Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir M. P. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. G. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (V. G. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. J. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (R. J. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. S. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto vagystės ir turto sugadinimo), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ( dėl R. J. turto vagystės ir turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Priteista iš M. P. ir R. J. solidariai 960,48 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo D. P. naudai. Priteista iš A. J., A. S., R. J. solidariai 1410 eurų R. J. naudai. Priteista iš A. J., A. S. ir R. J. solidariai 500 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo V. G. naudai. Priteista iš A. J., A. S., R. J. solidariai 35 eurų A. S. naudai. Priteista iš A. J., A. S., R. J. solidariai 194,04 eurų AB „(duomenys neskelbtini) “ naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir A. J. bei R. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad jis ir R. J., 2015 m. balandžio 4 d., apie 23 val., K. k. (duomenys neskelbtini), U. sen., U. r, veikdami bendrininkų grupėje, rankomis ir metaliniu laužtuvu sulaužydami gyvenamojo namo verandos duris, lauko duris ir lango rėmą ir tokiu būdu sugadindami 345,47 eurų bendros vertės D. P. turtą, įsibrovė į D. P. gyvenamąjį namą ir pagrobė televizorių “LCD PHILIPS“ 400 eurų vertės, kompiuterio procesorių 200 eurų vertės, rašiklį „Reagal“ 15 eurų vertės, viso padarydami nukentėjusiajai D. P. 960,47 eurų turtinę žalą.

A. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. ir R. J., 2015 m. birželio 16 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), U. sen., Utenos r. , metaliniu laužtuvu išlauždami gyvenamojo namo duris, pirties duris ir tokiu būdu sugadindami 350 eurų bendros vertės V. G. turtą, įsibrovė į V. G. gyvenamojo namo ir pirties patalpas ir iš pirties pagrobė teleskopinę meškerę, plūdinę dugninę meškerę ir meškerę 150 eurų bendros vertės, viso nukentėjusiajai V. G. padarydami 500 eurų turtinę žalą.

Taip pat, A. S. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. ir R. J., 2015 m. birželio 17 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), U. sen., Utenos r., metaliniu laužtuvu sulaužydami gyvenamojo namo svirno duris ir lauko virtuvėlės lauko duris ir tokiu būdu sugadindami 200 eurų bendros vertės R. J. turtą, įsibrovė į R. J. svirno ir lauko virtuvėlės patalpas ir iš svirno pagrobė dvi dėžutės žvejybos įrankių 100 eurų bendros vertės, elektrinį variklį „Minkota“ 170 eurų vertės, akumuliatoriaus variklį „Judex“ 85 eurų vertės, akumuliatoriaus pakrovėją 50 eurų vertės, echolotą „Eagle“ 120 eurų vertės, echoloto akumuliatorių 30 eurų vertės, 2 meškeres „Match“ su ritėmis 150 eurų bendros vertės, 2 teleskopines meškeres su ritėmis 100 eurų bendros vertės, 2 dugnines meškeres su ritėmis 100 eurų vertės, 3 spiningus su ritėmis 120 eurų bendros vertės, iš lauko virtuvėlės pagrobė 2 TV skaitmeninius imtuvus 40 eurų bendros vertės, 5 m. TV kabelio ir 2 m. Skart kabelio 15 eurų bendros vertės, 2 TV valdymo pultelių „TV Start“ 10 eurų bendros vertės, viso nukentėjusiajam R. J. padarydami 1290 eurų turtinę žalą.

Taip pat, A. S. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. ir R. J., 2015 m. birželio 17 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini) , M. k., U. sen., Utenos r., A. J. ir A. S. rankomis atstūmus durų varčias, R. J. per angą įsibrovus į B. S. ūkinį pastatą, pagrobė A. S. benzininį pjūklą „Stihl 81“ 250 eurų vertės, 30 litrų plastikinę talpą su 30 litrų dyzeliniu kuru 35 eurų bendros vertės, elektrinį grąžtą 10 eurų, viso nukentėjusiajam A. S. padarydami 295 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. P. apeliacinis skundas tenkinamas, A. S., atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantai ginčija skundžiamą nuosprendį dėl jiems paskirtų bausmių, apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas, konstatuodamas, kad apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas abejonių nekelia ir veikos kvalifikuotos teisingai, pasisako išimtinai tik dėl apeliantams paskirtų bausmių dydžių ir rūšies.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantams, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apeliantų padarytų veikų pavojingumą, ankstesnius jų teistumus, asmenybes ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jų padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti ir su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo apeliantams.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką, gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. 2013 m. lapkričio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, 2014 m. gruodžio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą, BK 75 straipsnio pagrindu teismas atidėjo vieneriems metams, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu M. P. vienu metu padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t.y. šiuos nusikaltimus padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, todėl, sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata M. P. yra recidyvistas. Bylos duomenimis jis baustas administracine tvarka, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas patenkinamai, nedirba.

