Kauno apygardos teismo nuosprendis

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji N. G. parodė, kad 2005 m. rudenį E. V. paprašė padėti pakeisti jai priklausiusių 0,3844 ha ir 0,1900 ha žemės sklypų paskirtis. Tam tikslui 2005-11-03 Kauno (duomenyse neskelbtini)notaro biure, (duomenyse neskelbtini), E. V. jai surašė įgaliojimą, reg. Nr. JV-2402. Pakeitusi paskirtį du sklypus, po 10 arų, E. V. pardavė S. V. bei M. D.. Po sklypų pardavimų E. V. jos prašė toliau spręsti 0,19 ha žemės sklypo paskirties pakeitimo klausimus ir ieškoti pirkėjų 19 arų sklypui parduoti-pirkti. Tuo tikslu 2006-04-19 Kauno (duomenyse neskelbtini) notaro biure, (duomenyse neskelbtini), E. V. jai surašė įgaliojimą, reg. Nr. JV-5037, savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis valdyti, naudoti, disponuoti 0,19 ha žemės sklypu, už ne mažesnę nei 60 000 Lt kainą parduoti minėtą žemės sklypą, (duomenyse neskelbtini). E. V. pageidavo už sklypą gauti ne mažiau nei 60 000 litų. Žodžiu su būsimu pirkėju leido jai sutarti konkrečią sklypo kainą. Nurodė, kad 2007-04-19 su E. V. nuėjo į notaro biurą, (duomenyse neskelbtini). E. V. su notaro biuro darbuotoja J. derino įgaliojimo surašymo sąlygas. Girdėjo, kaip darbuotoja J. E. V. klausė, kokią sumą ji norinti gauti už sklypą. E. V. jai atsakė, kad už 1 arą norėtų gauti 3 000 Lt, kas sudarytų bendrą 19 arų sklypo kainą apie 57 000 Lt. Darbuotoja jai pasakė, kad įgaliojime reikalinga nurodyti konkrečią sumą, už kokią sumą ji parduotų sklypą, po ko E. V. pasakė, kad parduotų už nemažesnę nei 60 000 Lt kainą. Matė, kaip E. V. užsidėjusi akinius skaitė darbuotojo parengtą įgaliojimą. Įsitikinusi, kad E. V. buvo susipažinusi su įgaliojimu turiniu. Po to, E. V., viena užėjo pas notarę į kabinetą. Pas notarę ji užėjusi nebuvo. Išėjus E. V. iš notarės kabineto, matė, kaip darbuotoja J. E. V. padavė pasirašyto įgaliojimo kopiją, o įgaliojimo originalą atidavė jai. Vėliau, laikraščio „Noriu“ pagalba ji rado sklypo pirkėją - E. T., nurodė, kad 0,19 ha žemės sklypą parduos už 66 500 litų. Pagal 2006-04-19 įgaliojimą Nr. JV-5037, išduotą 2007-02-01 Kauno (duomenyse neskelbtini) notaro biure, adresu: (duomenyse neskelbtini), su E. T. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl E. V. priklausiusio 0,19 ha žemės sklypo pardavimo. Pirkimo-pardavimo sutartyje E. T. prašymu nurodė, kad sklypas parduodamas už 190 000 litų. Gautus, 190 000 Lt už parduotą sklypą (duomenyse neskelbtini) jai pervedė į jos asmeninę sąskaitą, banke „SEB“, kadangi pati E. V. jos buvo prašiusi gautus pinigus už sklypą laikyti savo sąskaitoje, o kuomet jai prireiks pinigų, nuimti ir jai atiduoti. Kaip ji suprato, E. V. gautus pinigus slėpė nuo savo dukros O. R.. Iš 190 000 litų už parduotą sklypą, E. T. prašymu, ji, 2007-02-14 nuo savo sąskaitos nuėmusi 123 500 litų grynais atidavė E. T.. Tyrimui pateikė 2007-02-14 sutartį dėl atsiskaitymo, kurią surašė E. T., apie tai, kad po notarinio sandorio ji E. T. sugrąžino 123 500 litų. Likusius 66 500 litų ji naudojo E. V. interesais, susijusiais su jai priklausiusiais 0,3844 ha ir 0,1900 ha žemės sklypais, kadangi E. V. savo pinigų neturėjo, žodžiu buvo jai leidusi imti pinigus iš sąskaitos ir mokėti už reikiamas paslaugas, susijusias su minėtais sklypais. Nurodė, kad turėjo ir savo asmeninių išlaidų, susijusių su E. V. interesais. Tyrimui pateikė jai priklausiusios sąskaitos (duomenys neskelbtini), banke SEB ir to paties banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenyse neskelbtini) išrašą ir ataskaitas, pagal kurias ji paaiškino, kur išnaudojo E. V. pinigus, gautus pardavusi 19 arų sklypą. Jokių pakvitavimų apie E. V. duotus grynus pinigus ji neturi, tyrimui nepateikė, nurodydama, kad su E. V. siejo draugiški ryšiai. Nesijaučia skolinga E. V.. Savo sąskaitoje turėjo 2 272 litų likutį, kurį žadėjo grąžinti E. V., tačiau lig šiol pinigų jai negrąžino. Papildomai davė parodymus dėl paskaičiavimo, pateikto tyrimo metu: paskaičiavimą savo ranka surašė 2007-04-11 iškart po to, kai su E. V. buvo banke, kur jos prašymu iš savo sąskaitos į L. E. V. prašymu, jos dukrai O. R. pervedė 2 000 svarų (10 238 Lt). Po pavedimo, išėjusi iš banko su E. V. grįžo į savo namus, (duomenyse neskelbtini), kur savo ranka E. V. surašė paskaičiavimą, užrašydama 10 238 Lt, kurie iš jos parduoto 19 arų sklypo pinigų, ką tik nuo jos sąskaitos buvo pervesti į L., jos dukrai O. R., 98 litai sudarė banko mokesčius: 60 Lt už grynų pinigų nuėmimą, 38 Lt valiutos konvertavimo mokestis, kas sudarė bendrą 10 336 Lt sumą, 14 000 Lt sumą užrašė E. V. paaiškindama, kad ši pinigų suma iš sąskaitos buvo pervesta į mokėjimo kortelę, kuriuos E. V. buvo suplanavusi vežti ir atiduoti skolas, užrašytas skaičius 84 Lt reiškė, kad ji paskaičiavo 6 procentų banko mokestį nuo į kortelę pervestos 14 000 sumos, iš viso suskaičiavusi išlaidas gavo 24 420 Lt sumą. Po šių skaičių ji parašė skaičius - 60 815 Lt, E. V. paaiškindama, kad toks likutis buvo jos sąskaitoje iki nueinant į banką, ir išminusavusi 24 420 Lt sumą, parašė galutinį likutį sąskaitoje - 36 395 Lt. E. V. su 36 395 Lt likučiu sutiko. Surašytą paskaičiavimą ji atidavė E. V.. Taip pat parodė, kad nedisponavo suklastota 2007-02-14 sutartimi dėl atsiskaitymo E. T., kad nėra tyčinio jos pateikimo ikiteisminiame tyrime. Nurodo, kad 2007-02-14 E. T. į rankas padavė gryniais 123 500 litų. Tarpusavyje jokio pakvitavimo nepasirašė. Paėmęs pinigus pasakė, kad, kaip garantą jai atveš pasirašytą pakvitavimą. Maždaug po 2-3 dienų E. T. jai atvežė sutartį apie atsiskaitymą, kurioje buvo nurodyta, kad po notarinio sandorio ji jam sugrąžino 123 500 litų. Teigė, kad jokios kitos sutarties dėl atsiskaitymo nebuvo (t. 3, b. l. 92-104, 107).

