- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- N-63-3056-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas A. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį iškeltą bylą nutraukė. Byla A. R. buvo iškelta už tai, kad vairuodama automobilį neblaivi, ji atsitrenkė į stovintį automobilį, apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Įvertinęs A. R. paaiškinimus, nukentėjusiojo S. S. parodymus, A. R. pateiktas jos vairuoto automobilio fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilio priekinės bei galinės dalies pažeidimai, policijos pareigūno J. O. 2009 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą, policijos pareigūno A. V. 2009 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą, teismas padarė išvadą, kad A. R. kaltė padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus yra neįrodyta, iš surinktų duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad jos vairuoto automobilio kairės pusės priekinio bamperio apgadinimai padaryti būtent 2009 m. spalio 29 d., kontaktuojant su automobiliu „Volvo S80", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog įvykio liudytojų nenustatyta, įvykio vietoje automobilius apžiūrėję policijos pareigūnai apsiribojo tik automobilių matavimais. Nors pažeidėja iš pat pradžių neigė apgadinusi automobilį „Volvo S80", policijos pareigūnai nesiėmė priemonių objektyviais duomenimis (specialisto, eksperto išvadomis) nustatyti automobilių apgadinimo faktą. Policijos pareigūnų ir nukentėjusiojo manymas, kad ant nukentėjusiojo automobilio žalios spalvos dažų pėdsakai palikti būtent A. R. vairuoto automobilio, įvertintas kaip nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tai nevertinta kaip įrodymai, pagrindžiantis A. R. kaltę. Teismas pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Kadangi dėl fakto, jog A. R., vairuodama automobilį, apgadino S. S. vairuotą automobilį, kilo pagrįstų abejonių ir neaiškumų, jie vertinti A. R. naudai ir konstatuota, kad nėra įrodyta, jog A. R., vairuodama automobilį, apgadino S. S. automobilį. To, kad jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, A. R. neginčijo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta A. R. versija, jog automobilį įvykio dieną ji vairavo blaivi, alkoholį vartojo tik grįžusi į namus, neketindama daugiau naudotis automobiliu. Nuspręsta, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog A. R. 2009 m. spalio 29 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Nesant įrodymų, paneigiančių A. R. paaiškinimus, prieštaravimai ir neaiškumai, remiantis nekaltumo prezumpcija, įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kadangi neįrodyta, jog A. R. 2009 m. spalio 29 d. dalyvavo eismo įvykyje, konstatuota, kad A. R. nepadarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Byla nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsniu.
II.
S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – skubiai, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 3.11 ir 3.17 punktais, paskirti atlikti transporto trasologinę ir dažų ekspertizes, siekiant atlikti objektyvų tyrimą, leisiantį nustatyti avarijos kaltininką. Apeliantas mano, kad nepagrįstai neatlikta trasologinė ekspertizė, kad nustatyti pėdsakus, atsiradusius eismo įvykio metu ant transporto priemonių (ji nebuvo inicijuota pareigūnų dėl to, jog jie, išmatavę transporto priemonių sugadintų paviršių aukščius, kampus, nustatę spalvų atitikimą bei dėl akivaizdžiai šviežių įbrėžimų ant purvinų automobilių buvo įsitikinę pažeidimo padarymu). Apeliantas nurodo, kad teismas atmetė jo prašymą paskirti ekspertizę, atmetė net dviejų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų išvadas, nesivadovavo teisingumo kriterijais.
