Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje (10 epizodų), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2018 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – nepilnametei dukrai R. J., gim. 2004 m., ranka patempdamas už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažametei dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini) suduodamas diržu vieną kartą per kojas, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą (pirmas epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažametei E. J., įžnybdamas ranka vieną kartą į koją, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą (antras epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažametei E. J., gim. (duomenys neskelbtini), patemdamas ranka vieną kartą už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą (trečias epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu Kupiškio m., Matulionio g. 31-2, mažamečiui R. J., gim. 2009 m., ranka suduodamas mažiausiai du kartus į galvą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (ketvirtas epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažamečiui sūnui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ranka vieną kartą suspausdamas kaklą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (penktas epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažamečiui sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), užlauždamas ranką, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (šeštas epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą įspyrė į kojas, dėl ko E. J. iškrito iš lovos ir atsitrenkė į grindis, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (septintas epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas diržu vieną kartą per sėdmenis, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (aštuntas epizodas).

Be to, A. J. 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažamečiui E. J., gim. 2008 m., suduodamas diržu du kartus per nugarą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, A. J. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), mažametei E. J., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu vieną kartą į pilvą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (vienas epizodas) ir 140 straipsnio 3 dalyje (dešimt epizodų).

A. J. su jam pareikštais įtarimais, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, susipažino, kuo yra įtariamas žino, dėl jam pareikštų įtarimų kaltu prisipažįsta pilnai.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo R. J., BK 140 straipsnio 2 dalis.

A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, jog naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su D. K.. Turi šešis bendrus vaikus. Jis myli vaikus. Tikrai vaikams nieko netrūksta namuose, matyt jis juos išlepino. Vaikai žino savo teises, bet visai nežino savo pareigų todėl kartais tenka panaudoti ir fizines bausmes. Vaikų elgesys labai pakito 2018 m. vasarą, o gal pavasario pabaigoje, kai su vaikais visiškai nebebuvo įmanoma susikalbėti. R. yra vyriausias jo vaikas. Jai prasidėjusi paauglystė, todėl problematiškiausia, ir kitiems vaikams labai daro įtaką, eina iš namų pas drauges, nors jis neleidžia, nepareina namo nakvoti, neklauso, atsikalbinėja. Pavasario pabaigoje, gali būti gegužės mėnesį, jis R. kėlė iš lovos, kad eitų į mokyklą. Ją timptelėjo už kojos, bet ji nereagavo. Tada paėmė R. už plaukų ir patempė, kad greičiau keltųsi iš lovos. Galbūt R. suskaudo kai paėmė ją už plaukų, nes matė, kad ji papykus buvo. Jis labai gailisi, kad sukėlė savo mažamečiams vaikams fizinį skausmą, pasižada ateityje tokių veiksmų prieš vaikus nebedaryti (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad matė kaip tėtis R. už plaukų patempė. Nežino ar stipriai, bet R. verkė. R. ėjo ir tėtis patempė (1 t. b. l. 52-54).

Liudytoja I. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauti raštai, kad galimai D. K. ir A. J. šeimoje vaikai patiria fizinį smurtą. 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 15 val. ji nuvyko į minėtą šeimą adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su šios šeimos vaikais. Bendraujant su R. J., pastaroji nurodė, kad tėvas tampo už plaukų, rankas sukioja, ranka daužo per nugarą. Tai sukelia fizinį skausmą, dėl to verkia. Po vizito šioje šeimoje visi šeši vaikai buvo paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namuose (1 t., b. l. 86-88).

Liudytoja G. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2018 m. rugsėjo 5 d. įvyko pokalbis dėl E., R. ir A. J. santykių šeimoje, nes buvo pastebėta, kad yra problemų šių vaikų šeimoje. Šiame pokalbyje su vaikais dalyvavo ir socialinė darbuotoja E. M., dirbanti Kupiškio socialinių paslaugų centre. Po pokalbio su vaikais buvo nuspręsta toliau stebėti šią šeimą ir dirbti su ja. 2018-09-10 pas ją kabinete įvyko pokalbis su vaikais: R., E. ir A. J.. R. J. pasakė, kad problemos šeimoje nesibaigia ir ji nori gyventi atskirai nuo tėvų, nori būti vaikų namuose, tėvas geria, rėkia, muša vaikus ir neduoda valgyti. Apie galimą smurtą šeimoje informacija buvo perduota vaikų teisių apsaugos tarnybai (1 t., b. l. 90-91).

