Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-11 · Administracinė byla Nr. I-5057-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
I-5057-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5057-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00814-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui O. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).

Pareiškėjas skunde, atsikirtime (b. l. 44) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-15 iki 2019-03-28 buvo laikomas Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare. Teigė, kad per visą šį laikotarpį nebuvo išleidžiamas pasivaikščioti, be to, kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose. Visa tai kenkė pareiškėjo sveikatai, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini). Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, žeminančios. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 32-35) nurodė, jog pareiškėjo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Rūkyti sveikatos priežiūros patalpose yra draudžiama, nuteistieji yra nuolat prižiūrimi ir kontroliuojami, kad būtų nerūkoma. Be to, pas pareiškėją kratos metu buvo rasta tabako gaminių, kas įrodo, jog jis pats yra rūkantis. Teisės aktuose nenumatyta pasivaikščiojimo teisė nuteistiesiems, kalintiems sveikatos priežiūros stacionaruose. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-05-15 iki 2019-03-28.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu nebuvo išleidžiamas pasivaikščioti.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro patalpose, išskyrus trumpus laikotarpius, kuomet buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atsakovės atstovas taip pat pripažįsta, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti, teigdamas, jog tokia teisė nenumatyta teisės aktuose.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnyje, kuris numato, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 73 – 75 straipsniai nustato skirtingą pasivaikščiojimų trukmę nuteistiesiems, kurie laikomi lengvosios, paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis. Paprastosios grupės nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti tris valandas per dieną, lengvosios grupės nuteistiesiems – keturias valandas, o drausmės grupei priklauso dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas. BVK 145 straipsnyje numatyta, kad net ir nuobaudą atliekantys nuteistieji kamerų tipo patalpose turi teisę vieną valandą, o esant išimtinėms aplinkybėms – dvi valandas pasivaikščioti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, skirtingos pasivaikščiojimo sąlygos numatomos tuberkulioze ar kitokiomis užkrečiamomis ligomis sergantiems nuteistiesiems, tačiau jiems taip pat suteikiama teisė pasivaikščioti.

Atlikus minėtų BVK nuostatų analizę, darytina išvada, kad nuteistiesiems, nepaisant to, kokioje įkalinimo įstaigoje ar kokiose patalpose jie laikomi, turi būti suteikiamas pasivaikščiojimas. Įstatymas numato tik skirtingą pasivaikščiojimo trukmę bei sąlygas, priklausomai nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, arba esant kitoms išimtinėms aplinkybėms, tačiau pataisos įstaigoms yra numatyta pareiga nuteistiesiems šią teisę suteikti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Pravieniškių PN, nesuteikdami pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore ginčo laikotarpiu neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma.

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad stacionare apgyvendinti nuteistieji yra kontroliuojami, kad nerūkytų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namai laikosi minėtų reikalavimų matomose vietose būtų iškabinti įspėjamuosius užrašus ar ženklus apie draudimą rūkyti, įrengti specialias rūkymui skirtas patalpas (vietas) ir iškabinti jas nurodančius užrašus ar ženklus. Kadangi atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, ši skundo aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Konstatuotina, kad pataisos namai neužtikrino pareiškėjo teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra nerūkantis (b. l. 36). Vis dėlto, vertinant dėl to patirtą neturtinę žalą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kad kratos metu tarp paties pareiškėjo daiktų buvo rasta tabako (b. l. 40). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad jis šių gaminių įsigijo pataisos namų parduotuvėje (b. l. 45). Iš to galima spręsti, kad pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą, nes, kaip teigia, šiais produktais prekiavo su kitais nuteistaisiais. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis, jam būtų kilusios sunkios psichologinės ar fizinės pasekmės.

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, nesuteikiant pareiškėjui teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore, taip pat neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas neabejoja, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas savo patirtą žalą įvertino 15 000 Eur suma. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Atsižvelgtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl patirtų išgyvenimų (b. l. 39). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą.

Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundo reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė