- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- Ik-112-505/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01276-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Dagnė Daukantaitė, Giedrė Ringienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja ), Janinos Vitunskienės ir Algio Markevičiaus,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei Mildai Stankūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu (b.l. 5-17, 2 t.) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) jeigu teismas nutartų, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas, šį terminą atnaujinti;
2) patenkinti skundą ir panaikinti nepagrįstus ir neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus, t.y. 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-53 ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-54;
panaikinti Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-240 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 12 d. išvados Nr. 1771, 2008 m. gegužės 28 d. išvados Nr. 2152, 2008 m. lapkričio 27 d. išvados Nr. 2274 ir 2009 m. birželio 25 d. išvados Nr. 2453 pripažinimo negaliojančiomis“ dalyse dėl 2008 m. vasario 12 d. išvados Nr. 1771 pripažinimo negaliojančia ir dėl 2008 m. gegužės 28 d. išvados Nr. 2152 pripažinimo negaliojančia (t.y. Įsakymo 1.1. ir 1.2. punktus);
Šalies argumentai
4) Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmus, atliktus pateikiant advokato padėjėjai Giedrei Ringienei 2011 m. kovo 14 d. raštą Nr. 8SD-783 „Dėl informacijos pateikimo“ pripažinti neteisėtais.
Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad pareiškėjo tėvas Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė dokumentus ir prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusiam savininkui S. J. iki nacionalizacijos priklausiusį 0,7800 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune. Šių gautų dokumentų pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. vasario 12 d. išdavė Išvadą Nr. 1771, pagal kurią pareiškėjas įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Kadangi buvo pareikštas pageidavimas gauti žemės sklypą Utenos apskrityje, Išvada Nr. 1771 buvo persiųsta į Utenos rajono Užpalių seniūniją. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, jog išduota Išvada Nr. 1771 jam suteikia atitinkamas teises į žemės sklypą, 2008 m. vasario 26 d. su A. Š. sudarė sutartį dėl užstato už žemę, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo atkūrus nuosavybės teises į šią žemę, ją parduoti už sutartyje nurodytą kainą. 2010 m. gruodžio mėnesį A. Š. , atstovaujamas advokato padėjėjos G.Ringienės, ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, reikalaudamas nutraukti sudarytą sutartį ir iš pareiškėjo priteisti visą sutartyje nurodytą pinigų sumą. Prie ieškinio buvo pateiktas Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. raštas, kuriame nurodoma, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus duomenų bazėje Išvada Nr. 1771 nėra registruota, pareiškėjas neregistruotas nei kaip pretendentas atkurti nuosavybės teises, nei kaip nuosavybės teisių perėmėjas.
Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. gegužės 28 d. išdavė Išvadą Nr. 2152, kurioje nurodyta, jog pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvę savininkas P. P. nuosavybės teisėmis valdė 1,8200 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , ir pagal susitarimą pareiškėjo tėvas B. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Išvada Nr. 2152 buvo persiųsta į Kaišiadorių savivaldybės Žiežmarių seniūniją.
Pareiškėjo tėvas 2008 m. birželio 4 d. sudarė sutartį su G. Z. , pagal kurią įsipareigojo atkūrus nuosavybės teises į Išvadoje Nr. 2152 numatytoje vietovėje esantį žemės sklypą, jį parduoti už sutartyje nurodytą kainą. 2008 m. birželio 4 d. testamentu pareiškėjo tėvas išreiškė valią Išvados Nr. 2152 pagrindu grąžintą žemę po mirties palikti G. Z. .
Pareiškėjo tėvas B. P. mirė 2010 m. balandžio 14 d. ir pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka tapo teisių perėmėju. 2010 m. gruodžio mėnesį G. Z. , atstovaujamas advokato padėjėjos G.Ringienės, kreipėsi ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą, reikalaudamas nutraukti sutartį, sudarytą tarp jo ir pareiškėjo tėvo ir iš pareiškėjo, kaip B. P. teisių perėmėjo, prisiteisti sutarties pagrindu neva sumokėtą pinigų sumą. Prie ieškinio pateiktas Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. raštas, kuriame nurodytą, kad jų duomenų bazėje Išvada Nr. 2152 nėra registruota, taip pat neregistruotas B. P. kaip pretendentas atkurti nuosavybės teises, neregistruotas ir žemės savininkas P. P. .
