Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1537-823/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
2S-1537-823/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13201-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Civilinė byla Nr. 2S-1537-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13201-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 72.; 118.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. 1 890,72 Lt žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį atsakovas įsipareigojo į ieškovo sąskaitą pervesti 1 890,72 Lt sumą, mokėdamas ją dalimis, taikos sutartyje nurodytomis sumomis ir terminais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ir V. P. 2014 m. balandžio 30 d. sudarytą taikos sutartį. Teismas nurodė, kad šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, iš pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl nėra pagrindo atsisakyti ją tvirtinti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. P. prašo grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad taikos sutartį pasirašė dėl jam daromo spaudimo ir skubinimo iš ieškovo pusės, nurodant, kad ieškovas bylą tikrai laimės. Pasitaręs su draudimo specialistais, atsakovas pakeitė savo nuomonę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nenurodo jokių argumentų, dėl kurių teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Atsakovo nurodomi argumentai dėl neva jam daromo spaudimo, skubotumo yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Nuo pretenzijos atsakovui pateikimo iki ieškinio pateikimo teismui praėjo beveik metai, per kuriuos atsakovas turėjo galimybę išsiaiškinti situaciją ir kreiptis pagalbos į specialistus. Šaliai, savo parašu patvirtinusiai, kad jai žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, sudarius galimybę vėliau persigalvoti, taikos sutarties institutas prarastų prasmę, nebūtų garantuojamas teisinių santykių stabilumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Įstatymas įpareigoja teismą, sprendžiantį klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, įsitikinti, ar pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, ir ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių ši sutartis negali būti teismo patvirtinama.

Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Vienos iš šalių valios trūkumai įstatymo nustatytais atvejais gali lemti taikos sutarties negaliojimą (CK 6.986 straipsnio 1 dalis), ir tuo pačiu būti pagrindu panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau aplinkybes, susijusias su valios trūkumais pasirašant taikos sutartį, turi įrodyti šia aplinkybe savo skundą grindžianti šalis, šiuo atveju – atsakovas (CPK 178 straipsnis). Tam, kad šalies valios trūkumai būtų pagrindu spręsti dėl taikos sutarties negaliojimo, jie turi egzistuoti taikos sutarties sudarymo metu. Vėlesnis vienos iš taikos sutarties šalių valios pasikeitimas neturi įtakos taikos sutarties galiojimui, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas nurodo, kad taikos sutartį jis pasirašė dėl jam daromo ieškovo spaudimo bei skubėjimo, t.y. iš esmės remiasi CK 1.90, 1.91 straipsniuose nurodytais sandorio negaliojimo pagrindais, tačiau jokie šių pagrindų egzistavimą patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti. Iš atskirojo skundo turinio galima daryti išvadą, kad savo poziciją apeliantas pakeitė jau po taikos sutarties pasirašymo, tačiau tai, kaip minėta, neturi įtakos tarp šalių sudarytos sutarties galiojimui, o tuo pačiu ir nėra pagrindu pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį. Pažymėtina, kad šalių suklydimas dėl teisės normų (išskyrus imperatyviąsias) nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia (CK 6.986 straipsnio 6 dalis). Apeliantas taip pat nepagrindžia ir neteigia, kad po taikos sutarties sudarymo būtų atsiradę dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas neturi teisės į tai, kas jam pripažinta taikos sutartimi (CK 6.986 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė