. T. nustatytą 1.78 ‰ girtumą (b.l. 24);

kaltinamojo V. T. parodymais, kuriuose jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad pateiktu įtarimo susipažino, kuris jam aiškus ir suprantamas, tačiau kas vyko 2014-10-11 vakare jis papasakoti tikrai nieko negali, nes nieko neprisimena, buvo nemažai išgėręs. Gali pasakyti tik tiek, kad į namus grįžo neblaivus (b.l. 16-17).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Surinkti įrodymai įrodo kaltinamojo V. T. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui – dukrai K. T., jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu.

Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., skirti 9 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir dydžiu sutinka (b.l. 34).

Skiriant bausmę V. T., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis dirba, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, duomenų apie administracines nuobaudas, psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybių ligas bei jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, paprastai neskiriama. Už padarytą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., ir teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir jį nuteisti viešųjų darbų bausme 9 (devynis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti ? ir V. T. nustatyti galutinę viešųjų darbų bausmę 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti V. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-10-11 iki 2014-10-12 (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti V. T., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 351 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis