- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- II-47-609/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pažeidėjas
- M. T.
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui Ramūnui Vaitkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. skundą dėl nutarimo pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos (toliau – Institucija) 2008-12-16 nutarimu M. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalį 1 750 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad būdamas UAB „Flopo informacinės sistemos“ direktoriumi, atsakingu už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą, M. T. pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimus, nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iki 2008 m. lapkričio 17 d. nesumokėjo už 2008 m. spalio mėnesį priskaičiuotų 183 497,48 litų valstybinio draudimo įmokų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. T. skundu (b.l. 4-5) prašo Institucijos priimtą 2008-12-16 nutarimą pakeisti ir jam paskirti minimalią 500 litų baudą. Nurodo, jog Institucija, išnagrinėjusi administracinės teisės pažeidimų bylą, neatsižvelgė į ATPK 30, 30² straipsniuose nustatytas baudos skyrimo taisykles, ATPK 31 straipsnyje numatytas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes, todėl nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, paskyrė nepagrįstai didelę baudą. Skiriant administracinę nuobaudą, neatsižvelgta į ne nuo jo priklausančias aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima įstatymų nustatyta tvarka sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Nurodo, jog įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-09 nutarčiai dėl UAB „Flopo informacinės sistemos“ bankroto, jis bus atleistas iš darbo ir tokiu būdu jo asmeninė finansinė padėtis taps itin sunki. Pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą (b.l. 35) nurodoma, kad Instiucija su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad UAB „Flopo informacinės sistemos“ vykdė mokėjimus iš bendrovės kasoje esančių lėšų, nesilaikydama Lietuvos Respublikos laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme numatytos mokėjimo eilės. Pagal UAB „Flopo informacinės sistemos“ 2008-10-23 kasos išlaidų orderį Nr. F0159 bei 2008-11-12 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. T. buvo grąžinta paskola, atitinkamai -56 800,00 litų ir 234 000,00 litų, 2008-11-01 - 2008-11-15 laikotarpiu bendrovė pervedė 50 000,00 litų M. B. , 17 473,00 litų - tiekėjams, vykdė kitus mokėjimus. Nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu M. T. buvo dirbantis ir gaunantis pajamas asmuo, 2008-11-12 jam išmokėta 31 812,14 Lt darbo užmokesčio suma. Pagal informacinės duomenų bazės duomenis M. T. nuo 2008-07-22 dirba UAB „Fortakas“, nuo 2009-01-15 - UAB „Lantelis“.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą, veiką, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimą registruotis draudėju, neįsileidimą valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimą jiems dokumentų arba jų nuslėpimą, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotą pateikimą arba nepateikimą, klaidingos informacijos suteikimą, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymą į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkte reglamentuoja, jog draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 20-21), įrašu atsiskaitymo žurnalu (b.l. 25), kasos išlaidų orderiais (b.l. 26-28), kasos pajamų ir išlaidų už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-04 išrašais (b.l. 30,31), jo paties prisipažinimu.
Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, įvertinus aplinkybę, kad M. T. veikoje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, jam buvo skirtas nuobaudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkis.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra tapačios sąvokos. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko ir nuoširdų gailėjimąsi patvirtinančių įrodymų nepateikė, laikytina, jog Institucija pagrįstai tokios lengvinančios aplinkybės nepripažino ir skirdama administracinę nuobaudą į ją neatsižvelgė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į kitas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, kad ATPK 31 straipsnyje reglamentuotas išsamus atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių sąrašas. Aplinkybė, kad asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kadangi skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama ne tik į pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančias aplinkybes, skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Aplinkybė, jog pažeidimas padarytas dėl sunkios įmonės finansinės padėties laikytina nepagrįsta, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bendrovė turėjo piniginių lėšų nustatytu terminu sumokėti priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas (b.l. 27,28,31). Kadangi Institucijos atsiliepime nurodyta, kad M. T. nuo 2008-07-22 dirba UAB „Fortakas“, o nuo 2009-01-15 UAB „Lantelis“, skundo argumentas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bus atleistas iš darbo UAB „Flopo informacinės sistemos“, dėl ko ateity pablogės jo finansinė padėtis, nelaikytina turinčia įtakos baudos dydžio nustatymui.
Nustačius, jog paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ir visas aplinkybes, ji nelaiktina per griežta, todėl skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
skundo nepatenkinti.
VSDFV Klaipėdos skyriaus 2008-12-16 nutarimą, kuriuo M. T. pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį paskirta 1 750 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.