- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-189-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01058-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su lengvojo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nubaustas už tai, kad 2014-09-13 1.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,71 promilių), neturėdamas teisės jos vairuoti, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. atstovas adv. Dalius Vaiučiulis prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nutarimą ir administracinę teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti, kitu atveju pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nutarimą ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 metams be automobilio konfiskavimo bei spręsti klausimą dėl A. G. veikos perkvalifikavimo į ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Teigia, kad teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, nepašalino abejonių, jog A. G. vartotos giros kiekis galėjo turėti įtakos neteisingam girtumo laipsnio nustatymui, nes smetoniška gira turi 1,2 proc. alkoholio koncentracijos, nebuvo aiškintasis, koks kiekis giros buvo išgerta, kokių kitų gėrimų buvo vartota, be to, automobilis buvo tikrintas nakties metu, išsami automobilio apžiūra nebuvo atlikta, liudytojai buvo apklausti po įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui.
Nurodo, kad jo atstovaujamasis A. G. buvo prašęs iš karto po girtumo nustatymo pakartotinai patikrinti jo girtumą. Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 27 kaip įrodymo vien dėl to, kad mėginys buvo paimtas praėjus daugiau nei 1 val. po A. G. sustabdymo. Pastebi, kad pagal Vyriausybės 2006-05-12 nutarimą Nr. 452 per 1 valandą asmuo turi būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, bet ne tokią apžiūrą atlikti, be to, šis teisės aktas nenustato tokio kategoriško intervalo asmeniui pačiam nuvykti į medicinos įstaigą. Teigia, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais akivaizdu, kad nuo kreipimosi į įstaigą momento, registracijos ir faktinio tikrinimo bei kitų procedūrų atlikimo praeina tam tikras laiko tarpas, kuris niekaip nepriklauso nuo besikreipiančio į įstaigą asmens valios ir tai negali būti pagrindu paneigti teisės akto nustatytos teisės ir galimybės įrodyti, kad asmuo teisės aktų reikalavimų nepažeidė bei vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, o pirminio tikrinimo rezultatus įtakojo giros, turinčios šiek tiek alkoholio, vartojimo faktas, tačiau ne realus faktinis neblaivumas, kuris užtraukia administracinę atsakomybę.
Teigia, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog tikrinimas turėjo būti atliktas 1 val. laikotarpiu nuo sustabdymo, o ne nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, be to iš bylos matyti, kad A. G. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo 02.41 val., o medicininis tikrinimas atliktas 03.07 val., todėl 1 val. tikrinimo medicinine tvarka laiko intervalas pažeistas nebuvo ir teismas turėjo vertinti medicininį tikrinimą kartu su kitais bylos duomenimis. Pažymi, kad iškvėpto oro etilo alkoholio koncentracija, lyginant su įsisavinto į kraują alkoholio kiekiu organizme tyrimu, yra mažiausiai patikimi, nes neseniai pavartojus nedidelį alkoholio kiekį turinčio gėrimo (pvz. išgėrus giros), jo lieka burnos ertmėje, nors nesukelia neblaivumo būsenos. Be to, pagal minėtą teisės aktą medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) nustatyti atlieka specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, tačiau byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai turėtų tokių specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai prioritetą suteikė policijos pareigūnų atlikto tikrinimo duomenims, o ne medicininio tikrinimo duomenims. Taip pat mano, kad teismas byloje nustatęs, jog yra abejonių ir prieštaravimų, visus neaiškumus turėjo vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Nurodo, kad A. G. nustatytas girtumas nedaug viršijo leistiną normą ir vertinamas kaip lengvas girtumo laipsnis ir ši aplinkybė gali pateisinti objektyvios klaidos tikimybę, kai asmuo pažeidimą padaro ne tiesioginės tyčios forma.
Taip pat atstovas skunde nurodo, kad A. G. veikos kvalifikacija yra neteisinga, nes jo atstovaujamasis teisę vairuoti transporto priemones atgavo nuo 2014-07-05, todėl mano, kad 2014-09-13 padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ATPK 130² straipsnį, bet pagal ATPK 126 straipsnio l dalį. Teigia, kad pažeidimas buvo padarytas praėjus daugiau nei metams laiko, kai įsiteisėjo 2012-07-05 nutarimas dėl A. G. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Mano, kad atsižvelgiant į LR Konstitucinio teismo aiškinimą dėl administracinių veikų pakartotinumo sąvokos, A. G. administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 130² straipsnį galėtų būti taikoma, jeigu jis būtų padaręs ATPK 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, laikotarpiu nuo 2012-07-05 iki 2013-07-05 arba jei pažeidimo padarymo dienai nebūtų turėjęs teismo sprendimu grąžintos teisės vairuoti transporto priemonės. Dėl to teigia, kad apylinkės teismas turėjo pakeisti veikos kvalifikaciją į ATPK 126 straipsnio l dalį ir spręsti klausimą, ar yra šios normos pažeidimas, ar ne.