Nukentėjusioji E. V. parodė, kad N. G. pažįsta, kreipėsi į ją pagalbos kai anūkas susirgo, tuo metu dukra A. dirbo, pas mamą vaiką vežti reikėjo. N. G. sutiko, sakė dokumentus sutvarkys. Pasitikėjo N. G., ji vaiką nuvežė, parvežė, ją pamilo, kaip savo dukrą. 2006 m. lapkričio mėn. antroje pusėje N. G. buvo atvažiavusi į L. pas savo dukrą, tada pas juos atvažiavo, pasivaišino, įdėjo lauktuvių, davė jai 300 Lt, prašė vaistų nupirkti. 2007 m. balandžio mėn. atvažiavus pasiimti pensijos, nukentėjusioji sakė N. G., kad yra žmogus, kuris nori sklypą pirkti. Sakė ji suradusi žmogų, kuris sklypu domisi. Tada buvo sudarytas įgaliojimas, kai berniuką į A. reikėjo išsiųsti. 2005 m. jos prašyta tik berniuką nuvežti. Paskui nukentėjusiajai išvažiuojant į A., paprašyta, kad ji sutvarkytų sklypus, parašytas kitas įgaliojimas. Norėta, kad ji padėtų įteisinti 19 arų sklypą. 2007 m. balandžio mėn. atvažiavus į L., ji pasakė, kad turi pirkėją. Dėl to sklypo pardavimo su ja tartasi nebuvo, tik dėl žemės paskirties pakeitimo. Gegužės mėn. gavus iš A. savivaldybės pranešimą, kad galima gauti pensijos dalį, tik reikalinga pažyma iš Lietuvos, ir nuvažiavus į seniūniją, paaiškėjo, kad reikalingi dokumentai, esantys pas N. G.. Paprašius jos dokumentus atvežti, atvežė tik įgaliojimą, sakė, kad dokumentų nėra. Birželio mėn. nukentėjusioji gavo skambutį, kad neturi nei žemės, nei pinigų. Pasiteiravusi N. G., kas vyksta, ji pasakė, kad nieko. Ji tik nurodžiusi, kad turi pažįstamų, kurie gali išsiaiškinti kas ir iš kur skambina. 2007 m. liepos mėn. grįžus į Lietuvą, nukentėjusioji pasiėmė iš Kadastro išrašą ir paaiškėjo, kad 19 arų sklypas seniai parduotas. Nemačiusi nei kam, nei kokia kaina, tik paprašiusi N. duoti telefonus tų žmonių. Už 19 arų sklypą nieko negavusi. Ji buvo prieš tai dukrai siuntusi 2000 Lt, važiavo į L., 8000 Lt sumokėjo, į A. – 3000 Lt. Lapelis, kur kaltinamoji rašė, jos rašytas. Visi pinigai buvo mokami iš D. sumokėtų pinigų. Jis pilnai atsiskaitė. Pavardę nukentėjusioji moka paskaityti ir pasirašyti, tačiau dokumentų nemoka skaityti, yra trijų klasių išsilavinimo, be to, be akinių neskaito, notarų biure dokumentų neskaitė, notarė perskaitė, klausė, ar N. G. pasitiki. Kas liečia 19 arų žemės sklypą, nieko nebuvo tartasi. G. iš savo sąskaitos į nukentėjusiosios dukters sąskaitą pervedė vieną kartą 4000 Lt, ir kitą kartą 4000 Lt, viso 8000 Lt. Iki tyrimo pradžios apie G. ir T. susitikimus nieko nežinojo. Į teisėsaugos instituciją kreipėsi, kad kažką padarytų, nes sklypas parduotas, pinigų nėra, žemės nėra. Yra pareiškusi neturtinės žalos ieškinius dėl patirtų kelionės išlaidų, vaistų išlaidų. Netekusi sveikatos dėl išgyvenimų. Įgaliojimas buvo pratęstas dėl pirmiau parduotų dviejų sklypų sutvarkymo. Už 19 arų žemės sklypą negrąžinta 165000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad jai nuosavybės teise priklausė 0,3844 ha ir 0,1900 ha žemės sklypai, (duomenyse neskelbtini). Nuo 2003 m. pažįstama su N. G.. 2005 m. rudenį N. G. paprašė padėti pakeisti jai priklausiusių 0,3844 ha ir 0,1900 ha žemės sklypų paskirtį. Tam tikslui notaro biure, adresu: (duomenyse neskelbtini), jai suteikė reikiamus įgalinimus-2005-11-03 parašė įgaliojimą Nr. JV-2402, atstovauti ją žemėtvarkos skyriuose, kt. įstaigose, organizacijose dėl minėtų žemės sklypų paskirties pakeitimo į privačioms namų valdoms, dalyvauti atliekant žemės sklypų matavimo darbus. Šiame įgaliojime dėl sklypų pardavimo kalbos nebuvo. Žodžiu N. G. buvo prašiuši padėti jai parduoti du sklypus po 10 arų iš bendrojo 0,3844 ha žemės sklypo. Pakeitusi paskirtį, du sklypus po 0,10 ha ji pardavė N. G. surastiems pirkėjams S. V. ir M. D.. Pardavė už kiekvieną sklypą gaudama po 77 000 Lt. Jai sutikus, kainą derino N. G.. Už sklypus S. V. ir M. D. jai atsiskaitė pavedimu į sąskaitą. Parodė, kad M. D. jai buvo likęs skolingas 38 000 Lt, kuriuos vėliau jai atidavė grynais, per keletą kartų. 2007 m. gegužės mėn., iš kaimo žmonių, sužinojo, kad pardavinėjamas jos 0,19 ha žemės sklypas. Informacija apie sklypo pardavinėjimą jai buvo netikėta, kadangi kalbos apie sklypo pardavimą su N. G. nebuvo, išskyrus žemės paskirties pakeitimą. 2007 m. liepos mėn., nuvykusi į VĮ „Registrų centras“ sužinojo, kad 2007-01-31, pagal N. G. pasirašytą įgaliojimą jai priklausęs 0.1900 ha žemės sklypas, Kauno raj. (duomenyse neskelbtini) notarų biure, adresu: (duomenyse neskelbtini), už 190 000 litų buvo parduotas E. T.. Jai pradėjus detaliau domėtis sklypo pardavimo detalėmis, paaiškėjo, kad tame pačiame notarų biure 2006-04-19 buvo patvirtintas jos įgaliojimas Nr. JV-5037. Prisiminė, kad 2006 m., N. G. jai nurodė kartu nuvykti į notaro biurą ir pratęsti 2005-11-03 jai surašytą įgaliojimą Nr. JV-2402, kad ji galėtų pakeisti 0,19 ha žemės sklypo paskirtį. Neatmetė galimybės, kad 2006-04-19 ji galėjo būti Kauno raj. (duomenyse neskelbtini) notarų biure, adresu: (duomenyse neskelbtini), kuomet buvo surašytas minimas įgaliojimas, tačiau parodė, kad surašydama įgaliojimą buvo tikra, jog pasirašė 2005-11-03 įgaliojimo Nr. JV-2402 pratęsimą. Parodė, 2006-04-19 įgaliojimo Nr. JV-5037 surašymo aplinkybes, kad 2006-04-19 su N. G. buvo notaro biure, (duomenyse neskelbtini), sekretorei J. N. G. pasakė, kad atvyko ir nori pratęsti 2005-11-03 įgaliojimą. Ji į pokalbį nesikišo. Sekretorė parengė įgaliojimą, jį atspausdino. Įgaliojimo turinio jai neperskaitė. Parengtą įgaliojimą nunešė į notarės J. V. kabinetą. Po to, ji su G. užėjo į notarės kabinetą. Notarė tuo metu išėjo iš kabineto. N. G. liepė jai pasirašyti dviejuose įgaliojimuose ir ji, notarei nedalyvaujant pasirašė minėtuose dokumentuose. N. G., vieną iš pasirašytų įgaliojimų pasiėmė sau. Grįžusi notarė į kabinetą jai liepė pasirašyti knygoje. Notarė įgaliojimo jai neperskaitė ir jos abi išėjo iš kabineto. Įgaliojimą pasirašė neskaitydama dėl to, kad pasitikėjo N. G.. Nurodė, kad nemoka nei skaityti, nei rašyti, baigusi tik 3 klases. Vėliau, tame pačiame notaro biure sužinojo, kad 2006-04-19 pasirašė įgaliojimą Nr. JV-5037, kuriuo ji įgaliojo N. G. valdyti, disponuoti 0,19 ha žemės sklypu ir už ne mažesnę nei 60 000 Lt. kainą jį parduoti. Įgaliojime buvęs jos parašas, vardas bei pavardė jai kėlė abejones, todėl prašė atlikti rašysenos tyrimą. Kiek jai buvo žinoma, kad pinigai gauti už parduotą sklypą buvo pervesti į N. G. asmeninę sąskaitą, iš kurių N. G. jai buvo atidavusi apie 25 000 Lt, kurie, kaip ji manė, buvo likusi M. D. skola, už jam parduotą 10 arų sklypą. Parodė, kad 0,19 ha žemės sklypo parduoti neketino, kadangi jai būtų tekę mokėti didelius mokesčius, nes prieš tai jau buvo pardavusi du žemės sklypus. Mano, kad N. G., apgaule įgijusi įgaliojimą, be jos žinios pardavė jos sklypą ir gautus pinigus pervedusi į savo sąskaitą, su ja neatsiskaitė, o pinigus pasisavino. N. G. jos prašymu atidavusi tik apie 25 000 litų. 2007 m. galimai balandžio mėn. buvo N. G. namuose. Namuose, N. G. savo ranka, balto popieriaus lape jai surašė paskaičiavimą, nurodydama sumas. N. G. paaiškino, kad 10 238 Lt suma, kurią 2007 m. balandžio mėn. jos pačios prašymu pervedė į Londoną dukrai O. R., tačiau jai nebuvo paaiškinta, kad būtent šie pinigai buvo pinigai, gauti pardavus jos 19 arų žemės sklypą, skaičių - „98“, ji reikšmės nežino, N. G. jų nepaaiškino, 14 000 suma, tai pinigai buvę N. G. sąskaitoje, kurie, kaip ji galvojo buvo pervesti M. D., kaip pinigai iš likusios 25 000 Lt skolos už parduotą kitą, 10 arų sklypą. Apie paskaičiavime nurodytas sumas - „60.815“, „24.420“, „36.395-toks likutis banke“, ji nieko nežinojo, N. G. apie šias sumas jai nieko nepaaiškino. Surašytą paskaičiavimą N. G. padavė E. V. (t.1, b. . 78-83).

