- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-392-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12690-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“
- Ieškovas
- D. E., J. M., V. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.2Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. E., J. M. ir V. P. ieškinį atsakovei asociacijai „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ dėl asociacijos narių teisės susipažinti su asociacijos veiklos dokumentais užtikrinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovų D. E., J. M. ir V. P. ieškinį: įpareigoti atsakovę asociaciją „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ leisti ieškovams J. M., V. P., D. E. susipažinti (ieškovų nuožiūra pasidarant kopijas), su 2013-2018 metų asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ sutartimis su užsakovais atlikti užsakymus, užsakymų pagal tokias sutartis priėmimo - perdavimo aktais; asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ Biuro posėdžių protokolais ir sprendimais dėl tokių užsakymų ir asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ narių visuotinių susirinkimų sprendimais, asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ įstatų nustatyta tvarka patvirtinančių arba atmetančių tokius Biuro sprendimus; asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ narių visuotinių susirinkimų dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant tokiais, kaip įstatų projektai, metines finansines ataskaitas (arba jų rinkiniai), revizorių išvados, veiklos ataskaitos, gautos finansines paramos dokumentai; visuotinių susirinkimų protokolais su visais asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ narių pateiktų siūlymų priedais; visuotiniuose susirinkimuose užsiregistravusių ir dalyvavusių Asociacijos narių sąrašais ir įgaliojimais, suteikiančiais teisę asociacijos nariams balsuoti už kitus asociacijos narius; narių visuotinių balsų skaičiavimo komisijų protokolais, pažymomis ir vykusių balsavimų sąrašais pagal visuotiniuose susitikimuose priimtus sprendimus; asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ veiklos ataskaitomis; dokumentais apie gautą paramą, kuriuose būtų nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas, jo verte ir paramos panaudojimas; sprendimais dėl asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ atstovų skyrimo ir atstovavimo turinio; visais asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ pirmininkės pasirašytais raštais, pateiktais valdžios institucijoms ir kitiems juridiniams asmenims asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ vardu ir surašytais ant asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ blanko.
2. Atsakovė padavė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą atsakovės vardu per EPP sistemą pasirašydamas elektroniniu parašu A. U. pateikė apeliacinio skundo skenuotą versiją, kurioje yra advokato L. S. ir asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ pirmininkės M. N. parašai, taip pat advokato L. S. lydraštį dėl asociacijos „ICOMOS“ nacionalinis komitetas apeliacinio skundo teikimo bei atstovavimo sutarties kopijas. Teismas laikydamas, jog nustatyti apeliacinio skundo trūkumai nepašalinti, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Kadangi teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nebuvo pasibaigęs, atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ pirmininkė M. N. per EPP sistemą, pasirašydama elektroniniu parašu pateikė apeliacinio skundo skenuotą versiją, kurioje yra advokato L. S. ir asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ pirmininkės M. N. parašai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovės asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė per EPP sistemą pateikė asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ pirmininkės M. N. elektroniniu parašu pasirašytą apeliacinį skundą, o jį parengusio advokato L. S. parašas apeliaciniame skunde nukopijuotas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 113 str. 1 d., 111 str. 2 d. 7 p., 306 str. 3 d. reikalavimų, jog apeliacinis skundas turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens ir advokato.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ str. 2 d. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 7 p. išaiškino, jog tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas teikiamas elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, jis turi būti pateikiamas naudojantis VEP posistemiu, apeliacinį skundą turinčiam teisę pasirašyti ir pateikti asmeniui LITEKO VEP posistemyje patvirtinus konkrečių dokumentų siuntimą. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas jį paduodančio asmens ir turinčio teisę pasirašyti asmens pasirašytas ne elektroniniu parašu, tai teismui turi būti pateikiamas popierinis apeliacinio skundo originalas, pasirašytas jį surašiusio ir pasirašiusio asmens.
7. Atsižvelgdamas į tai, jog per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytą terminą atsakovė nepašalino nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas laikė apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė asociacijos „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti apeliacinį skundą.
9. Apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais bei mano, jog atsisakymas priimti atsakovės apeliacinį skundą dėl techninių priežasčių, pažeidžia teisę į teisingą teismą bei teisę į efektyvią teisių gynybą. Teismui 2019 m. sausio 10 d. per EPP sistemą pateikė skenuotą apeliacinį skundą su atsakovo pirmininkės M. N. bei Atsakovo atstovo advokato L. S. parašais. Atsakovas pabrėžia, jog Apeliacinis skundas buvo pasirašytas, nuskanuotas bei įkeltas į EPP sistemą pateikimui, tačiau nei Atsakovas, nei Atsakovo atstovas nekopijavo, kaip nurodyta Skundžiamoje nutartyje, Atsakovo atstovo advokato L. S. parašo. Aplinkybė, kad teismui per EPP sistemą buvo pateiktas skenuotas apeliacinis skundas, negali būti laikomas netinkamai pateiktu diskriminuojant dokumento pateikimą per jo formą (Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 3 str. 2 d.).
10. Apeliantės vertinimu, teismas itin formaliai bei mechaniškai taikė CPK įtvirtintas normas, kas iš esmės yra nesuderinama su teisingumo vykdymu bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Procesinių dokumentų teikimo per teismo EPP sistemą praktikoje yra įprasta, jog dokumentai Teismui teikiami per EPP sistemą dokumentą fiziškai pasirašius bei nuskanavus dokumento originalą, o nuskanuota kopija įkeliama į EPP sistemą ir tokiu būdu pateikiama Teismui. Pagal susiformavusią dokumentų pateikimo per EPP praktiką, atsakovui nekilo abejonių dėl teikiamų dokumentų formalių - techninių reikalavimų pažeidimo. Teismui remiantis vien techninio reikalavimo neįgyvendinimu, Atsakovui yra eliminuojama teisė į apeliaciją.
