- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- I1-4066-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02125-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur už kalinimą netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises.
2. Pareiškėjas paaiškina, jog yra priskirstas prie paprastosios grupės. 2020 m. įsigaliojo naujos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pataisos, kuriomis naudotis žaidimo kompiuteriais, pirkti parduotuvėje uogienę, miltus bei kiaušinius gali tik nuteistieji, esantys lengvojoje grupėje. Teisingumo ministras įpareigojo pataisos namus atskirti nuteistuosius, priklausančius lengvajai grupei, nuo nuteistųjų, esančių paprastojoje grupėje, tačiau Vilniaus PN nuteistieji yra laikomi vienuose patalpose, ruošia valgį tose pačiose virtuvėse. Todėl pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas. Nurodė, jog draugo paprašė nupirkti jam 2 kg miltų, tačiau atsiimant miltus pareiškėją sustabdė pareigūnas ir surašė tarnybinį pranešimą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui atlygintina neturtinė žala.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–10).
1. Pažymi, jog nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad „Paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę“. Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog „Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų“. Tokiu būdu paprastosios grupės nuteistiesiems nustatytas baigtinis daiktų, kuriuos jiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašas. Pareiškėjo skunde nurodytų daiktų, o būtent žaidimo kompiuterių, uogienės, miltų ir kiaušinių įsigijimas ir turėjimas paprastosios grupės nuteistiesiems nenumatytas.
2. Vilniaus PN privalo vykdyti galiojančių teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN administracija privalo užtikrinti, kad BVK ir jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose bausmių vykdymą, nustatyta nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarka, jų teisių ir laisvių apribojimas bei pareigų realizavimas būtų įgyvendinti tinkamai, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Vilniaus PN BVK nuteistųjų grupėms nustatyti bausmės atlikimo režimo reikalavimai, Taisyklėse nustatytas reglamentavimas įgyvendinami pilna apimtimi. BVK ir Taisyklės yra galiojantys teisės aktai, kuriais Vilniaus PN privalo vadovautis ir vykdyti teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad jo, kaip nuteistojo, teisės yra nepagrįstai varžomos, tačiau nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo aplinkybių. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
3. Pareiškėjas nepagrindžia jam, neva, atsiradusios neturtinės žalos, nepateikia ir jos atsiradimo įrodymų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
III
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl to, jog jam naudotis žaidimų kompiuteriais, įsigyti uogienės, miltų bei kiaušinių, taip pat dėl to, jog nuteistieji, esantys lengvojoje grupėje, nėra atskirti nuo nuteistųjų, esančių paprastojoje grupėje.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtino Taisykles, kurių (redakcija nuo 2020 m. sausio 22 d.) 35 punkte nustatyta, jog paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų pataisos įstaigoje sąrašą nustato Taisyklių 20 punktas.
Pareiškėjo nurodomi miltai, kiaušiniai ir uogienė patenka į lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje sąrašą (atitinkamai Taisyklių 20.1.15, 20.1.13, 20.1.16 punktai). Kompiuterinių žaidimų aparatą taip pat galima turėti tik lengvajai grupei (Taisyklių 20.4.9. punktas).
4. BVK (redakcija, galiojusi pareiškėjo skundo surašymo dieną, nuo 2020 m. gegužės 1 d.) 71 straipsnyje nurodyta, jog pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 straipsnis). Atitinkamai pareiškėjas, priskirtas paprastajai grupei, pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, negalėjo įsigyti ir turėti daiktų, kurie buvo leidžiami tik lengvajai grupei.
5. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2020 m. Teisingumo ministras įpareigojo pataisos namus atskirti nuteistuosius, priklausančius lengvajai grupei nuo nuteistųjų, esančių paprastojoje grupėje, kad būtų įvykdytos BVK pataisos. Teismas pažymi, jog palyginus BVK 2019 m. birželio 27 d. redakciją (nuo 2019 m. liepos 16 d.) su aptariama 2019 m. gruodžio 17 d. redakcija (nuo 2020 m. sausio 1 d.) matyti, jog pastarojoje buvo pakeistas tik BVK 174 straipsnis dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros. 2019 m. lapkričio 28 d. redakcijoje (nuo 2020 m. gegužės 1 d.) buvo pakeistas 41 straipsnis (Viešųjų darbų atlikimo sąlygos). 2020 m. birželio 4 d. redakcija (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. birželio 20 d.) pakeisti: 51 straipsnis (Nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, pristatymas ir savarankiškas atvykimas į pataisos įstaigas), 68 straipsnis (Nuteistųjų perkėlimas iš vienos grupės į kitą, kurioje nustatytos tokio perkėlimo sąlygos), 69 straipsnis (Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas) 70 straipsnis (Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose), 73 straipsnis (Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos), 74 straipsnis (Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos), 75 straipsnis (Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos), 79 straipsnis (Paprastajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos), 80 straipsnis (Lengvajai grupei priskirtų nepilnamečių nuteistųjų laikymo sąlygos), 85 straipsnis (Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos), 86 straipsnis (Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos), 87 straipsnis (Nuteistųjų laikymo drausmės grupės sąlygomis terminai ir jų nustatymo tvarka) (o taip pat 91–93 straipsniai, 95–97 straipsniai, 107, 110–112, 115 straipsniai, 119 straipsnis ir kt.). Todėl svarstytina, jog pareiškėjas savo teiginius galėjo grįsti būtent šia BVK redakcija (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą (2020 m. birželio 4 d. Nr. XIII-3023). Aptariamos redakcijos BVK 70 straipsnyje buvo reglamentuotas nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigoje. Straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba bausmės atlikimo metu buvo akivaizdžiai sumažinta. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu. BVK 70 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) 16 punkte buvo nustatyta, jog priskirti lengvajai grupei nuteistieji užrakinami tik nakčiai. Nuteistieji arešto bausme ir drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), o paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Taip pat pažymėtina, jog Taisyklių 17 punkte buvo įtvirtinta, jog iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami: į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju) (17.5 punktas), laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla (17.10 punktas). Įvertinus teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, jog jie nenustatė pareiškėjo minimo apribojimo dėl nuteistųjų grupių laikymo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
6. Pareiškėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiomis Taisyklėmis, dėl kurių teisėtumo pareiškėjas ginčo nekelia, tad teismas neturi teisinio pagrindo veiksmų, įgyvendinant šį įsakymą, vertinti kaip neteisėtų. Atitinkamai teismas neabejoja Taisyklių teisėtumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Todėl teigtina, jog proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais, tad šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kadangi nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų. Be to, reikalavimus atlyginti neturtinę žalą grindžia hipotetiniais, sąlyginio pobūdžio, neindividualizuotais teiginiais, nepagrįstais individualiomis aplinkybėmis, iš to teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjas realiai patyrė žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.