Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, atstovui Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. S. 2015-02-25 teismui padavė skundą, kuris priimtas dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 100 € turtinės žalos ir 1000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 14-16, 48-50, 189).

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir vietą pareiškėjui pranešta tinkamai.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2014-08-28 VšĮ Lazdijų PSPC siuntimu pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodyta, kad 2006-08-20 įvyko trauma, dėl apatinio žandikaulio lūžio buvo gydytas KMUK, operuotas, 2006-09-28 operuotas pakartotinai; 2014-08-08 konsultuotas Lazdijų ligoninėje odontologo ir KMUK, diagnozė – būklė po žandikaulio lūžio, sveikas, gydymas neskirtas, reguliariai vartoja raminamuosius, miego sutrikimą gerinančius vaistus. Siuntime nurodytos diagnozės: pagrindinė – žandikaulio lūžimas, paviršinis galvos sumušimas, trauma buityje, būklė po persirgto žandikaulio osteomielito (TLK-10-AM kodai S00, T00.0, K10.2), gretutinė – epilepsija, organinis miego sutrikimas (TLK-10-AM kodai G40.2, F51.9) (b. l. 108109).

2014-09-01 – 2014-09-10 Tarnybos Alytaus teritorinis skyrius vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis.

2014-09-10 Darbingumo vertinimo akte Nr. DL-3636 nurodytos diagnozės: pagrindinės – K10.2 (žandikaulių uždegiminės būklės; būklė po persirgto žandikaulio osteomielito), T00.0 (paviršinės traumos, apimančios ir galvą, ir kaklą; būklė po dešiniojo žandikaulio lūžimo); gretutinės – F51.9 (nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas), G40.2 (nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė)) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais (remisija)). Nurodytas lengvas funkcijų sutrikimas. Nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, o asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus prilyginus koeficientui 1,1, nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, galiojantis nuo 2014-09-01 (b. l. 81-90).

2014-09-10 Alytaus teritorinis skyrius raštu Nr. R-3358 informavo pareiškėją, kad jam nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, todėl, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 3 p., pareiškėjas pripažįstamas darbingu (b. l. 80).

2014-10-12 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl pakartotinio darbingumo lygio įvertinimo (b. l. 79).

2014-10-29 Tarnybos Spendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs pareiškėjo darbingumo lygį, Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2739 nurodė tas pačias diagnozes, funkcijų sutrikimą, nustatė 80 proc. bazinį darbingumą, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti ir kt. koeficientą, nustatė 90 proc. darbingumo lygį (b. l. 72-78).

2014-10-29 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu Nr. SS-3068 konstatavo, kad Alytaus teritorinis skyrius tinkamai įvertino pareiškėjui diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, kurie patvirtinti siuntimo į Tarnybą duomenimis ir kartu pateiktais dokumentais, teisingai teikė darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą sprendimą (b. l. 69-71).

2014-12-08 pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Tarnybos sprendimu, padavė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2015-01-20 Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu Nr. S-21 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 61-67).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamai atlikto jo darbingumo lygio įvertinimo, atlyginimo.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, Nr. A62-1119/2011 ir kt.).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Tarnybos veiksmų, nustatant jo darbingumo lygį.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Pagal šio įstatymo 20 str. 4 d., darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal šio straipsnio 6 d., darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – Kriterijų aprašas, redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2014-11-08) 3 p. nustatyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 p.). Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 10 p., gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Kriterijų aprašo 11 p. nustatyta, kad, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Nustatyta, kad pareiškėjo siuntime į Tarnyba nurodytos diagnozės: 1) pagrindinės: S00.0 (galvos paviršinis sužalojimas), K10.2 (žandikaulių uždegiminės būklės (po persirgto žandikaulio osteomielito)) ir T00.0 (paviršiniai sužalojimai, apimantys galvą ir kaklą (būklė po apatinio žandikaulio lūžio)); 2) gretutinės: F51.9 (nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas ir G40.2 (židininė/dalinė simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais (remisija)). Vertinant darbingumo lygį, buvo remtasi siuntimo duomenimis, ligos istorijos duomenimis, specialistų, konsultantų išvadomis, apžiūros duomenimis.