Atsiliepimas
11. Ieškovai D. E., J. M. ir V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti; nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą įvertinti, ar atsakovės veiksmams taikytina CPK 95 straipsnio 1 dalis, o jei teismas nustatytų, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų paskirtos baudos dalį priteisiant ieškovams (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
12. Nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi, laiko ją visiškai pagrįsta, teisėta ir teisinga, pažymėdami ir tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gruodžio 31 d. gavęs Atsakovo Apeliacinį skundą, ėmėsi visų priemonių, suteikdamas Atsakovui galimybę pašalinti savo Apeliacinio skundo trūkumus. Tačiau Atsakovas teismo nutarčių nevykdė, CPK 306 str. reikalavimų nesilaikė, nors negalėjo nežinoti CPK nustatytų pasekmių dėl tokių savo veiksmų. Taigi Atsakovas kaip proceso šalis veikė neatsakingai, o Atsakovo neatsakingumas nėra teisinis pagrindas teismo nutarčiai naikinti. Ieškovai mano, kad Atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos teismų praktikai, o Atsakovo procesiniai veiksmai, kurių rezultatas buvo pirmosios instancijos teismo priimta 2019 m. sausio 22 d. nutartis, turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, apibrėžto CPK, požymių. Pažymėjo, jog advokatui, kaip profesionaliam teisininkui, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai. Taigi, atsakovo atstovas būdamas pakankamai kvalifikuotas, tikrai galėjo pateikti Apeliacinį skundą nepažeisdamas Civilinio proceso kodekso apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, įskaitant, bet nepasiribojant nustatytais pateikimo terminais ir forma.
13. Pirmosios instancijos teismas teisingai, pagrįstai ir teisėtai nutarė, jog atsakovas pažeidė CPK 306 str. 3 dalies reikalavimą, kad apeliacinis skundas turi būti ir surašytas, ir pasirašytas to paties Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens (šios bylos atveju Atsakovo atstovo advokato L. S.). Advokato nesurašytas skundas laikytinas apeliacinio skundo trūkumu. A. S., pasirašęs ant A. U. 2018 m. gruodžio 31 d. surašyto Apeliacinio skundo, negalėjo nežinoti, kad pats privalo Apeliacinį skundą surašyti, pasirašyti ir įkelti per EPP sistemą, taip patvirtindamas savo parašo teisėtumą, taip pat privalėjo įspėti Atsakovą nevykdyti minėtų neteisėtų veiksmų. Atskirajame skunde Atsakovas niekaip nepaaiškina, kodėl nešalino šių teismo nutartimis nustatytų Apeliacinio skundo trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
15. Vilniaus apygardos teisme gauti apelianto papildomi paaiškinimai. Pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), taip pat ribojama galimybė (su tam tikromis išlygomis) teikti papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Bet koks atskirojo skundo pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, pateiktus papildomus paaiškinimus atsisako priimti.
16. Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, atsakovo pateiktas apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šiame straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija apima ir asmens teisę apskųsti teismo sprendimą aukštesniajai teisminei instancijai. Ši nuostata konkretizuota Teismų įstatymo 4 straipsnyje bei CPK 5 straipsnyje.
18. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).
19. Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo (CPK 306 str. 3 d.).
20. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės vardu per EPP sistemą pasirašydamas elektroniniu parašu A. U. pateikė skenuotą apeliacinio skundo kopijos, pasirašytos atsakovo vadovės M. N. ir A. U. versiją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi spręsdamas atsakovo pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą nustatė atsakovui terminą pašalinti trūkumams. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog skundą atsakovės vardu elektroniniu parašu pasirašęs ir per EPP sistemą teismui pateikęs asmuo A. U. priskirtinas prie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 str. 3 d. numatytų asmenų, galinčių surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą. Per nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams atsakovas trūkumus šalino du kartus. Galutinis pirmosios instancijos teisme gautas apeliacinio skundo variantas – skenuotas apeliacinis skundas su originaliais atsakovo vadovės ir advokato parašais, pateiktas per EPP sistemą elektroniniu parašu pasirašius atsakovo vadovei M. N.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas remdamasis formaliais pagrindais laikė, jog atsakovas nepašalino trūkumų ir apeliacinį skundą laikė nepaduotu. Aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju teismui yra pateikta įstatymo reikalavimus atitinkanti, t.y. apeliacinį skundą paduodančio ir jį parengusio advokato parašais patvirtina skenuota apeliacinio skundo versija, savaime neturėtų paneigti atsakovo teisminės gynybos prieinamumo principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas skenuotas apeliacinis skundas, kuriame matyti originalūs atsakovo vadovės ir advokato parašai laikytinas skaitmenine originalaus dokumento versija. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą kilti įtarimams, jog pateiktame apeliaciniame skunde esantys parašai būtų neautentiški. Tiek atsakovo vadovės, tiek atsakovą atstovaujančio advokato veiksmai, t.y. siekis pašalinti nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, paties advokato el. parašu pasirašytas atskirasis skundas, patvirtina šių asmenų valią pateikti apeliacinį skundą atsakovo vardu. Todėl, vien ta aplinkybė, jog apeliacinio skundo pateikimas per EPP pasirašytas tik atsakovo vadovės elektroniniu parašu negali būti pagrindas laikyti apeliacinį skundą neatitinkančių CPK 306 str. 3 d. reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teisės į apeliaciją apribojimas dėl minėtų formalių priežasčių, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir neužtikrintų teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo apeliacinis skundas atitinka CPK 306 str. 3 d. reikalavimus, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.