Atstovas teigia, kad teismas neanalizavo galimybės A. G. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, be to, neaišku, kodėl skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, kai pagal minėtą straipsnį yra galimas 3 metų terminas, t. y. nuobauda A. G. paskirta jos neindividualizavus.
Skunde atstovas teigia, kad nepagrįstai konfiskuota ir suinteresuotam asmeniui A. B. priklausanti transporto priemonė, nes transporto priemonė nepriklausė A. G. ir buvo paimta be suinteresuoto asmens žinios. Pastebi, kad ankstesniu teismo sprendimu, kuris buvo panaikintas apeliacine tvarka, buvo nuspręsta nekonfiskuoti automobilio, tačiau dėl nežinomų priežasčių apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, nemotyvuotai nusprendė konfiskuoti transporto priemonę. Mano, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinis ir neatitinkantis protingumo ir teisingumo principų. Konfiskuodamas automobilį apylinkės teismas rėmėsi ankstesniu, apeliacine tvarka panaikintu sprendimu, jog automobilis buvo paimtas su transporto priemonės savininko žinia, tačiau teismas nesiaiškino, kokiu tikslu automobiliu buvo leista A. G. naudotis, nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. G. atiteko transporto priemonė.
Atstovas teigia, kad byloje yra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes A. G., vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, netyčiniais veiksmais galėjo pažeisti įstatymo reikalavimus, tokiu būdu net negalėjo tikėtis ir suvokti, kad gali prarasti kitam asmeniui priklausantį turtą. Be to teigia, kad suinteresuotas asmuo A. G. niekada nebuvo davęs naudotis savo automobilio, kadangi pasinaudoti transporto priemone vykti asmeniniais reikalais davė savo dukterėčiai I. J., kad vėliau jam tapo žinoma, jog. I. J. draugauja su A. G., kuris įvykio dieną ir valdė transporto priemonę. Dėl to teigia, kad transporto priemonę A. G. naudojo nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens valios ir žinių. Įvertinus faktą, kad tiesioginio leidimo iš suinteresuoto asmens A. G. naudoti transporto priemonę nebuvo gavęs, todėl negalima teigti, jog pažeidimo metu jis naudojo transporto priemonę teisėtai. Taip pat nurodo, kad transporto priemonės savininkas A. B. yra 60 metų, rūpinasi savo 82 metų motina J. B., kurią reikia nuvežti ir iki kapinių, taip pat socialiniam laisvalaikiui, rūpinantis jos ir savo sveikata, išvykstant į gamtą, taip pat dažnai darbo reikalais naudoja asmeninį transportą, dėl to netekęs transporto priemonės, būtų suvaržytos visos šios jo galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo netenkinti apeliacinio skundo, nes teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs administracinę bylą priėmė pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo motyvus vertinti kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepilnai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei nepašalinęs byloje esančių abejonių.
Apeliantas nesutinka, kad A. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nes įvykio dieną gėrė „Smetonišką girą“, kurioje yra 1,2 procentai alkoholio koncentracijos.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2014-09-13 1.45 val. A. G. alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ buvo nustatytas 0,71 promilių girtumas. Byloje esanti patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion Alcometer 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti (78 b. l.). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (3, 4 b. l.) nurodyta, jog sustabdžius A. G. vairuotą automobilį ir tikrinant dokumentus pažeidėjui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas A. G. girtumas.
A. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nurodė, jog yra blaivus, tik yra išgėręs giros (73 b. l.). A. G. teisme pripažino, jog buvo gėręs ir alaus 18 val. (73 b. l.). Tokia aplinkybė užfiksuota ir A. G. pateiktame 2014-09-13 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 27 (13 b. l.). Teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai D. J., Ž. S., A. K. parodė, kad A. G. jiems teigė alkoholį vartojęs tik 18 val., prie jų A. G. nerūkė. Esant tokiems duomenims akivaizdu, kad pakartotinai tikrinti A. G. girtumą alkoholio matuokliu po 15 minučių nebuvo būtinybės. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad girtumo tikrinimas buvo atliktas netinkamai, nei pažeidėjas, nei jo atstovas nepateikė. Dėl to, konstatuojama, kad A. G. blaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir nėra pagrindo abejoti šio patikrinimo rezultatais.