Liudytoja E. M. parodė, kad ji dirba socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. Ji su D. K. ir A. J. šeima dirba nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. Apie tai, kad vaikai šeimoje galimai patiria fizinį smurtą, ji sužinojo 2018-09-05, kai vyko pokalbis (duomenys neskelbtini) su šios šeimos vaikais – R., E. ir A. J.. Pokalbio metu R. J. nurodė, kad tėvas nieko neleidžia, pats girtauja, muša ir stumdo ją (1 t., b. l. 96-98).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (pirmas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog stalčiuje namuose buvo medžiaginis su sagtimi diržas. Kartais, kai jau "nebesusikalbėdavo su vaikais", pasiėmęs tuo diržu juos gąsdino, kad jei neklausys "gaus". Yra kelis sykius tuo diržu yra sudavęs dukrai E. J.. Gailisi, kad sukėlė jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad tėtė yra jai davęs diržu. Jis smarkiai muša diržu, diržas stiprus, nesuplyšta, kai muša skauda, būna mėlynės (apklausiama teisme rodo mėlynes ant kojų). Jai sudavė diržu vieną kartą. Nebeprisimena kodėl mušė. Tėtis nieko jai nesakė. Kai nuo mušimo būna mėlynės, ji pasako mamai, kuri užtepa tepalų ir tada nebeskauda. Diržą tėtė paima nuo lentynos, kur yra daug diržų (1 t., b. l. 32-33).

Liudytoja I. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauti raštai, kad galimai D. K. ir A. J. šeimoje vaikai patiria fizinį smurtą. 2018-09-10 apie 15 val. ji nuvyko į minėtą šeimą adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su mažamečiu A. J., pastarasis nurodė, kad tėtis A. J. mažąją sesutę E. J. muša diržu. Bendraujant su mažamete E. J., mergaitė papasakojo, kad tėtis, kai pastaroji neklauso, muša ją su diržu, todėl skauda ir ji verkia. Taip pat ji mato kaip muša kitus vaikus (1 t., b. l. 86-88).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (antras epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog kartais kutena vaikus, tai galbūt smarkiau juos kutendamas ir įžnybia kai kuriam, dažnai kutena E., bet žaidimo formoje, galėjo kutendamas pažnaibyti E., nors dukra nesakė, kad jai skaudėtų. Jei sukėlė dukrai skausmą, tikrai gailisi. Pasižada ateityje tokių veiksmų prieš vaikus nebedaryti (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad tėtis kartais žnybia, nuo to jai buvo didelė mėlynė ant kojos (1 t., b. l. 32-33).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (trečias epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog fizinį smurtą prieš vaikus pradėjo naudoti 2018 metų pavasario pabaigoje. Datos neprisimena kai E. suėmė už plaukų ir patempė, nes neklausė. Gailisi taip pasielgęs (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad kartais tėtė patempia už plaukų (1 t., b. l. 32-33).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui R. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (ketvirtas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. 2018 m. vasarą vaikų elgesys labai pakito. Kartais su vaikais nebuvo įmanoma susikalbėti. Ranka yra sudavęs savo vaikams, daugiau gal berniukams, bet tėviškai, tikrai negalvojo, kad taip stipriai jiems suduoda ranka, kad sukelia fizinį skausmą. Bet jei kažko nepadarydavo, ar neklausydavo gal ir pliaukštelėjo ranka per galvą, pamena lyg R. sudavė ranka per galvą, už ką konkrečiai, nebeprisimena. Gailisi (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad tėtis jam yra sudavęs ranka per galvą. Neatsimena dėl ko taip jam darė. Kai jam trenkia per galvytę, jam skauda, nes stipriai trenkia (1 t., b. l. 53-55).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui R. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (penktas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog paskutiniu metu vaikai labai neklauso, todėl tenka panaudoti ir fizines bausmes. Kartais suima vaikams už kaklo, kad jį "išklausytų vaikai", galėjo ir R. smarkiau suimti už kaklo ir suspausti. Gailisi (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad tėtis suima skaudžiai už kaklo, jam taip yra buvę vieną kartą. Jis užmynė jam ant kojos, nes nepamatė, tada tėtis paėmė jį už kaklo ir suspaudė, jam skaudėjo. Žymių nesimatė. Nežino ar kas matė. Niekam apie tai jis nepasakojo. Kieme žaidė futbolą su vaikais, broliais ir seserimis. Jis ėjo atsigerti ir nešė į lauką kitiems atsigerti. Tėtis žiūrėjo televizorių. Jis netyčia tėčiui užmynė ant kojos. Tada tėtis paėmė už sprando ir rėkė, žiūrėk kur eini (1 t., b. l. 52-54).