Šioje vietoje, atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, pažymima, kad M. P. 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai neatlikinėjo, nes, jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, o tokiu atveju paskirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių laikymasis (ar vykdymas) nėra paskirtos bausmės vykdymas ir į paskirtos bausmės laiką nėra įskaitomas. Dėl šios priežasties, kai asmuo, kuriam ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės vykdymas buvo atidėtas, padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, laikoma, kad jis nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis laikėsi paskirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių.

Iš nuteistąjį A. S. apibūdinančių byloje surinktų duomenų matyti, kad jam skundžiamas nuosprendis antras ir pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, aprašant bausmės skyrimą A. S., nepagrįstai nurodyta, kad veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti ankstesniu, 2013 m. liepos 16 d. Anykščių rajono apylinkės teismo, nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams ir trims mėnesiams bausme, kurios vykdymą, BK 75 straipsnio pagrindu teismas atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams. Iš probuojamųjų sąrašo A. S. išregistruotas 2015 m. birželio 8 d. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Taigi nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė praėjus vos savaitei po to, kai baigėsi ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas, t.y. formaliai bausmės vykdymo atidėjimo terminas tuo metu, kai buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje nagrinėta veika, buvo pasibaigęs. Tačiau tai, kad jis nusikalto praėjus tik savaitei laiko po bausmės atlikimo, akivaizdžiai rodo, kad tiek jis, tiek M. P., atsižvelgiant į jį aukščiau apibūdinančius duomenis, nelinkę laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, jiems abiems už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas taikytos priemonės atidėjus nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą jokios teigiamos įtakos jų elgesiui neturėjo ir nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, konkrečiai – ateityje sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti juos nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo apeliantams už skundžiamame nuosprendyje nagrinėtas jų padarytas nusikalstamas veikas skirti švelnesnių nei laisvės atėmimas bausmių ar ir atidėti laisvės atėmimo bausmių vykdymo taikant BK 75 straipsnį, kaip apeliaciniame skunde prašo A. S., nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

Abiems apeliantams už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme žymiai mažesnės už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius, todėl šių bausmių, atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybes ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, laikyti aiškiai per griežtomis negalima.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visos atskiruose epizoduose paskirtos bausmės A. S. tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, o po to dalinio sudėjimo būdu ir už visas jo padarytas veikas paskirta subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostata, t.y. pritaikius apelianto teisinę padėtį švelninantį įstatymą, bei atsižvelgus ir į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tokiu būdu realiai apeliantui už 5 jo padarytas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, paskirta tik 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią laikyti per griežta atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie nuteistojo asmenybę laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Nuteistajam V. P. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė sumažinta 1/3, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostata. Tokiu būdu realiai apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad V. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu 1 metų laisvės apribojimo bausme (kuri, sutinkamai su BK 65 straipsnyje įtvirtintų bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei), bei to paties teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams ir šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių nuosprendžiais paskirtų bausmių.

Tačiau, iš nagrinėjamoje byloje esančio 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio kopijos matyti, kad V. P. ankstesniu Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę atlikęs ir 2014 m. lapkričio 28 d. buvo išregistruotas iš Probacijos skyriaus duomenų registro, pasibaigus bausmės laikui, dėl to 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo bendrinama su 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ( 1 T. b.l. 211).

Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nepagrįstai buvo subendrinta su bausme, paskirta Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, kuri yra jau atlikta. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, panaikinat bausmių bendrinimą su atlikta bausme pagal 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, tuo pačiu mažinant galutinės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės trukmę (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu bendrinant keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes konkrečiai nenurodytos pridėtinų bausmių dalys, bendrinant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės paskirtos 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pridedama minimali galima laisvės atėmimo bausmė – trys mėnesiai, paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

Byloje taipogi gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. P. išlaidos sudaro 66.59 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių, bei atsižvelgiant į tai, kad apelianto M. P. apeliacinis skundas tenkinamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria šiuo nuosprendžiu M. P. paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, M. P. paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir

vadovaujantis BK 64 straipsniu, M. P. prie Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 metams bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir M. P. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo vieneriems metams ir trims mėnesiams bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.