Nustatant bazinį darbingumą, vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1 priedu, kuriame pateikti bazinio darbingumo procentai priklausomai pagal atitinkamus sveikatos sutrikimus. Tuo atveju, kai asmeniui diagnozuota epilepsija, vertinamas priepuolių pobūdis, sunkumas, dažnumas (tik neprovokuoti priepuoliai), pasiskirstymas paros metu, pažintinių funkcijų sutrikimai bei asmenybės pasikeitimai dėl epilepsijos. Remiantis 2009-07-15, 2014-07-16, 2014-07-25 pareiškėjo medicinos dokumentų išrašais bei 2014-08-28 siuntimo duomenimis, pareiškėjui epilepsija diagnozuota 1997 m., nuo 2005 m. vaistų nevartoja, o 2009-07-15 nustatyta epilepsijos remisija. Taigi, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie ligos eigą, taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 10.1 p., pagal kurį bazinis darbingumas yra lygus 90 proc., jeigu epilepsija pasireiškia retais generalizuotais priepuoliais, pasikartojančiais < l kartą per 2 mėnesius, ir (ar) židininiais paprastais, ir (ar) židininiais sudėtingaisiais priepuoliais, pasikartojančiais < l kartą per 2 savaites. Dėl kitų diagnozių taikytas Kriterijų aprašo XV dalies 81.1 p., pagal kurį bazinis darbingumas lygus 80 proc., jeigu tai yra nenurodyti somatinių ligų ir pažeidimų atvejai (pooperacinės būsenos ir kt.), nustačius lengvą bendrą funkcinį sutrikimą (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus). Šiam kriterijui priskirtos likusios diagnozės, nes jos neatitinka kitų Kriterijų aprašo punktų, įvertinta, kad žandikaulio osteomielitas yra sugijęs, tai yra būklė po traumos ir po atliktos operacijos, įvertintos neurologo, psichiatro konsultacijos. Atsižvelgiant į tai, bendras bazinis darbingumas pagrįstai nustatyta lygi 80 proc.

Kaip minėta, vertinant darbingumo lygį, taip pat būtina įvertinti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, užpildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną pagal Kriterijų aprašo 2 priedą. Užpildžius šį klausimyną, bendra balų suma buvo lygi 11, todėl pagal Kriterijų aprašo 10.4 p. taikomas koeficientas 1,1. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 11 p. darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu. Pagal Kriterijų aprašo 11 p., bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, dėl to galutinis suapvalintas darbingumo lygis lygus 90 proc.

Tarnyba yra viešojo administravimo institucija, veikianti teisės aktų jai priskirtos kompetencijos ribose. Pažymėtina, kad Tarnyba, priimdama sprendimą dėl darbingumo lygio, vadovaujasi Kriterijų apraše nustatytais kriterijais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu. Pagal šio aprašo 13.1 p., Tarnyba, esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Taigi Tarnyba atitinkamus sprendimus priima pagal objektyvią medicininę informaciją (diagnozes ir sveikatos būkle, kuri nurodyta medicininiuose dokumentuose) ir pati dėl ligos eigos nesprendžia, o dėl papildomų dokumentų kreipiasi tik tuo atveju, jeigu pateiktos informacijos nepakanka. Nagrinėjamu atveju medicininių tyrimų išrašai, asmens ligos istorija patvirtina ligos sunkumą ir diagnozes, nurodytas siuntime. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie jo sveikatos būklės sunkumą ar kitas ligos eigos aplinkybes, nepagrindžia Tarnybos veiksmų neteisėtumo. Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad Tarnyba veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjo atžvilgiu priėmė teisėtą sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija vadovavosi tik turimais dokumentais, nekvietė ekspertų, nepriėmė pareiškėjo paaiškinimų. Remiantis Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, 29 p., Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis, įskaitant medicininiais dokumentais. Minėto tvarkos aprašo 21 p. suteikia teisę Komisijai pasitelkti nepriklausomus ekspertus, tačiau tai yra Komisijos diskrecijos teisė, o ne prievolė, taikoma tuo atveju, jeigu atitinkamų objektyvių duomenų sprendimui priimti nepakanka ar jie yra neišsamūs.

Konstatavus, kad Tarnyba ir Komisija, priimdamos sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo, veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei valstybės atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Be to, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė potrauminį stresą, tačiau UAB „Lazdijų sveikatos centras“ pažyma, kurioje nurodytas šis sutrikimas, išduota dar 2014-02-03 (b. l. 2). Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata dėl Tarnybos ar Komisijos veiksmų nustatant jo darbingumo lygį.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo G. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.