Liudytoja I. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. lankėsi D. K. ir A. J. šeimoje adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su šios šeimos vaikais. Bendraujant su mažamečiu R. J., berniukas nurodė, kad yra tėvo mušamas į nugarą, stipriai suimamas už kaklo. Po vizito, vaikai buvo paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namuose (1 t., b. l. 86-88).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (šeštas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog berniukus dažnai moko savigynos, kaip reikia užlaužti ranką, tai jis "ant vaikų parodo". Kartais gal "nepamatuoja savo jėgos“. Galbūt per stipriai užlaužė kada ranką E., galbūt vaikui suskaudo. Gailisi (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad tėtis nelabai skaudžiai laužė ranką. Jis gulėjo lovoje, tėtė atėjo ir sakė neapsimesk, kad miegi, ištempė jį iš lovos, paguldė ant stalo ir laužė ranką. Verkė, bet neskaudėjo. Taip tėtis darė pirmą kartą (1 t., b. l. 43-45).

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad jis matė kaip tėtis E. laužė ranką. E. prisidirbo ir tai buvo bausmė. Ką E. padarė nežino. Tėtis ant stalo padėjo E. ranką ir laužė. Ar skaudėjo E. jis nežino. Viskas vyko E. kambaryje. E. bėgo, nes tėtei pasakė kažkokius žodžius. E. paskui lovoje verkė (1 t., b. l. 52-54).

Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ugdymo skyriuje socialine pedagoge. 2018 m. rugsėjo 10 d. prieš 8 val. ryto E. J. atėjęs pas ją pasakė, kad tėtis jam užlaužė ranką ir vos rankos neišsuko. Nurodė, kad taip tėtis daro ne pirmą kartą ir taip pat tėtis muša ir kitus vaikus. Sužinojusi apie galimą smurtą šeimoje visą informaciją ji perdavė vaikų teisių apsaugos tarnybai (1 t., b. l. 93-94).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (septintas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog kažkada vasarą E.s kuteno jam padus. Jis miegojo, buvo pavargęs tai sakė, kad nebelįstų ir leistų miegoti, bet E. neklausė. Tada jis E. su koja spyrė ir E. nukrito ant žemės ir užsigavo. Gailisi (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad tėčiui jis pakuteno padus, kai tėtis miegojo, tėtis jį išspyrė iš lovos. Stipriai, jis krito ant žemės, bet neskaudžiai. Neverkė. Spyrė į kojas lygtais. Žymių neliko. Tėtis tik vieną kartą spyrė į kojas (1 t., b. l. 43-45).

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad tėtis spyrė nuo lovos E., nors brolis nieko nepadarė. Kada tėtis nuspyrė E., datos neprisimena. E. apsiverkė, jam skaudėjo. Tuo metu E. buvo 9 metai. (1 t., b. l. 16-17).

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad tėčiui nepatinka kutenimas. E. kažkada pakuteno tėčiui padus, todėl tėtis E. spyrė į pilvą. Bet E. pats kaltas, nes pakuteno. Kai tėtis spyrė E. šis verkė, jam skaudėjo. E. jam sakė, kad skaudėjo (1 t., b. l. 52-54).

Liudytojas A. J. parodė, kad vieną kartą tėtis gulėjo ant lovos, E. prie tėtės sėdėjo ir pakuteno jam kojas, tada tėtis E. nuspyrė, tada E. nukrito nuo lovos. Gal E. skaudėjo, nežino. E. nukrito prie lovos ir verkė (1 t., b. l. 61-62).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (aštuntas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog. 2018 m. vasarą, o gal pavasario pabaigoje, vaikų elgesys stipriai pasikeitė ir su vaikais visiškai nebebuvo įmanoma susikalbėti, todėl tekdavo ir "kitaip su jais kalbėti". Stalčiuje namuose buvo medžiaginis diržas su sagtimi. Kartais, kai jau "nebesusikalbėdavo su vaikais", pasiėmęs tuo diržu juos gąsdino, kad jei neklausys "gaus". Yra kelis sykius sudavęs tuo diržu E. per sėdmenis. Gailisi (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad jį tėtis mušdavo diržu. Koks diržas nežino, paprastas kelninis. Diržą tėtis pasiima iš stalčiaus (1 t., b. l. 43-45).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad tėtė diržu mušė E., nes šis atsikalbinėjo. Davė diržu per užpakalį. Tėtė daug diržų turi. Kai muša lieka mėlynės (1 t., b. l. 24-25).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (devintas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Parodė, jog. 2018 m. vasarą, o gal pavasario pabaigoje, vaikų elgesys stipriai pasikeitė ir su vaikais visiškai nebebuvo įmanoma susikalbėti, todėl tekdavo ir "kitaip su jais kalbėti". Stalčiuje namuose buvo medžiaginis diržas su sagtimi. Yra kelis sykius sudavęs tuo diržu E. per nugarą. Gailisi (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad sudaužė plazminį televizorių. Tada tėtis mušė diržu, davė du kartus per nugarą. Žymių neliko, tik raudona. Tuo metu nieko nebuvo namie, jis buvo vienas. Mama nematė kai tėtis jį mušė. Su diržu tėtis jį mušė daugiau kartų nei tą vieną (1 t., b. l. 43-45).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. J., BK 140 straipsnio 3 dalis (dešimtas epizodas).

Įtariamasis A. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Pamena atvejį, jog E. su draugėmis norėjo išeiti į miestą. Jis neleido. E. neklausė ir jis mergaitei kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą. Ši apsiverkė ir išbėgo. Tai galėjo būti rugpjūčio mėnesį. Gailisi, kad sudavė dukrai (2 t., b. l. 15-18, 42).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad tėtis jai su ranka smogė į pilvą. Tada truputi skaudėjo, bet mėlynių nebuvo. Sudavė kumščiu, nes ji norėjo eiti su draugėmis. Kai tėtis jai sudavė į pilvą matė visi, bei draugės V. ir K. B.. Tėtis jai sudavė tą vieną kartą (1 t., b. l. 24-25).

Liudytojas A. J. parodė, kad Evelinai tėtis trenkė į pilvą, o mamą patraukė į šalį. Kai tėtis trenkė E., ši apsiverkė. Trenkė kumščiu. Tada buvo vakaras, tą dieną nėjo į mokyklą, buvo savaitgalis. Tėtis tada pyko dėl kažko, gal kad mama su R. nuėjo pas drauges (1 t., b. l. 61-62).

Liudytoja G. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2018 m. rugsėjo 5 d. įvyko pokalbis dėl E., R. ir A. J. santykių šeimoje, nes buvo pastebėta, kad yra problemų šių vaikų šeimoje. Šiame pokalbyje su vaikais dalyvavo ir socialinė darbuotoja E. M., dirbanti Kupiškio socialinių paslaugų centre. Po pokalbio su vaikais buvo nuspręsta toliau stebėti šią šeimą ir dirbti su ja. 2018 m. rugsėjo 10 d. pas ją kabinete įvyko pokalbis su vaikais R., E. ir A. J.. E. J. nurodė, kad nori būti vaikų namuose, nes tėtis mušasi, pas tėvą ateina draugai su kuriais jis geria, mergaitei atsibodo tėvo gėrimas, rėkimas ir mušimas. Apie galimą smurtą šeimoje informacija buvo perduota vaikų teisių apsaugos tarnybai (1 t., b. l. 90-91).

Liudytoja V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini), virtuvėje, buvo visi J. vaikai, vaikų tėvas ir motina, jos sesuo K. B.. Vaikų tėvas buvo šiek tiek išgėręs. Nepamena už ką, E. J. tėvas kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą. E. iš karto apsiverkė, išbėgo iš virtuvės ir nubėgo į antrą aukštą. Turbūt jai skaudėjo (1 t., b. l. 101-104).