Atsiliepimas
A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. A. R. teigia, kad S. S. teismo posėdžio metu nepareiškė jokių prašymų, nors teismas jam suteikė tokią galimybę, jis paaiškino, kad nebūtų leidęs nuo jo automobilio paimti daleles, nes jo automobilis yra naujas. A. R. teigia, kad S. S. elgiasi nesąžiningai, klaidina apeliacinės instancijos teismą, nors nagrinėjamu atveju jokio įvykio nebuvo, tokių duomenų nenustatė ir policijos pareigūnai. A. R. pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog apeliantas nematė, kada jo automobilis buvo apgadintas, taip pat nematė, koks automobilis jį apgadino. Jis tik eidamas pamatė jos automobilį su apgadintu bamperiu ir nusprendė, kad tai šis automobilis apgadino jo automobilį. A. R. paaiškina, kad jos automobilio abu bamperiai iš visų pusių apgadinti, tai patvirtina pateiktos nuotraukos. Pažymi, kad policijos pareigūnai nebandė nustatyti kito panašios spalvos stovėjusio kieme automobilio, kuris galėjo apgadinti apelianto automobilį, apsiribojo tik S. S. nurodytu automobiliu. Kelia abejonių ir ta aplinkybė, kad ant apelianto automobilio buvo pasilikusios panašios spalvos kaip ir jos automobilis dalelės, tačiau ant jos automobilio jokių juodos spalvos dalelių (tokia buvo apelianto automobilio spalva) nerasta. Nenustatytas ir laikas, kada buvo apgadintas apelianto automobilis (jis galėjo būti apgadintas toje vietoje ir nakties metu, nes, kai S. S. atvyko į darbą, dar buvo tamsu ir jis apgadinimų nematė, juos pamatė tik po vidurdienio). A. R. pažymi, kad S. S. nekvietė policijos pareigūnų iš karto po to, kai pamatė apgadinimą, iškvietė juos tik tuomet, kai po pusantros valandos važinėjimo grįžo į ofisą. A. R. teigimu, kaltinimas jai buvo grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o ekspertizę skirti nagrinėjamu atveju nėra prasmės, nes niekas nematė, kad jos automobilis apgadino apelianto automobilį, t.y. nėra individualizuojančių požymių, kuriais remiantis ekspertai galėtų duoti kategorišką išvadą dėl jos automobilio dalyvavimo įvykyje, taip pat dėl to, kad apeliantas po to, kai pastebėjo apgadinimą, buvo pasitraukęs iš įvykio vietos (jo automobilis galėjo būti apgadintas ir kitoje vietoje, panašios spalvos automobilio).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu teismo nutarimu nutraukta A. R. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 127 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, <...> nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) <...> asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 iki 5000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
A. R. padariusi pažeidimus nepripažino, teigė, kad įbrėžimas ant jos vairuojamo automobilio buvo jau seniai. Iš policijos pareigūnų J. O. ir A. V. tarnybinių pranešimų (b.l. 4, 5) matyti, kad ją kaip S. S. vairuotą automobilį „Volvo S80“ apgadinusį asmenį nurodė pats S. S., paaiškinęs, kad netoliese stovėjusio A. R. vairuoto automobilio „BMW 530“ priekinis kairės pusės bamperis buvo šviežiai įbrėžtas, be to, šio automobilio spalva tokia pati, kaip ir paliktų dažų žymių ant jo vairuojamo automobilio. Išmatavus nustatyta, kad abiejų automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdis atitinka, paliktų dažų ant automobilio „Volvo S80“ spalva taip pat. Pastarojo automobilio vairuotojas S. S. pripažino paties eismo įvykio nematęs, jį mačiusių asmenų nenustatyta. Nuo A. R. sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, jai buvo nustatytas lengvas (0,56 promilės) girtumo laipsnis. A. R. policijos pareigūnams pripažino 2009 m. spalio 28 d. gėrusi alkoholio, o teismo posėdyje paaiškino alkoholio gėrusi ir 2009 m. spalio 29 d. (pažeidimo užfiksavimo dieną) per pietus, tačiau automobilio neblaivi nevairavusi.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad tai, jog A. R. apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį ir pasitraukė iš įvykio vietos, patvirtina S. S., paaiškinimai, policijos pareigūnų J. O. ir A. V. paaiškinimai, išdėstyti tarnybiniuose pranešimuose, dėl užfiksuoto apgadinimų aukščio bei pobūdžio atitikimo, paliktų dažų žymių. Tačiau išsamesnis automobilių apgadinimų tyrimas nebuvo atliktas, pirmosios instancijos teismas, nors privalėjo pilnai ir visapusiškai ištirti visus pažeidimų padarymą patvirtinančius įrodymus (ATPK 248 straipsnis), teismo posėdyje neapklausė pažeidimų padarymą užfiksavusių pareigūnų (rašytiniai liudytojų paaiškinimai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) negali būti prilyginami žodiniams parodymams ir jų nepakeičia). Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. S. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.