2010-02-01 ir 2008-04-28 akistatų metu nukentėjusioji E. V. bei įtariamoji N. G., pasiliko prie savo duotų parodymų (t.1, b. l. 84-85, 90-93).

Liudytoja A. B. parodė, kad dirba VĮ (duomenyse neskelbtini), ruošia pažymas, apie šį įvykį nieko nepamena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2007-01-29, 11.47 val. Kauno rajono (duomenyse neskelbtini) notaro biuro notarė J. V. internetu, pirkimui-pardavimui užsakė pažymą. Pažymos įvykdymas turėjo būti per 3 dienas. Tai reiškė, kad pažymą ji turėjo parengti per 3 dienas, terminą skaičiuojant nuo 2007-01-29, 11.47 val. iki 2007-02-01, 11.47 val. Pagal darbo grafiką, šį įvykdymą priklausė išpildyti jai. Todėl, 2007-02-01,08:05 val. internetu išsiuntė suformuotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 44-1467880. Pažyma galiojo nuo 2007-02-01 iki 2007-03-02 (t. 1 b. l. 134-135).

Liudytoja J. V. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio mėn. dirbo (duomenyse neskelbtini) notarų biure, administratore. Rengė dokumentus, projektus. Jos darbas buvo toks: kai atvykdavo klientai, ji turėdavo priimti, paruošti dokumentus, išsiaiškinti ko jie pageidauja, ir pateikti notarei galutinį variantą. Reikėjo atlikti patikras apie asmens, apie turto duomenis. Projektas pateikiamas šalims, jei sutinka, pasirašomas. Pasirašius sutartį atiduodama šalims, taip pat lieka ir pas notarą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai parodė, kad tokiais atvejais, kai asmuo pareikšdavo esąs beraštis, arba dėl ligos negalėdavo pasirašyti, ar nesuprasdavo lietuvių kalbos, tai dokumente, prieš kliento parašą, vardą, pavardę būdavo įrašas apie tai, kad asmuo, yra neraštingas, jam asmeniškai prašant dokumentą pasirašo kitas, jo nurodytas asmuo. Jei parengtame dokumente papildomo įrašo nėra, tai reiškia, kad klientas buvo raštingas, suprantantis dokumento esmę ir prasmę, jį pats perskaitęs bei pasirašęs, kaip dokumentą, atitinkantį jo valią. Be to, notaras savo kabinete klientui asmeniškai, dar kartą aiškiai, garsiai perskaito dokumento turinį. Notaras paklausia, ar žmogus įsitikinęs dokumente nurodytų faktų tikrumu bei jam išaiškina visas teisines pasekmes. Tuomet žmogus pasirašo dokumente, kad dokumentas perskaitytas, suprastas jo turinys ir, kaip atitinkantis jo valią pasirašytas, t.y. klientas pas notarą, dokumente pats pasirašo savo parašą bei vardą ir pavardę. 2006-04-19 įgaliojimas Nr. JV-5037 niekuo neišskyrė nuo tuo metu rašytų kitų įgaliojimų, t.y. jame nėra įrašytų jokių papildomų įrašų, kad E. V. būtų buvusi neraštinga, ar dėl ligos būtų negalėjusi pasirašyti. Todėl reiškia, kad E. V. pati perskaitė jo turinį, su juo sutiko ir jį pati pasirašė. Asmeniškai E. V., nei N. G. nepažinojo. Neprisiminė, ar tuo metu E. V. notaro biure buvo atvykusi viena, ar su N. G.. Pažymėjo, kad tokiuose įgaliojimuose, kokį surašė E. V. visada buvo prašoma įgaliotojo nurodyti pardavimo kainą, kad nebūtų jam padarytas nuostolis ir šiuo atveju E. V. įgaliojime nurodė, kad 0,1900 ha žemės sklypas būtų parduotas už ne mažesnę, kaip 60 000 litų kainą. 2007-01-31 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JV-750 sudaryta pagal 2006-04-19 įgaliojimą Nr. JV-5037, sutarties 2.5 punkte buvo nurodyta, kad už 0,1900 ha žemės sklypą Kauno kredito unija tiesiogiai perves pinigus į asmeninę E. V. įgaliotinės N. G. nurodytą sąskaitą, nes 2006-04-19 įgaliojime Nr. JV-5037 E. V. nebuvo nurodžiusi savo konkrečios sąskaitos, o pinigus gauti leido savo įgaliotinei N. G.. Pagal bendrą tvarką įgaliotinė, t.y. N. G., jai parengiant minėtą sutartį, turėjo pateikti savo asmeninę sąskaitą kas ir buvo padaryta, t.y. E. V. įgaliotinė N. G. nurodė savo sąskaitą (t. 1, b. l. 136-137).

Liudytojas R. T. parodė, kad 2004 metais dirbo AB „(duomenyse neskelbtini)“ geodezininku, sklypus matuodavo, vadovavo N. J., jis darbus paskirdavo. Apie sklypo padalinimą kažką pamena, buvo detalusis planas, pagal jį dalino sklypą į 3 dalis. Pagal faktūras apmokėjo. Buvo atėję du žmonės – M. D. ir turbūt kaltinamoji, apmokėjo. Sumokėjo grynais D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas papildomai nurodė, kad užsakomų darbų kaina buvo 1 500 Lt. Darbų kainos su klientu jis nederindavo (t. 2, b. l. 21).

Liudytojas M. D. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, santykiai normalūs, nukentėjusiąją taip pat pažįsta, santykiai normalūs. 2006 m. sausio mėn. rado skelbimą per agentūrą, kadangi domino žemės sklypai. Paskambino, sutarė susitikti, buvo atvykus kaltinamoji, turėjo įgaliojimą žemės sklypui parduoti, taip pat agentūros atstovas. Pasirašė susitarimą, kad kaltinamoji pakeis žemės sklypo paskirtį. Sumokėjo 8 000 Lt avansą, kitą sumą sutarė mokėti, kai bus pakeista žemės paskirtis. Sklypo kaina buvo 85 000 Lt, 8 500 Lt už arą. Ten iš viso buvo parduodama 2 sklypai. Sklypas buvo padalintas į 3 dalis, vienas priklausė močiutei, kiti buvo parduodami, vienas šalia kito buvo. Vienas buvo didesnis, vieta ta pati. Nesisekė greitai pakeisti žemės paskirtį, paskambino kaltinamoji, kad nori anksčiau dalies pinigų. Mano, kad kaltinamąja nukentėjusioji pasitikėjo, labai draugiškai jos bendravo. Kai pinigus paduodavo, pakvitavimą ne visada paimdavo. Paskutinį kartą paėmė, prašė iškeisti į svarus, apie 20 000 Lt. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad su įgaliotine N. G. žodžiu sutarė, kuomet bus pakeista sklypo paskirtis, ji jam paskambins. 2006 m. balandžio pradžioje jam paskambino N. G.. Pasakė, kad sklypo savininkei E. V. skubiai reikėjo pinigų. Jo paprašė, notarinėje įforminti sklypo pirkimo-pardavimą. N. G. minėjo, kad E. V. skubiai reikėjo pinigų giminaitei, nors paskirtis pakeista dar nebuvo. Minėjo, kad artimiausiu metu ją pakeis. Jis sutiko. N. G. suderino laiką ir vietą. Paskambinusi nurodė atvykti į Kauno rajono (duomenyse neskelbtini) notaro biurą, adresu, (duomenyse neskelbtini), kurioje buvo pati E. V., N. G.. 2006-04-13, 13.45 val., patvirtino 10 arų žemės sklypo ir S. V., kito 10 arų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties sudarymo mokestį sumokėjo N. G.. Po sutarties patvirtinimo E. V. grynais į rankas padavė apie 40 000 Lt, Tokios pinigų sumos prašė pati E., kadangi dar nebuvo pakeista paskirtis, t.y. pusės pinigų sumos, o likusius pinigus tarpusavyje sutarė, kad sumokės tada, kuomet pakeis paskirtį. Tarpusavyje pakvitavimų nesurašė. Grįžę į notarinę pasirašė turto perdavimo-priėmimo aktą. Vėliau jam paskambino N. G. ir pasakė, kad E. V. prašo pinigų. Jis sutiko duoti pinigų, kuriuos nuvežė ir padavė N. G. į rankas. Tarpusavyje pakvitavimų nesurašė. Dar vėliau jam paskambino pati E. V. ir paprašė sumokėti dar pinigų. Prašomus pinigus - 3 000 Lt nuvežė ir padavė jai į rankas. Tarpusavyje pasirašė pakvitavimą. Po to, 2007-06-21 UAB „G.“, (duomenyse neskelbtini), sumokėjo 1 500 Lt už sklypo padalinimą, (duomenyse neskelbtini). Atsimena, kad šiuos 1 500 Lt jam padavė pati N. G., tai nebuvo jo asmeninės išlaidos. Vėliau 2007 m. rudenį buvo pakeista sklypo paskirtis ir tuomet jis galutinai atsiskaitė su E. V., t.y. jai į rankas, bute, (duomenyse neskelbtini), atidavė likusius pinigus. Tikslios sumos neprisiminė. Mano, kad galėjo jai paduoti 20 000 Lt ar 25 000 Lt. Jo nuomone E. V. suprato ir tiksliai buvo susiskaičiavusi visus iš jo gautus pinigus už žemės sklypą, kurį jam pardavė. Atidavus likusius pinigus ji jam jokių pretenzijų neišsakė. E. V. savo ranka parašė pakvitavimą, kad visus pinigus už žemę gavo. Viso 2006-04-13 E. V. už žemę atsiskaitė 40 000 litų. E. V., jos prašymu, asmeniškai nuvežė ir į rankas padavė 3 000 litų. Taip pat 8000 ar 8500 litų, tiksliai nepamena, sumokėjo kaip avansą N. G., kuomet buvo parengta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat 25 000 litų, kuomet buvo pakeista paskirtis, asmeniškai perdavė E. V. (t.1, b. l. 145-146, 147,155-156).

Liudytoja S. V. parodė, kad kaltinamąją pažįsta ne asmeniškai, tačiau ji dalyvavo perkant žemę. Nukentėjusiąją irgi tik tiek pažįsta. 2006 metais pirko žemę (duomenyse neskelbtini), šiuos klausimus derino mama, sklypų savininkė taip pat ne pati tvarkė reikalus, o per įgaliotą asmenį. Pardavime dalyvavo ir pati savininkė. Buvo 10 arų, 77 000 Lt mokėta. Žemę gavo, pinigus sumokėjo. Reikėjo sklypo paskirtį pakeisti. Atsiskaitant pinigai buvo nuimami iš bankomato grynaisiais, kam mokėjo, nepamena. Pas notarę tą pačią dieną buvo sumokėta. Papildomų išlaidų registruojant sklypą nepamena, ar buvo. Už geodezinius matavimus nepamena, ar papildomai mokėjo. Kiek pamena G. pinigų nemokėjo, dėl žemės paskirties keitimo nepamena taip pat kaip konkrečiai buvo mokama, tada su V. vaikščiojo. Patvirtino ikiteismini o tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad dar notarinėje parduodamų sklypų įgaliotinė žadėjo pati pakeisti perkamų žemės sklypų paskirtį, bet kaip vėliau teko susidurt, ji taip ir nepakeitė nei jos, nei M. nupirktų sklypų paskirties, be to vėliau jiems patiems reikėjo pabaigti pasikeisti paskirtį ir sklypų padalinimą. Prisimena, kad vienu metu paskambino pardavėja E. V. ir pranešė, kad ta įgaliotinė, kuri pažadėjo pakeisti nupirktų žemės sklypų paskirtį nieko nepadarė, t. y. nepakeitė paskirties, kad jai ji pridarė daug problemų, tačiau smulkiau nedetalizavo. Po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JV-4902 patvirtinimo, 2006-04-13, ji nuo savo sąskaitos, banko SEB, per kelis kartus nuėmė įvairias pinigų sumas, bendroje sumoje 77 000 litų grynais, kuriuos perdavė į rankas E. V.. Kodėl įgaliotinė nesutvarkė parduodamų žemės sklypų paskirties, sklypų atidalinimo, ji nežino (t. 1 b. l. 155-156).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba policijoje, kaltinamąją pažįsta, nukentėjusios nepažįsta. E. T. pažinojo, seniai viskas vyko. Su T. seniai bendravo, ieškojo jis žemę pirkti, paėmė iš „K. U.“ kreditą, prašė laiduoti vieno liudytojo pažįstamo. Už kokią sumą sklypas parduotas, nežino. Tik suvedė T. su G., kuris laidavo. Apie T. atsiskaitymą su kaltinamąja nežino, su T. paskui susipyko, nebendravo. Apie T. ir kaltinamosios atsiskaitymus nežino, nedalyvavo. Kokios sumos buvo mokamos taip pat nežino, tik žino, kad važiavo grąžinti skolas. Sklypas buvo žemės ūkio paskirties, todėl reikėjo pakeisti paskirtį. Kad G. 3 000 Lt avansą norėjo gauti, jis nežino. Su T. pinigų nesidalino, naudos iš to neturėjo, T. nenurodė, kokį raštelį parašyti. 2007 m. spalio mėn. su T. nepamena, ar buvo susitikę. Kas ta V., nežino. Matė sklypą, kuris buvo pirktas, statinių ten nebuvo, buvo tik elektros pastotė, ar laidai tame sklype. Reljefas lygus, tiksliai nepamena, laidai aukštos įtampos ten buvo. G. kaltinamąją pažįsta gerai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad E. T. pažįsta apie 20 metų. Su juo yra draugai. Prieš 5 metus E. T. ieškojo pirkti žemės sklypo. Tuo metu, kaip tik jo pažįstama N. G., kurią pažinojo apie 10 metų, vertėsi nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimu. Iš jos pasakojimo jam buvo žinoma, kad tuo metu N. G. (duomenyse neskelbtini) turėjo parduoti žemės sklypą. Minėjo, kad jeigu kam reikėtų pirkti žemės sklypą, tai jai parekomenduotų pirkėją. Nežinojo, kam nuosavybės teise priklausė parduodamas žemės sklypas. Kaip tik tuo metu jis, E. T. pasakė, kad Ringaudų sen. N. G. pardavinėja žemės sklypą, kad jis nuvažiuotų pas ją susitarti. Iš N. G. jam buvo žinoma, kad parduodamas sklypas buvo apie 20 arų, tačiau kainos neprisiminė. Neprisiminė, kokiu būdu N. G. suvedė su E. T.. Mano, kad pastarajam davė jos telefono numerį. Žino, kad E. T. susitarė su N. G. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo R., tačiau jų susitikime jis nedalyvavo. Iš E. trano pasakojimo žino, kad sklypui pirkti jis savo santaupų neturėjo, kad iš Kauno kredito unijos paėmė paskolą, tačiau kokiai sumai neprisiminė. Žino, kad už paskolą laidavo jų bendras draugas R. G., kuris tuo metu savo vardu neturėjo paskolų ir galėjo laiduoti už paskolą. Jis už E. T. paskolą negalėjo laiduoti, kadangi savo vardu buvo pasiėmęs paskolą. Su N. G. apie žemės sklypo pardavimą vėliau nekalbėjo, sklypo pardavimo sąlygos jam nebuvo žinomos. Nežino, kokiu būdu E. T. atsiskaitė su N. G. už nupirktą žemės sklypą. Nežino ką šiuo metu E. T. daro su nupirktu sklypu - ar jį pardavė ar pradėjo statyti namą, kadangi bendrauja retai. Su N. G. bendrauja taip pat retai. Parodė, kad suvedęs E. T. ir N. G. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sau turtinės naudos neturėjo (t. 2, b. l. 57-58).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2005-2006 pas jį, kaip pas architektą kreipėsi N. G., turėjo įgaliojimą, norėjo detalaus plano. Iki tol jos liudytojas nepažinojo. Žemės ūkio paskirties sklypo paskirtį reikėjo pakeisti. Darbą atliko, perdavė G., ji sumokėjo 3 000 Lt. Buvo vedamas pajamų žurnalas, sutartis buvo. Ten buvo vienas sklypas žemes ūkio paskirties, pakeista paskirtis, padalintas, yra detalusis planas. Liudytojas realiai tą sklypą buvo matęs, bet aukštos įtampos laidų nepamena, reljefas sklypo lygus, tik griovys buvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 1).