Pareiškėjas 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, siekdamas išsiaiškinti priežastis ir tikslus, dėl kurių sustabdyti Išvados Nr. 1771 ir Išvados Nr. 2152 vykdymai ir kada planuojama atnaujinti jų vykdymą.
2011 m. kovo 16 d. pareiškėjas iš Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus gavo raštą, kuriame nurodyta, jog jis ir jo tėvas nepateikė prašymų atkurti nuosavybės teises į S. J. ir P. P. turėtas žemes, o minėti žemių savininkai nėra registruoti Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, nepateikti nuosavybės dokumentai apie jų turėtas žemes ir žemėtvarkos skyrius neturi jokių su minėtų išvadų rengimu susijusių dokumentų. Pareiškėjui buvo pateiktas Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 10 d. įsakymas, kuriuo Išvada Nr. 1771 ir Išvada Nr. 2152 pripažintos negaliojančiomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog 2010 m. vasario 6 d. jo namuose kilusio gaisro metu sudegė visi jo tėvo turėti dokumentai, susiję su prašymais dėl nuosavybių teisių atkūrimo į anksčiau minėtus žemių sklypus ir pareiškėjas turi vienintelę pažymą, kurioje nurodyta, jog Išvadoje Nr. 2152 įrašytas žemės savininkas P. P. nuosavybės teise valdė žemę (duomenys neskelbtini) . Mano, jog Kauno miesto žemėtvarkos darbuotojai galėjo sunaikinti ar kitaip prarasti pareiškėjo tėvo pateiktus dokumentus.
Pareiškėjas Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus priimtą administracinį aktą ir veiksmus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimais atmesti pareiškėjo skundai dėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 10 d. įsakymo panaikinimo dalyse dėl 2008 m. vasario 12 d. Išvados Nr. 1771 bei 2008 m. gegužės 28 d. Išvados Nr. 2152 pripažinimo negaliojančiomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-240 dalyse dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 12 d. Išvados Nr. 1771 bei 2008 m. gegužės 28 d. Išvados Nr. 2152 pripažinimo negaliojančiomis yra neteisėtas iš esmės, kadangi prieštarauja LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms ir neatitinka teismų praktikoje nustatytų taisyklių. Skundžiamas aktas nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, nenurodyta jo apskundimo tvarka, jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjas nurodė, jog advokato padėjėjai G.Ringienei, atstovaujančiai A. Š. ir G. Z. Kauno miesto apylinkės teisme civilinėse bylose dėl sutarčių nutraukimo ir pinigų priteisimo, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 14 d. pateikė raštą, kuriame greta
pareiškėjui adresuotame rašte nurodytos informacijos papildomai nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyrius atliko Išvadų teisėtumo vertinimą ir nustatė, kad Išvados gali būti suklastotos, parengtos į neegzistuojančią savininkų žemę. Pareiškėjas mano, jog minėtas raštas neatitinka faktinių aplinkybių ir nepagrįstų teiginių paskleidimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Neatitinkančių tikrovės faktų skleidimas prieštarauja LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patvirtintų „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ nuostatoms, LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatoms, LR Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems viešojo administravimo principams.
Pareiškėjas mano, jog teismui skundą padavė nepraleidęs įstatymų nustatyto termino, kadangi naudojosi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka. Mano, jog pareiškėjo skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 17 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimai yra teisėti konstatavus, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus specialistams patikrinus skyriuje esamų duomenų bazę, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie pretendentą B. P. bei jo pateiktus prašymus ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. P. ir S. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Atstovė nesutinka su pareiškėjo nurodytu teiginiu, jog ginčijamą įsakymą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 17 straipsnį prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja A.Markuckienė, atliekanti šio skyriaus vedėjo funkcijas, vadovaudamasi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įgaliojimu, kuriuo nustatyti subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą, nustačiusi, jog Išvados parengtos nesant teisinio pagrindo ir jos yra nerealizuotos, 2011 m. kovo 10 d. įsakymu priėmė teisėtą sprendimą, t.y. panaikino Išvadas ir tuo neviršijo jai suteiktų įgaliojimų bei nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atstovė mano, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, pateikdamas advokato padėjėjai G.Ringienei 2011 m. kovo 14 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, nepažeidė nei Teisės gauti informaciją įstatymo, nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, nei pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, kadangi advokato padėjėjai pateiktame rašte iš esmės buvo pakartota ta pati informacija, kuri buvo pateikta B. P. turto paveldėtojui pagal testamentą G. Z. ir A. P. įgaliotiniam A. Š. . Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.
Ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pagal teisės aktuose nustatytą nagrinėjimo tvarką gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pirmieji nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p.), o antrieji – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 punkto nustatyta tvarka.
Kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl jis spręstinas laikantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai, t.y. 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-53 ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-54, priimti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pagal to paties straipsnio 4 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, gali būti skundžiamas administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus gavo 2011 m. gegužės 19 d. (b.l. 29-30, 1 t.), o skundą teismui pateikė 2011 m. birželio 7 d. (b.l. 72, 1 t.), todėl laikytina, jog pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino.
Dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus, t.y. 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-53 ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-54.
Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir kiti teisės aktai.
Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punktą nekilnojamojo turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t.y.: turto savininkas; asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išvardinti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. galėjo perleisti notariškai patvirtinta sutartimi kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku įrodantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems šiame straipsnyje nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinti. Tuo remiantis pažymėtina, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris Įstatymu nustatyta tvarka ir laiku pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšį su juo įrodančius dokumentus ir kurio atžvilgiu parengta pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, t.y. dėl pateiktų dokumentų pakankamumo. Šios pažymos pagrindu rengiami Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio skyriaus vedėjo (anksčiau – apskrities viršininko) sprendimai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei išvados lygiaverčiams žemės, miško sklypams, vandens telkiniams gauti neatlygintinai nuosavybėn kitoje vietoje, taip pat iki 2001 m. gruodžio 31 d. notarine tvarka buvo galima kitam asmeniui perleisti teisę atkurti nuosavybės teises.
Pareiškėjo ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1T-(3.5)-53 „Dėl A. P. skundo“ (b.l.15-21, 1 t.) ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1T-(3.5)-54 „Dėl A. P. skundo“ (b.l. 22-28, 1 t.) nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nėra B. P. ir A. P. prašymų dėl nuosavybės teisių į S. J. iki žemės nacionalizacijos turėtą 0,78 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kaune bei į P. P. (duomenys neskelbtini) turėtą 1,82 ha ploto žemės valdą atkūrimo; dokumentų, įrodančių, kad S. J. ir P. P. buvo minėtų žemės valdų savininkai; dokumentų, patvirtinančių B. P. ir A. P. giminystės ryšį su S. J. bei P. P. ; notariškai patvirtintos sutarties, kuria B. P. būtų perleidęs savo teises atkurti nuosavybės teises į S. J. minėtą 0,78 ha ploto žemės sklypą A. P. . Kadangi B. P. galimai nebuvo padavęs prašymų ir kitų reikalingų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui į anksčiau minėtų savininkų žemę, todėl ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-53 „Dėl A. P. skundo“ (b.l.15-21, 1 t.) ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-54 „Dėl A. P. skundo“ yra teisėti ir pagrįsti.
Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-240 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 12 d. išvados Nr. 1771, 2008 m. gegužės 28 d. išvados Nr. 2152, 2008 m. lapkričio 27 d. išvados Nr. 2274 ir 2009 m. birželio 25 d. išvados Nr. 2453 pripažinimo negaliojančiomis“ dalyse dėl 2008 m. vasario 12 d. išvados Nr. 1771 pripažinimo negaliojančia ir dėl 2008 m. gegužės 28 d. išvados Nr. 2152 pripažinimo negaliojančia (t.y. Įsakymo 1.1. ir 1.2. punktus).
Pareiškėjas nurodo, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-240 dalyse dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 12 d. Išvados Nr. 1771 bei 2008 m. gegužės 28 d. Išvados Nr. 2152 pripažinimo negaliojančiomis yra neteisėtas iš esmės, kadangi prieštarauja LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms ir neatitinka teismų praktikoje nustatytų taisyklių. Skundžiamas aktas nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, nenurodyta jo apskundimo tvarka, jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą
Teismas pažymi, jog individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems santykiams reglamentuoti. Todėl skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t.y. turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
Teisėjų kolegija pažymi, jog VAĮ 8 straipsnyje nėra įtvirtinta kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinamas individualiame administraciniame akte nurodytos motyvacijos išsamumas, todėl tai yra kiekvieno konkretaus administracinio ginčo nagrinėjimo dalykas. Adekvačių santykių teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Ginčo atveju atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kai priimami įsakymai administruojant valstybinę žemę, kuri atsakovui yra privaloma. Todėl darytina išvada, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas administracinis aktas nėra pagrįstas teisės normomis bei kitais objektyviais duomenimis, kadangi tokia įsakymo forma numatyta vidaus dokumentais.
Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir (ar) teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Analizuojant nurodytos teisės normos turinį, darytina išvada, kad ši teisės norma nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Pažymėtina, kad tai yra konstatavęs Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A03-750/2004, 2005 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A444-203/2005, 2008 m. birželio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-994/2008.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymas (b.l. 52, 1 t.) yra pagrįstas ne tik įsakymo preambulėje nurodytais teisės aktais, faktiniais duomenimis (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr.4K-35 ir 2010 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr.4K-42), bet ir prie minėto įsakymo pareiškėjui adresuotame Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. 8SD-785 (b.l. 51, 1 t.), kuriame taip pat yra nurodyta ir skundžiamo administracinio akto apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo A. P. argumentai dėl VAĮ 8 str. 1 ir 2 dalių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo tėvo B. P. ir pareiškėjo teises į nuosavybės teisių atkūrimą (nuosavybės teises patvirtinantys dokumetai, giminystės ryšį su savininku įrodantys dokumentai ir kt.) (2 t., b.l.2,19-21)(ABTĮ 57 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 40 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, apskrities viršininko pradėtas vykdyti, bet nebaigtas procedūras užbaigia šiuose įstatymuose nurodytos institucijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 17 straipsnį prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Markuckienė, atliekanti šio skyriaus vedėjo funkcijas, vadovaudamasi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įgaliojimu Nr. 11P-350 „Dėl sprendimų priėmimo“ (b.l. 142, 1 t.), kuriuo nustatyti subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą, nustačiusi, jog Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 12 d. išvados Nr. 1771, 2008 m. gegužės 28 d. išvados Nr. 2152, 2008 m. lapkričio 27 d. išvados Nr. 2274 ir 2009 m. birželio 25 d. išvados Nr. 2453 parengtos nesant teisinio pagrindo ir jos yra nerealizuotos, 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-240 priėmė teisėtą sprendimą - panaikino Išvadas, tuo neviršydama jai suteiktų įgaliojimų bei nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmus, atliktus pateikiant advokato padėjėjai Giedrei Ringienei 2011 m. kovo 14 d. raštą Nr. 8SD-783 „Dėl informacijos pateikimo“ pripažinimo neteisėtais.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) užtikrina asmenims teisę gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus, kada įstaiga gali atsisakyti ją pateikti. Vienas iš minėto įstatymo 4 straipsnyje išvardytų principų, kuriais turi vadovautis informaciją teikiančios įstaigos, yra informacijos išsamumas, reiškiantis, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad asmens duomenys – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, t.y. asmens kodas, vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
Kontrolės skyrius, kaip ir teritoriniai skyriai, yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, t.y. viešojo administravimo įstaigos, padalinys, todėl šio skyriaus atliktų patikrinimų rezultatai nėra slapti. Kaip patvirtina bylos medžiaga, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, gavęs B. P. turto paveldėtojo pagal testamentą G. Z. ir A. P. įgaliotinio A. Š. 2010 m. lapkričio 10 d. prašymus dėl Išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, A. Š. 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 8-SD-1041(1.10) (b.l. 38, 1 t.) ir G. Z. 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 8-SD-1040 (1.10) (b.l. 48, 1 t.) pateikė jiems informaciją šiuo klausimu. Pažymėtina, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. 8SD-783 „Dėl informacijos pateikimo“ iš esmės tokią pačią informaciją pateikė ir advokato padėjėjai G.Ringienei (b.l. 53-54, 1 t.), kuri pagal 2010 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. atstovavimo sutartis (b.l. 153, 154, 1 t.) atstovauja A. Š. ir G. Z. interesams.
Kadangi minėtais raštais pateiktoje informacijoje A. P. asmens duomenų nėra, todėl teismas daro išvadą, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nepažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, A. P. teisių bei teisėtų interesų. Minėtiems asmenims pateiktoje informacijoje taip pat nėra duomenų, kurių paskelbimas pakenktų teisėsaugos organams atliekamam tyrimui dėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus parengtų Išvadų lygiaverčiams žemės, miško sklypams, vandens telkiniams gauti neatlygintinai nuosavybėn (2 t., b.l.2).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.