Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemones, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas ((duomenys neskelbtini)), gimęs ((duomenys neskelbtini)), Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ((duomenys neskelbtini)), Trakų rajono sav., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 25 min., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-1095-517/2025 priimtas baudžiamasis įsakymas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, 2025 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-11 (1.2.) „Dėl bylų skirstymo tvarkos, kai neužtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, nustatymo“ byla perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo bei PRIR kortelės duomenys, patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 25 min., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu numeriu Vytauto g. 4C, vairavo automobilį ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, dirba. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, šiuo metu kaltinamasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, žala nepadaryta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad R. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo gynėjas advokatas Džigintas Žebelis pateikė teismui prašymą atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo sesers I. Š. atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu I. Š. nurodė, kad santykiai su R. Ž. yra puikūs, juos sieja artimi ryšiai, teigė, jog kaltinamasis supranta, kad pasielgė netinkamai. Kaltinamojo sesuo nurodė, kad šiuo metu nedirba, daug dėmesio skiria vaikų (tarp jų ir mažamečio vaiko) auginimui, taip pat ieškosi darbo. Yra atsakinga, darbšti, moka išklausyti, padėti, kalbėtis. Po to įvykio su broliu dažnai bendrauja. Pažymėjo, kad R. Ž. jos klauso, pažadėjo jį teigiamai paveikti, mano, kad gali broliui (kaltinamajam) daryti teigiamą įtaką. Pagal bylos duomenis I. Š. yra neteista, nebausta administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojama teigiamai. I. Š. palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su broliu R. Ž.. Todėl, teismo vertinimu I. Š. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgus į laiduotojos turtinę padėtį ir galimybes, R. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. Š. atsakomybei ir nustatant minimalų – vienerių metų laidavimo terminą su 500 Eur užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad R. Ž. tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, vairavo transporto priemonę žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, t. y. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo išgėręs apie 200 gramų viskio, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. Ž. būtina uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teisę vairuoti transporto priemones uždrausti įstatymo numatytam minimaliam – 1 metų terminui, argumentuojant tuo, kad kaltinamasis dirba, augina mažametę dukrą, rūpinasi močiute, kurią reikia vežti į gydymo įstaigas, nei karto nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat akcentavo tai, kad kaltinamajam nustatytas 1,70 promilės (vidutinis) neblaivumas ir prašė atsižvelgti į teigiamą kaltinamojo asmenybę, teisingumo ir proporcingumo principus.

Teismas, spręsdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir vertindamas kaltinamojo bei jo gynėjo argumentus, pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybė, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels R. Ž. tam tikrų nepatogumų, susijusios su darbu, šeimos poreikių tenkinimu ar apsunkins susisiekimą, paprastai nustatomos iš esmės visose tokio pobūdžio bylose ir nelaikomos išskirtinėmis. Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo ir suvokė, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam reikalingas, tačiau tai jo nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė. Šios bylos kontekste svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad neblaivūs vairuotojai nedalyvautų eisme, taip apsaugant kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (1,70 promilės,) neblaivumas), nesant tam jokių svarbių priežasčių, tamsiu paros metu, kaimo vietovėje. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas gavus pranešimą iš trečiųjų asmenų, apie galimai neblaivų vairuotoją. Veika padaryta tyčia, neturkus po to, kai kaltinamasis draugų kompanijoje vartojo stiprų alkoholinį gėrimą. Tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustato 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. Teismo vertinimu, pagrindo nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nagrinėjamu atveju nėra.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal AB „Regitra“ duomenis transporto priemonės ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas R. Ž.. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas. Tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, teismas gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Nagrinėjamu atveju automobilis nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme.

Kaltinamojo padaryta veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, nes transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,70 promilės). Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis konfiskuotino automobilio vidutinė vertė kaina yra 2 190 Eur su PVM. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis sutiko nustatyta transporto priemonės vidutine verte. Taigi, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė nėra didelė, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Prokuroras taip pat siūlė skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Aptariamu atveju kaltinamasis R. Ž. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors apklausos ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tai buvo pirmas kartas ir negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat pažymi, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės, todėl ji skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi priklausomybę nuo jų ar ne. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausę panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų proceso klausimų

R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 2026 m. vasario 11 d. (imtinai), taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Ž., asmens kodas ((duomenys neskelbtini)), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir perduodant jį pagal laidavimą I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei vienerių metų terminui su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją I. Š. teismo paskirtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą per mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT39 7300 0101 9649 2448, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį ir byloje dalyvaujantį asmenį už kurį mokama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, skirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, R. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – ją įvykdant per 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Mindaugo Jancevičiaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 2026 m. vasario 11 d. (imtinai), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Ž. turtui – automobiliui ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o, įvykdžius, panaikinti.

Apie specialiosios teisės atėmimą informuoti akcinę bendrovę ,,Regitra“.

Išaiškinti R. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.