Liudytoja O. R. parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, kaltinamąją pažįsta, ji padėjo liudytojos sūnui atvažiuoti į A., kur nuo 2000 metų liudytoja dirbo. Buvo 2 metus vaikų nemačiusi, kaltinamoji suteikė jai galimybę pamatyti vaikus, išpirko bilietus, davė pinigų. Kai liudytoja grįžo į Lietuvą mamos 75-čiui, susitiko su kaltinamąja kavinėje, pavaišino, davė 200 Lt už gerą darbą. Mama prašė pas kaltinamąją padėti sutvarkyti dokumentus dėl žemės pardavimo, savo tėčio palikimo. Šalia namų sklypas buvo padalintas į 3-is dalis, 2 sklypai buvo parduoti. Žino tik, kad Mariui ir Sandrai parduoti sklypai. Mama sena, atvažiavo į A. dukteriai padėti. N. G. jokios įmonės neturėjo, mama ją pristatė kaip verslininkę, todėl liudytoja supratusi, kad žemės pardavimu ji vertėsi. Lapkričio mėn. buvo atvažiavusi pas ją į A., buvo priimta. Jai pasakė, kad 19 arų sklypo neparduoda, tačiau N. G. vis tiek sausio mėn. pardavė tą sklypą ir pinigus pasidėjo į savo sąskaitą. Mamos buvo pasakyta, kad parašė N. įgaliojimą dėl sklypų, kurie parduoti M. ir S.. 19 arų žemės sklypas buvo parduotas už 190 000 Lt. Skambino kaltinamajai, pas notarą į Savanorių pr. nuvažiavo, pas kaltinamąją nuvažiavo gražiuoju tartis, kad pinigus grąžintų. Tačiau nei pinigų, nei žemės nėra. N. G. slėpė, kad sklypas parduotas. Tik nuvažiavus į vietą tai paaiškėjo. Mama iš tų pinigų nei cento negavo, turėjo pinigus tik už sklypus, kurie buvo S. ir M. parduoti. Vieną kartą N. G. buvo atsiuntusi į liudytojos banko sąskaitą 2000 svarų. Iš G. daugiau pinigų negavusi. Mama jos skolas Lietuvoje grąžinusi. Lančiūnavoje 2000 dolerių skolą mama grąžino. A. negali pasakyti kiek grąžino, mama važiavo. N. G. į L. daugiau nebuvo atvažiavusi. Mama jai buvo davusi 300 Lt vaistams nupirkti, bet ji nenupirko. N. G. nurodė, kad turi tik 35 000 Lt, bet ir tų nesutiko grąžinti, neaiškino kodėl negrąžins.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją atsimena. 2006 metais dirbo Kauno raj. (duomenyse neskelbtini) notarų biure. Patvirtino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypas parduotas už 190 000 Lt, atsiskaitymas vyko kreditinėmis lėšomis. Pagal patvirtintą įgaliojimą G. turėjo V. grąžinti visą sutarties kainą. Datų neatitikimas dokumentuose – techninė klaida, pastebėta tyrimo metu. Klaidą padarė administratorė. Tuo metu administratore dirbo J. V.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad 2006-04-19 į notaro biurą kreipėsi E. V., gim. (duomenyse neskelbtini) su prašymu patvirtinti 2006-04-19 jos vardu pasirašytą įgaliojimą, kuriuo E. V. įgaliojo N. G., gim. (duomenyse neskelbtini), gyv. (duomenyse neskelbtini)savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis valdyti, naudoti ir disponuoti jos nuosavybės teise priklausančiu 0,1900 ha žemės sklypu, kurio kadastrinis adresas Nr. (duomenyse neskelbtini), unikalus Nr. (duomenyse neskelbtini), žemės ūkio paskirties, esantis (duomenyse neskelbtini), už ne mažesnę kaip 60 000 Lt kainą savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis parduoti nurodytą žemės sklypą. Kauno raj. (duomenyse neskelbtini) notaro biure sudaryti ir pasirašyti šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo-priėmimo aktą, gautus pinigus perduoti E. V., taip pat notaro biure parašyti pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą už parduotą turtą. Nurodė, kad 2006-04-19 įgaliojimą Nr. 5037 E. V. ji perskaitė lietuvių kalba, kurį ji suprato ir kaip atitinkantį jos valią - savo parašu, vardu bei pavarde - pasirašė, o ji, Kauno rajono (duomenyse neskelbtini) notaro biuro notarė, šį E. V. pasirašytą įgaliojimą patvirtino. 2007-01-31 Kauno rajono (duomenyse neskelbtini) notaro biure, remdamasi 2006-04-19 pasirašytu E. V. įgaliojimu Nr. JV-5037 ji patvirtino 0,1900 ha žemės sklypo, esančio (duomenyse neskelbtini), E. V. veikiančios per įgaliotinę N. G. ir E. T., gim. (duomenyse neskelbtini), gyv. (duomenyse neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JV-750. 2007-02-14 Kauno rajono (duomenyse neskelbtini) notaro biure, paliudijo pareiškimą Nr. JV-1535, kuriuo E. V. įgaliota atstovė N. G. pareiškė ir garantavo, kad E. T., pagal 2007-01-31 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JV-750 už parduotą turtą galutinai su E. V. atsiskaitė. Papildomai pranešė, kad Kauno rajono (duomenyse neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenyse neskelbtini), atlikdama notaro funkcijas 2007-02-01 11.07 val. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JV-750 su technine spausdinimo klaida dėl sutarties sudarymo datos, t.y. vietoje 2007 m. sausio mėn. 31 dienos turėjo būti nurodyta 2007 m. vasario 01 d. Remiantis Notariato įstatymu, notarinis veiksmas laikomas atliktu nuo jo įregistravimo notariniame registre. Kaip įrodymą pateikė Kauno r. (duomenyse neskelbtini) notaro biuro 2007 m. notarinio registro tomo 1, 161-162 psl. kopijas, kurios patvirtino, kokie notariniai veiksmai, dalyvaujant E. V. įgaliotinei N. G., buvo atlikti 2007 m. vasario mėn. 01 d. dėl 0,1900 ha žemės sklypo pardavimo. Į klausimą, dėl kokių priežasčių patvirtino 2006-04-19 įgaliojimą Nr. JV-5037, jeigu nebuvo pasibaigęs 2005-11-03 įgaliojimo Nr. JV-2402 terminas, nurodė, kad 2006-04-19 įgaliojimas skyrėsi nuo 2005-11-03 įgaliojimo savo apimtimi įgaliotinei suteikiamų teisių turiniu, t.y. įgaliotoja vėlesniuoju įgaliojimu suteikė teisę įgaliotinei ne tik naudoti ir valdyti 0,1900 ha žemės sklypą, bet ir disponuoti juo su teise parduoti jį už ne mažesnę, kaip 60 000 litų kainą. Be to, vėlesniuoju įgaliojimu buvo aptartas tik 0,1900 ha žemės sklypo naudojimas, valdymas ir disponavimas, o ankstesniajame įgaliojime buvo suteikti įgaliojimai ir dėl kito - 0,3844 ha žemės sklypo naudojimo ir valdymo. E. V. buvo supažindinta su visų jos pasirašytų dokumentų turiniu - šias aplinkybes ji patvirtino savo parašais, kartu savo ranka parašydama savo vardą ir pavardę, tokiu būdu patvirtindama savo valios išreiškimą ir supratimą dėl notarine forma sudaromų dokumentų turinio, teisinių pasekmių. Taip pat mano, kad E. V. galimi teiginiai apie tariamą neraštingumą ir negebėjimą skaityti yra visiškai subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti. E. V. savo supratimą ir valios išreiškimą dėl sudarytų įgaliojimų turinio patvirtino savo parašais, kartu šalia, savo ranka parašydama savo vardą ir pavardę, nurodydama, kad ji pati juos pasirašė. Notarinių dokumentų projektai yra rengiami notaro padėjėjų, kurie prieš klientui užeinant pas notarą į kabinetą, asmeniškai pateikia klientams parengtų notarinių dokumentų projektus su jais dar ir asmeniškai susipažinti. Į klausimą: ar gali įgaliotojas leisti gauti atsiskaitymą už jo vardu įgaliotinio parduotą turtą ne tiesiogiai įgaliotojui, bet įgaliotiniam, atsakė, kad atstovavimo teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas CK antros knygos III dalies XI skyriuje. CK 2.150 straipsnis nustato atstovo pareigą atsiskaityti su įgaliotoju: „Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą“. Kiekvienas įgaliotojas yra laisvas nustatyti kokiomis sąlygomis gali veikti jų atstovaujamieji. E. V. pati leido N. G. tiesiogiai gauti pinigus su sąlyga, kad jie po turto pardavimo bus įgaliotinės perduoti įgaliotojai (t. 1, b. l. 129-130).

2010-04-15 akistatos metu nukentėjusioji E. V. bei liudytoja J. V. pasiliko prie savo duotų parodymų (t.1, b. l. 86-88).

Liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, draugiški santykiai. Sklypo pirkimo-pardavimo sandoryje, kai T. pirko žemę ir tam ėmė paskolą, tik dalyvavo kaip laiduotojas, nežino, ar paskola grąžinta. Su T. pažįstamas per A. S.. Jokios naudos iš sandorio neturėjo, dar kartą nesutiktų būti laiduotoju. Už kokią sumą buvo perkamas sklypas, nežino, T. ėmė paskolą 200 000 Lt, gal 60 000 Lt ar 70 000 Lt mokėjo už sklypą. Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nematė, tik laidavimo sutartį. Paskola buvo imama 200 000 Lt. Su G. seniai pažįstamas. T. perkant sklypą, sakė daugiau įsivertins dėl pakeistos žemės paskirties. Buvo su N. G. sutarę, kad pervedus kredito sumą N. G., ši grąžins permokėtą sumą. Rašant raštelius nedalyvavo, T. nemokėjo paskolos, dėl to kaip laiduotojas liudytojas buvo iškviestas į kredito uniją. N. G. pažįsta apie 10 metų, susipažino per jos dukrą, jo draugė artimai bendravo su jos dukra. G. visada dirbo, nekilnojamojo turto prekyba ji nesivertė. T. po to įsigijo automobilį, keliavo. Už kokius pinigus, neklausė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad pažįsta N. G. apie 10 metų. A. S. pažįsta daugiau nei 10 metų, bendrauja šeimomis. E. T. pažįsta apie 10 metų. Su juo susipažino per A. S.. 2005-2006 metais, jis su A. S. ieškojo sau nusipirkti po žemės sklypą. Prisiminė, kad E. T. iš jo pažįstamos N. G. nusipirko taip pat žemės sklypą, (duomenyse neskelbtini), tačiau nežino, ar N. G. minėtas žemės sklypas priklausė nuosavybės teise ar nepriklausė. Žino, kad E. T. iš N. G. pirko žemės ūkio paskirties sklypą. Vėliau jis turėjo pasikeisti sklypo paskirtį ir dalį sklypo parduoti, o kitoje sklypo dalyje statyti sau namą. Žino, kad sklypui pirkti E. T. (duomenyse neskelbtini) pasiėmė paskolą. Jo paprašė laiduoti už paskolą. Jis sutiko laiduoti už jo paskolą, kadangi tuo metu savo vardu paskolos neturėjo. A. S. paskolos laiduotoju būti negalėjo, kadangi jis jau tuo metu savo vardu buvo pasiėmęs paskolą. Nežino kokią konkrečią sumą E. T. sumokėjo už žemės sklypą Ringauduose. Nežino kokią tikslią sumą ir kokiu būdu jis atsiskaitė su sklypo pardavėja. Žino, kad E. T. iš Kauno kredito unijos ėmė daugiau nei du šimtus tūkstančių litų paskolą. Sutiko laiduoti už E. T. paskolą todėl, kad E. T., pirkdamas minėtą žemės sklypą, planavo pakeisti jo paskirtį, o vėliau sklypą parduoti brangiau. Jis jį patikino, kad pakeitęs žemės paskirtį ir pardavęs sklypą, jis nedelsiant kredito unijai būtų grąžinęs paimtą paskolą (t. 2, b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. T. parodė, kad 2005 m. gale - 2006 m. pradžioje, pažįstamas R. G. jį suvedė su N. G.. N. G. ankščiau nepažinojo. Susitiko vienoje iš Kauno centre buvusių kavinių. R. G. ją pristatė, kaip savo gerą pažįstamą, kuri pagal įgaliojimą tvarkė 0,1900 ha žemės sklypą, (duomenyse neskelbtini), priklausiusį E. V.. Susitikimo metu N. G. jo (E. T.) klausė, ar jis nenorėtų nusipirkti minėto žemės sklypo. Parodė sklypo bylą. Paminėjo, kad veikia pagal įgaliojimą, kad žemės savininkė E. V. senyvo amžiaus moteris, o jos dukros gyveno užsienyje. N. G. nurodė, kad 1 žemės aro kaina būtų nuo 5 000 iki 5 500 litų. Sakė, kad parduodamas sklypas turintis žemės ūkio paskirtį, kad dokumentai dėl paskirties pakeitimo beveik sutvarkyti, kad likę užbaigti darbus su architektu, kad užbaigti darbų neturinti pinigų. Ten pat, jis susipažino su žemės dokumentais. Pasakė, kad dėl pirkimo pagalvos. Praėjus 6 mėnesiams, jis nuvyko pas A. S., kurį pažinojo daugiau nei 10 metų. Pokalbio metu jis pasiūlė bendrą verslo planą, nurodęs, kad žino žemės sklypą, kurį būtų galima pigiai nusipirkti, o ateityje parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, kadangi tuo metu buvo nekilnojamo turto kainų augimas. Sakė, kad kredito įstaigoje reikėtų įkeisti jo nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą. Minėjo, kad parduodamo žemės sklypo 1 aro kaina nuo 5 000 iki 5 500 Lt litų, kas sudarė bendrą žemės sklypo kainą apie 105 000 Lt, kad iš kredito įstaigos būtų galima gauti didesnės sumos kreditą - 200 000 litų. Iš jų, už žemės sklypą reikėtų sumokėti apie 100 000 Lt, o likusius 100 000 Lt pasidalinti tokia tvarka - 20 000 litų A. S. už tarpininkavimą, 20 000 litų R. G., už paskolos laidavimą, 20 000 litų atitektų jam pačiam. Likusius 40 000 litų būtų reikalinga padėti į kredito įstaigą, iš kurių reikėtų mokėti periodines paskolos įmokas. Iš A. S. pasakojimo jis suprato, kad tai verslo planas, o vėliau pardavus žemę būtų galima užsidirbti pinigų. Gautą pelną pasidalintų trise. Nurodė, kad parduodamas žemės sklypas - žemės ūkio paskirties, tačiau buvo tvarkomi dokumentai pakeisti į namų valdą, dėl ko ateityje būtų iškilusi žemės kaina. A. S. pasakė, kad pasidomės bankuose, kreditų įstaigose dėl paskolos gavimo sąlygų ir jam praneš. Buvo nuvykęs apžiūrėti to sklypo. Pasidomėjo nekilnojamo turto specialistų, ar žemę vertėtų pirkti už 100 000 litų. Gavo atsakymą, kad žemės kaina ateityje kils, kad už tokią kainą verta pirkti. Apie apsisprendimą pirkti žemę pranešė A. S., nors ateityje neturėjo jokių planų tame sklype statytis sau namą, o tik parduoti. A. S. pasakė, kad vienintelė Kauno kredito unija suteiktų paskolą, be pradinio įnašo, kadangi kiti bankai reikalavo pradinio įnašo perkant žemę. Tuomet jis pradėjo tvarkyti dokumentus paskolai gauti. Po savaitės jam paskambino A. S., pranešė, kad N. G. nori gauti 3 000 litų avansą. Jis sutiko mokėti avansą, tačiau N. G., jos namuose padavė tik 2 500 litų, kadangi daugiau pinigų neturėjo. Pasirašė raštelį, dviem egzemplioriais, tačiau tyrimo metu nepateikė, nes jo namuose nerado. N. G. pasakė, kad vieno aro kaina - 5 000 Lt, kas sudarė bendrą 0,1900 ha žemės sklypo kainą - 95 000 litų. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad buvo reikalinga atlikti perkamo žemės sklypo turto vertinimą, taip pat vertinimą ir jo įkeičiamo vieno kambario buto. UAB „(duomenyse neskelbtini)“ atliko 0,19 ha žemės sklypo vertinimą. 2007-01-22 išdavė preliminarią išvadą dėl turto vertės Nr. KDG-70189, kurioje buvo nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė įkeitimui vertinimo dieną būtų apie 105 000 Lt. UAB „O. H.” atliko nuosavybės teise įkeičiamo buto vertinimą. 2007-01-08 išdavė preliminarų rinko vertės nustatymą, kuriame buvo nurodyta, kad butas, (duomenyse neskelbtini), 2007-01-05 dienai būtų 105 000 Lt. Be to, Kauno kredito unijoje buvo sąlyga - privalomas paskolos laiduotojas, kuriuo pasisiūlė būti R. G., kadangi tuo metu jis, savo vardu neturėjo paskolų ir galėjo laiduoti. 2007-01-29 Kauno kredito unijoje, adresu: (duomenyse neskelbtini), sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00052, pagal kurią, iš Kauno kredito unijos gavo 211 170,00 Lt, iš jų, 2007-02-13, 190 000 litų Kauno kredito unija pervedė į įgaliotinės N. G. sąskaitą. 21 170 litų suma liko Kauno kredito unijoje pajus, kaip garantas, kad bus atiduota paskola. Pagal susitarimą su N. G., 2007-02-14 ji nuo sąskaitos nuėmė ir grynais jam perdavė 97 500 litų. Gavęs pinigus, jis savo ranka surašė raštelį, kad N. G. jam perdavė 97 500 litų, o jis pinigus gavo ir pretenzijų neturi. Raštelį surašė vienu egzemplioriumi, sau antrojo egzemplioriaus nesusirašė. 2007-02-15 nuvyko į A. S. namus, nusivežė visus iš N. G. gautus pinigus ir juos jam padavė. Buvo dviese, pašalinių žmonių nebuvo. Iš 97 500 litų, jis, atsiskaičiavęs 20 000 litų, padavė jam. 20 000 litų atskaičiavo ir atidėjo R. G., kaip atlygį už laidavimą. 20 000 litų pasiėmė sau. Likusius 37 500 Lt A. S. atidavė jam. Liepė pasidėti į banko sąskaitą, iš kurių būtų mokamos periodinės įmokos Kauno kredito unijai. Pasėmęs 37 500 litų išvažiavo namo. Vėliau, 37 500 litų įsinešė į asmeninę sąskaitą, AB „SEB” banke, iš kurių vėliau mokėjo periodines įmokas. Vėliau vangiai judėjo paskirties keitimo reikalai. Nei A. S., nei R. G. nesidomėjo paskirties keitimu, kuri lig šiolei taip ir liko nepakeista. 2007 m. spalio mėn. A. S. jam pranešė, kad žemės sklypo, kurį jis nupirko, buvusios savininkės E. V. dukros į policiją parašė pareiškimą dėl to, kad sužinojo, kad N. G., E. V. 0,19 ha žemės sklypą pardavė už didelę sumą, t.y. už 190 000 litų, o E. V. iš N. G. gavo per mažai pinigų, tad užsimanė didesnės pinigų dalies. Parodė, kad jam nebuvo žinomos sąlygos, už kokią sumą su N. G. su E. V. tarėsi parduoti 0,19 ha žemės sklypą ir kokią iš tikrųjų pinigų sumą N. G. jai atidavė pardavusi žemę. Faktas, kad N. G. E. V. sklypą jam pardavė ne už 66 500 litų, o už 95 000 litų, tačiau jis nežino kokią tikslią pinigų sumą N. G. iš gautų 95 000 litų perdavė E. V.. Nurodė, kad 2007 m. spalio mėn. tikslios dienos neprisiminė, su A. S. susitiko, mėgėjų krepšinio federacijoje, V. Krėvės prospekte, Kaune. Jis jam papasakojo, kad E. V. dukros parašė pareiškimą į policiją dėl žemės. Liepė surašyti naują sutartį apie atsiskaitymą. Padiktavo turinį, kad „2007-02-14 jis ir N. G. sudarė sutartį dėl to, kad pirkdamas žemės sklypą, esantį Ringauduose už 190 000 litų (vieną šimtą devyniasdešimt tūkstančių litų) po notarinio sandorio iš jos susigrąžino 123 500 litų (vieną šimtą dvidešimt tris tūkstančius litų)“. Tai reiškė, kad „pagal susitarimą jis realiai N. G. sumokėjo už sklypą 66 500 litų, o likusius 123 500 Lt ji jam sugrąžino ir pinigus panaudojo savo reikmėms“. Jis (A. S.) žinojo tikslias sumas, kurias nurodė parašyti, t.y. sumas 190 000 Lt, 66 500 Lt, 123 500 Lt, kurias, kaip dabar jis suprato, prieš tai buvo suderinęs su N. G. ir, kaip jis suprato, kad N. G. už E. V. parduotą sklypą galėjo jai atiduoti tik 66 500 o likusią pinigų dalį, t.y. 26 000 litų, pasilikti sau. Jis sutiko pasirašyti tikrovės neatitinkantį raštelį, kadangi pasitikėjo A. S.. Sutartį surašė apie 18-19 val. savo ranka, mėlynos spalvos šratinuku, vienu egzemplioriumi, kurį padavė A. S. (t.1, b. l. 116-118, 3 t. 129).