Iš A. G. pateikto 2014-09-13 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 27 matyti, kad A. G. į VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko 2014-09-13 03.07 val. ir buvo apžiūrėtas 03.15 val., paimtas kraujas, kuriame buvo rasta 0,36 promilės alkoholio (13, 14 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pagal teismų praktiką laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-3686/2008, N261-904/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pažeidėjo iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartis Nr. N261-3165/2009).
Skundą nagrinėjantis teismas vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose neturi pagrindo abejoti A. G. neblaivumu pažeidimo padarymo metu. Visų pirma, pažeidėjo alkoholio kiekis jo iškvėptame ore policijos pareigūnų alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1.45 val. Medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti tiriant iškvepiamą orą nebuvo atlikta, nurodyta, kad pirminis tyrimas buvo atliktas 1.55 val. ir rezultatas 0,71 promilės, kraujas paimtas 03.20 val. (13 b. l.). Akivaizdu, kad per tokį laiko tarpą (nuo girtumo nustatymo alkoholio matuokliu momento iki medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti tiriant girtumą kraujyje praėjus – 1 val. 35 min.) alkoholio kiekis pažeidėjo organizme turėjo sumažėti ir jis neatspindi to rezultato, koks buvo pažeidimo padarymo metu. Net ir įvertinus alkoholio matuoklio sertifikate nurodytą paklaidą (±5%), A. G. 2014-09-13 1.45 val. nustatytas neblaivumas viršija leistiną normą 0,6745 (0,71-5%) promilių, todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. G. pažeidimo padarymo metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Apeliantas taip pat nesutinka su A. G. veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 130² straipsnį, nes pažeidimas buvo padarytas praėjus daugiau nei metams, po to, kai įsiteisėjo 2012-07-05 nutarimas dėl A. G. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
ATPK 130² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 3 ar 4 dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. 2014-09-13 vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,71 promilės), kai jam Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimu už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda 4000 Lt (1158 Eur) ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams (šis terminas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-05 nutartimi buvo sutrumpintas iki 2014-07-04) (9–10 b. l.). Nors A. G. 2012-07-05 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo 2013-06-17, o jam skirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones vykdymo terminas baigėsi 2014-07-04, tačiau jis šioje byloje nagrinėjamą pažeidimą įvykdė dar nepraėjus metams laiko nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas (ATPK 36 straipsnis). Būtent dėl tokių aplinkybių A. G. veika ir kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad automobilį A. G. vairavo būdamas neblaivus ir nepraėjus metams laiko nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 012-07-05 nutarimu, vykdymas, daroma išvada, kad pagrįstai A. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą A. G. atžvilgiu nutraukti.
ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymas vairuotojams užtraukia teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu.
A. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie A. G. baustumus matyti, kad jis anksčiau baustas iš viso du kartus už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (būdamas neblaivus viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus (ATPK 178 straipsnio 1 dalis) ir būdamas neblaivus vairavo automobilį ir atsitrenkęs į tvorą, ją apgadino (ATPK 127 straipsnio 3 dalis) ir 2011-02-23 jam buvo surašytas administracinis nurodymas už greičio viršijimą. Baustumų skaičius ir pažeidimų pobūdis rodo, kad A. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, daro teisės pažeidimus, anksčiau jam taikytos nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė. Be to, 2014-09-13 A. G. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Duomenų, leidžiančių A. G. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trumpinti iki vienerių metų, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė nei A. G., nei jo atstovas. Dėl to visuma paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai A. G. paskyrė specialiosios teisės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.
Pagal ATPK 130² straipsnyje numatytą sankciją transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas.
Apeliantas skunde teigia, kad yra sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir nekonfiskuoti A. B. priklausančio automobilio, nes automobilį pastarasis davė naudotis ne A. G., bet I. J., ir nežinojo, kad jo automobiliu pasinaudos ir A. G..
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nors byloje nenustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. G. nustatytas girtumas nežymiai viršijo leistiną normą, ir kad A. B. savo automobilį naudotis davė savo dukterėčiai I. J., bet ne A. G., ir negalėjo numanyti, jog jo automobilį vairuos neblaivus A. G., daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų padaryto pažeidimo pobūdžio, pažeidėjo asmenybės bei prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas, nekonfiskuojant pažeidimo padarymo įrankio – A. B. priklausančio automobilio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimą pakeisti.
Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, A. G. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą sušvelninti – panaikinti paskirtą papildomą nuobaudą automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.