Liudytoja K. B. parodė, kad pamena vieną atvejį, kai 2018 metų vasarą, tikslaus laiko nepasakys, ji su V. buvo atėjusi į J. namus. Matė, kaip tėtis supykęs stipriai vieną kartą trenkė E. J. į pilvą. E. apsiverkė ir kažkur išbėgo. Ar buvo tėvas išgėręs ar blaivus, nežino. Tuomet, jei gerai pamena, namuose buvo ir motina ir visi vaikai (1 t., b. l. 107-110)

Liudytoja I. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauti raštai, kad D. K. ir A. J. šeimoje vaikai galimai patiria fizinį smurtą. 2018-09-10 apie 15 val. ji nuvyko į minėtą šeimą adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pabendrauta su šios šeimos vaikais. Bendraujant su mažamete E. J., mergaitė pokalbio metu nurodė, kad tėvas tampo už plaukų, rankas sukioja, daužo per nugarą ranka, kas sukelia fizinį skausmą. E. nurodė, kad tėvas muša suduodamas kumščiu į krūtinę. Taip pat E. patvirtino, kad yra mušami ir kiti vaikai (1 t., b. l. 86-88).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis A. J. pareikalavus atiduoti diržą, laisva valia atidavė reikalaujamą diržą (1 t., b. l. 154-155).

Apžiūros protokole ir jo priede - fotonuotraukoje, fiksuota, kad diržas, paimtas iš įtariamojo A. J., yra 126 ilgio, medžiaginis, juodos spalvos su metaline sagtimi (1 t., b. l. 156-158).

A. J. 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 19-20)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. naudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę dukrą R. J., gimusią (duomenys neskelbtini), bei mažamečius vaikus: E. J., gimusią (duomenys neskelbtini), E. J., gimusią (duomenys neskelbtini), E. J., gimusį (duomenys neskelbtini) ir R. J., gimusį (duomenys neskelbtini), dėl panaudoto smurto vaikai jautė fizinį skausmą, todėl A. J. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryta vienuolika tyčinių baigtų nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), šiomis veikomis pasikėsinta į vaikų fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 196-198, 199-200), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 74-79), dirbantis (2 t., b. l. 1), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą tikslinga skirti prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus jų trukmę parenkant BK 46 straipsnio 2 dalies nustatytose ribose, įpareigojant A. J. per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Prokuroras už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą siūlo A. J. skirti viešuosius darbus. Nors BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje šį bausmė nėra numatyta, bet teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 punktu, skirią prokuroro siūlomas viešųjų darbų bausmes, nes šią bausmę pakeitus sankcijoje numatyta bausmės rūšimi - bauda, minimali subendrinta ir BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu 1/3 sumažinta bauda siektu 16666,67 €. Net ir išdėsčius baudos mokėjimą maksimaliam 24 mėnesių laikotarpiui, mėnesio įmoka sudarytų apie 694,00 €, o tai gerokai viršytų minimalią mėnesinę algą. Akivaizdu, jog A. J., kuris turi pareigą išlaikyti 6 vaikus, šios baudos sumokėti neturi galimybės, o išieškant baudą priverstinai, nukentėtų ir nepilnamečių vaikų interesai. Taip pat neteisinga būtų skirti ir kitas BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmes – areštą ir laisvės atėmimą. Be to, byloje yra duomenys, kad A. J. elgesys keičiasi, jis siekia susigrąžinti laikinai globos įstaigoje gyvenančius vaikus. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – baudos, arešto ar laisvės atėmimo skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, skiria, prokuroro siūlomą švelnesnę bausmę - viešuosius darbus. Manoma, kad šios bausmės turės poveikį kaltinamajam ir ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti 1/3.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas, kartu su bausme, gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. A. J. smurtavo prieš savo vaikus, todėl teismas mano, kad yra pagrindas skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A. J., šią poveikio priemonę atlikti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusikaltimo padarymo įrankį – diržą, paimtą iš kaltinamojo A. J., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimų neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420- 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas R. J.), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažametei E. J., pirmas epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažametei E. J., antras epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažametei E. J., trečias epizodas) ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį, (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui R. J., ketvirtas epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui R. J., penktas epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui E. J., šeštas epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui E. J., septintas epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui E. J., aštuntas epizodas) ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį, (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui E. J., devintas epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažametei E. J., dešimtas epizodas), ir skirti jam viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. J. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (po vieną mėnesį) švelnesnių bausmių, ir A. J. skirti subendrintą bausmę - viešuosius darbus 1 (vieneriems metams), įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, A. J. skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. J. galutinę bausmę - viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigoti A. J. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusikaltimo padarymo įrankį - iš kaltinamojo A. J. paimtą diržą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise per aukščiau nurodytą terminą nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teismas, kaltinamojo prašymu išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.