Liudytojas E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad su N. G. nėra giminaičiai. Su ja susitiko kavinėje, nes N. G. draugas R. pasiūlė pirkti žemę. Susitikimo metu ji parodė bylutę, pasakė, kad žemė tvarkoma. Pasakė, kad neturi pinigų, kad atstovauja pagal įgaliojimą kažkokią močiutę. Pažiūrėjo bylutę. Jai pasakė, kad pagalvos. Paskambino į nekilnojamo turto agentūrą „(duomenyse neskelbtini)“. Su žmogumi, kuris prekiavo nekilnojamu turtu nuvažiavo apžiūrėti sklypą. Sklypas yra (duomenyse neskelbtini). Jis pažiūrėjo, pasakė, kad kaina atitinka sklypą. Po kurio laiko, geras pažįstamas A. S. pasakė, kad yra sklypas, kurį prieš tai rodė N. G.. Pasakė, kad galima padaryti biznį, kadangi buvo nekilnojamo turto „bumas“. Vis jį spaudė, kad yra kitas žmogus, kuris domisi sklypu. Jis jam pasakė, kad nežino, kaip bus su paskolomis. Andrius pavažinėjo per bankus, rado Kauno kredito uniją, kuri galėjo 100 procentų įkeisti. Jis nuvažiavo į K. U., dėl paskolos pradėjo tvarkytis dokumentus. Paskola buvo suderinta 90 000 litų ir A. S. jam siūlė, kadangi reikėjo tvarkytis dokumentus, įkeisti savo butą, kuris buvo įvertintas 100 000 litų. Už tuos pinigus galėtų tvarkytis dokumentus. Pasakė, kad galutinai už sklypą galima gauti tris kartus daugiau. Iš Kauno kredito unijos gavo 190 000 litų, kuriuos pervedė į N. G. sąskaitą. Su N. G. susitarė, kad iš 190 000 litų, 100 000 litų jam grąžins. Kuomet Kauno kredito unija N. G. pervedė 190 000 litų, ji juos išgrynino, jam paskambino. Pas ją nuvažiavo per Valentino dieną. Po to, nuvažiavo pas A. S., kuris buvo suderinęs, kad jam (A. S.) teks 20 000 Lt, jam (E. T.) 20 000 Lt ir 20 000 Lt R. G.. O kuomet parduos sklypą ir uždirbs pinigų, būtų buvęs antras pinigų pasidalijimas. Po kurio laiko jam paskambino A. S., pranešė, kad yra reikalas, kadangi bobutės dukros užsimanė pinigų. Kaip jis suprato N. G. turėjo atiduoti pagal įgaliojimą močiutei, nes dukros pamatė, kad per mažai pinigų. A. S. jam liepė pasirašyti, kad iš N. G. gavo 140 000 Lt. Po kurio laiko baigėsi pinigai, liko didžiulė skola. Pradėjo prašyti R. G. įnešti dalį paskolai. R. G. į skambučius neatsakinėjo. Suprato, kad jį paliko su S.. S. žadėjo duoti pinigų, bet kuomet reikėdavo pinigų-dingdavo. Suprato, kad buvo apgautas. Į teisėjo klausimą atsakė, kad sklypas priklauso bankui. Nuosavybė jam perėjo. Su Unija sutarė dėl kredito. Dėl paskolos įkeitė savo butą. K. U. pervedė pinigus įtariamajai. Kodėl likusią pinigų dalį pervedė ne į jo sąskaitą-nežino. Buvo kalbama, kad jai perveda visus pinigus, o ji atiduoda, kas nepriklauso. Parodė, kad ankščiau nebuvo pažįstamas su N. G.. Viską tvarkė A. S.. Su juo pažįstami nuo mokyklos laikų. Unija pati pasirinko kam pervesti pinigus. Prašymo pervesti dalį pinigų, iš jo pusės nebuvo. Į prokuroro klausimą atsakė, kad kiek buvo įvertintas butas, tiek jam G. ir grąžino 100 000 litų. G. pervedė 190 000 litų. Po to, kalbėjosi su juriste, kad padaryta vadybininkės klaida, kad neišskyrė į du kreditus. Įvertino butą, sklypą ir padarė vieną bylą. Dėl to pervesti visi pinigai N. G.. Buvo su G. surašę, kad gauna pinigus ir neturi pretenzijų. N. G. buvo davęs avanso. S. viską derino, 100 000 Lt su avansu. Grynais be avanso iš G. gavo 97 500 litų. Vieną raštelį G. surašė, kad ji jam atidavė pinigus už butą. Tada pasirašė, kad iš G. gavo 97 500 Lt. už butą. Paskui, kuomet įgaliotinės dukros pradėjo reikšti pretenzijas, paskambino S. ir paaiškino, kad dukros nepatenkintos, kad mažai pinigų. Pasakė, kad reikia surašyti į kitą lapelį, nurodant kitą sumą - 123 000 Lt. Tų pinigų jis negavo. Po kiek laiko suprato, kad G. pasiliko sau dalį pinigų, kitą dalį atidavė močiutei. Dukros paskaičiavo, pamatė sąmatą kiek pervesta. Tyrimo metu keitė parodymus dėl to, kad S. žadėjom viską sutvarkyti, pasakė, ką reikia sakyti, parašyti raštelį ir nesinervuoti, kad viskas bus gerai. Kai jis nusisuko, suprato, kad apgautas, suprato, kad gali likti kaltas. Nutarė sakyti teisybę. A. S., jis ir R. G. pasidalino po 20 000 litų. Iš kurių S. pasistatė tvorą, pirko mašiną, valtį, jis kėlė vestuves, važiavo į kelionę. Po to, pasibaigė pinigai, reikėjo mokėti. Kai pradėjo G. ir S. prašyti pinigų įmokoms mokėti, nei vienas pinigų jam nedavė. Perkamo sklypo aras buvo įvertintas 5000 Lt. 19 arų sklypą N. G. pardavė. Sutartyje nurodyta 19 arų sklypo kaina-190 000 litų. 19 arų sklypą realiai pirko už 95 000 litų. Viename raštelyje buvo parašyta, kad iš G.s gavo 97 000 litų, antrame raštelyje - 123 000 litų. Antrasis raštelis neteisingas. Su tikrąja sklypo savininke bendrauti neteko (t.1, b. l. 122-124 ).

2011-07-08 akistatos metu liudytojas E. T. ir įtariamoji N. G. pasiliko prie savo duotų parodymų (t. 1, b. l. 125-126 ).

Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2002-09-01 dirbo UAB „(duomenyse neskelbtini)“, (duomenyse neskelbtini), vadybininku, vėliau turto vertintoju -asistentu. 2007-01-22 surašė preliminarią išvadą Nr. KDG-70189 dėl turto vertės, kurią užsakė E. T., kurio asmeniškai nepažinojo, kuris buvo užsakovas, kaip ir daugelis besikreipiančių turto vertinimo paslaugų. Turto savininkas buvo E. V., kurios asmeniškai jis nepažinojo. Vertinamas turtas buvo žemės ūkio paskirties - 0,19 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenyse neskelbtini), (duomenyse neskelbtini). Vertinimo tikslas buvo rinkos ir likvidacinės vertės nustatymas, įkeitimui Kauno kredito unijai. 2007-01-19 buvo nuvykęs į (duomenyse neskelbtini), apžiūrėjo vertinamą žemės sklypą. Atlikęs preliminarius skaičiavimus, vadovaudamasis turto apžiūrėjimo, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos kopijos duomenis, Nekilnojamojo turto registravimo dokumentais, vertinimo užsakovo suteikta informacija, galimai tokia, kaip pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimą NT registre, žemės sklypo plano kopija turto apžiūros metu, turima informacija apie nekilnojamojo turto rinką, atsižvelgęs į vertę įtakojančius faktorius bei rinkos konjunktūros sąlygas nustatė, kad vertinamo turto, t.y. 0,19 ha žemės sklypo, (duomenyse neskelbtini), priklausančio E. V., rinkos vertė įkeitimui vertinimo dieną buvo apie 105 000 Lt. Nustatė turto likvidacinę (priverstinio pardavimo) vertę – 73 000 Lt. 2007-01-22 surašė preliminarią išvadą Nr. KDG-70189 (t. 1, b. l. 138-139).

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis savo vardu turi įmonę, kad verčiasi geodeziniais darbais, atlieka topografines nuotraukas, kontrolines nuotraukas, pastatų ašių žymėjimus ir t.t. Nurodė, kad klientai paprastai paslaugas užsako skambindami informaciniu telefonu. Topografinė nuotrauka gali būti reikalinga detaliajam planui, sklypo padalinimui arba pvz. pastatų rekonstrukcijai ar naujam statiniui. Prisiminė, kad į jo įmonę kreipėsi N. G., kurios asmeniškai nepažinojo. 2005 m., galimai rugpjūčio pabaigoje, į jį, kaip geodezininką, kreipėsi N. G., prašydama atlikti 0,3844 ha žemės sklypo, (duomenyse neskelbtini) topografinę nuotrauką. Prisiminė, kad N. G. turėjo įgaliojimą minėtam sklypui. Kaip paprastai, kad padaryti topografinę nuotrauką, buvo būtina nuvykti į žemės sklypą - susirinkus pradinius duomenis. Kiek prisiminė, kad sklypo pabaigoje buvo griovys-kanalas, stovėjo kažkoks namelis, apkaltas ruberoidu, kad sklype augo daržovės. Prisiminė, kad jam atvykus į sklypą, jį pasitiko dvi moterys, rodė riboženklius, galimai buvo ta pati G. ir sklypo savininkė E. V.. 2005 m. rugsėjo 27 d. parengęs topografinę nuotrauką ir surinkęs reikalingus parašus, ją atidavė N. G.. Topografinės nuotraukos kainuoja nuo 250-300 litų. Geodezininkas sutarčių dėl darbų atlikimo su klientais nerengia, o atsiskaito pavedimu, arba grynais pinigais, t.y. kasos pajamų orderiais. Kiek prisimena, N. G. už atliktą topografinę nuotrauką sumokėjo 270 litų, išrašant kasos pajamų orderio kvitą, tačiau kasos pajamų orderio savo kontoroje nerado, kadangi tuo metu kontoroje vyko remonto darbai, galėjo pasimesti, todėl pajamų orderio kvito kopijos prie bylos pateikti negalėjo (t. 2, b. l. 3-4).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenyse neskelbtini)“ darbų vadovas. Biuras buvo (duomenyse neskelbtini). UAB „(duomenyse neskelbtini)“ atlikdavo kadastrinius matavimus, rengdavo topografinius planus, žemės sklypų formavimo, pertvarkymo projektus, rengė kaimo plėtros projektus. N. G. asmeniškai nepažinojo. 2006-01-26 į jį kreipėsi N. G., prašydama parengti žemės sklypui Nr. (duomenyse neskelbtini) dokumentus, detaliajam planui. Dėl darbų atlikimo su ja tarėsi žodžiu, rašytinės sutarties sudaręs nebuvo, jos pateikti negaliu. Žemės sklypui Nr. (duomenyse neskelbtini) buvo reikalinga atlikti kadastrinius matavimus ir parengti sklypo topografinį planą. Užsakomų darbų kaina buvo 1000 litų. N. G. prašė sumokėti 200 litų avansą. Ji avansą sumokėjo. N. G. buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas Nr. AAA 0003. Atlikęs užsakomus darbus, 2006-05-02 N. G. atidavė žemės sklypo ir topografinį planus. Atidavęs parengtus dokumentus, N. G. jam sumokėjo likusius 800 litų. Buvo išrašytas kasos pajamų orderis-AAA Nr. 0023, 800 litų sumai ir išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija AAA Nr. 0011, bendrai 1 000 litų sumai (t. 2, b. l. 8).

Iš N. G. ranka rašyto raštelio matyti, kad jame užfiksuoti skaičiavimai, kiek 2007-04-11 ji buvo negrąžinusi E. V. pinigų, gautų už parduotą 0,1900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenyse neskelbtini)(t.1, b. l. 65).

2008-02-20 specialisto išvada Nr. 20-IS1-116 dėl rašysenos tyrimo patvirtina, kad tirti pateikto 2006-04-19 įgaliojimo antrame lape, skiltyse „Parašas“, „Vardas, pavardė“ esančius E. V. vardu atliktą parašą ir trumpą rankraštinį tekstą „E. V.“, parašė ir pasirašė pati E. V. (t. 2, b. l. 70-74).

2007-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas rodo, kad N. G. pateikė sutartį dėl atsiskaitymo E. T., kad pardavusi 19 arų žemės sklypą už 190 000 litų, po notarinio sandorio E. T. sugrąžino 123 500 litų, siekdama pagrįsti savo parodymus dėl žemės sklypo pardavimo už 66 500 litų (t. 2, b. l. 80-81).

2009-05-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad N. G. pateikė jai priklausiusios AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenyse neskelbtini) sąskaitos ataskaitą už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2007-10-31, kuriose užfiksuotas piniginių lėšų, gautų už parduotą E. V. 19 arų sklypą, panaudojimas (t. 2, b. l. 82).

2008-12-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas rodo, kad N. G. pateikė AB „SEB“ banke jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame užfiksuoti duomenys apie piniginių lėšų, gautų pardavus E. V. priklausiusį 19 arų žemės sklypą, panaudojimo (t.2, b. l. 112).

Iš AB „SEB“ bankas N. G. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-09-30, nurodyti duomenys apie piniginių lėšų panaudojimą, pardavus E. V. priklausiusį 19 arų žemės sklypą (t. 2, b. l. 113-115).

2008-12-23 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas AB „SEB“ bankas N. G. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyti duomenys apie piniginių lėšų panaudojimą, pardavus E. V. priklausiusį 19 arų žemės sklypą (t. 2, b. l. 116-117).

2007-01-22 „(duomenyse neskelbtini)“ preliminari išvada Nr. KDG-70189 dėl turto vertės parodo, kad E. V. priklausiusio 0,19 ha žemės sklypo, (duomenyse neskelbtini) rinkos vertė įkeitimui Kauno kredito unijai vertinimo dieną būtų apie 105 000 Lt (t.1, b. l. 113).

Iš 2007-01-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JV-750 dėl 0,1900 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo matyti, jog pirkėjui (E. T.) įkeitus pagal šią sutartį nupirktą turtą, Kauno kredito unija suteiks 190 000 Lt kreditą pagal šią sutartį perkamo turto (0,1900 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas Nr. (duomenyse neskelbtini) (duomenyse neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenyse neskelbtini)) (t.1, b. l. 8-12).

2010-09-23 Kauno kredito unijos rašte Nr. 10/09/23-1 nurodyta, kad pagal 2007-01-29 paskolos sutartį Nr. 07-00052, 2007-02-13 190 000 Lt pervesta į nekilnojamojo turto savininkės N. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas. Pavedimo paskirtis - atsiskaitymas pagal 2007-01-31 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JV-750, patvirtintą Kauno m. (duomenyse neskelbtini) notarų biuro notarės J. V. (t. 3, b. l. 4-7).