- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- A2.2.-6270-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05457-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- N. V.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 20 d. 12 val. iki 2014 m. birželio 22 d. 17 val. N. V., būdama bendro naudojimo patalpoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukirpo elektros laidą, kuris buvo nutiestas nuo elektros saugiklių iki R. S. kambario ir sugadino R. S. kambario, esančio bute adresu (duomenys neskelbtini), durų atmušėją, tuo padarydama 110 Lt materialinę žalą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir nurodė, kad elektros laido tikrai nekirpo, to padaryti negalėjo, nes jos prasta sveikata, ji yra neįgali, o durų atmušėją tikrai nuims, kadangi jis yra prikaltas prie jos linoleumo, ji nori savo linoleumą susivynioti, todėl prašė vyrų, kad šie nuimtų durų atmušėją, tačiau jie atmušėjo nenuplėšė dėl to, kad nepažeistų linoleumo.
Liudytoja G. V. parodė, kad ji, jos mama N. V. ir R. S. gyvena viename bute, tik skirtinguose kambariuose. Sekmadienį Rūta grįžo į butą ir paklausė, kodėl nėra elektros. Ji su Rūta kartu nuėjo pažiūrėti kas atsitiko ir Rūta parodė, kad yra nukirpti elektros laidai, kurie įeina į Rūtos kambarį, ir išoriškai pažeistas durų atmušėjas. Dėl to R. S. kaltina jos mamą N. V., kadangi daugiau nebuvo kam nukirpti laidus, nieko daugiau nebuvo namuose. Jos mama N. V. su R. S. tarpusavyje dažnai konfliktuoja.
Liudytoja R. S. parodė, kad yra išsipirkusi vieną kambarį bendrame bute ir gyvena kartu su G. V. ir N. V.. Koridorius yra bendras, pagrindinės durys rakinamos. Ji grįžo po savaitgalio namo ir įėjusi pastebėjo, kad yra nukirpti elektros laidai ties jos kambario durimis. Elektros laidai yra bendrose patalpose, prie jų laisvas priėjimas, tačiau prie jų gali prieiti tik tas, kas gyvena tame bute - G. V., N. V. ir G. V. moksleivė dukra. Iki penktadienio ji dar naudojosi elektra, todėl laidai buvo nukirpti per savaitgalį, kol jos nebuvo namuose. Be to, buvo apgadintas durų atmušėjas, t.y. išimta gumutė ir apipjaustytas. Mano, kad tai padarė N. V., kadangi su G. V. konfliktų nėra, jos abi sutaria gerai, o su N. V. ji nuolat konfliktuoja ir nesutaria. Jai teko net pasikeisti kambario duris į šarvuotas, nes neįmanoma buvo gyventi. Nors N. V. teigia, jog ji negalėjo nukirpti, nes jos prasta sveikata, tačiau ji matė, kaip N. V. vonioj tvarkė sienas, buvo užlipusi ant kopėčių, prašė padėti sutvarkyti lubas, todėl neabejotinai mano, kad ji galėjo ir nukirpti laidus.
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad ji elektros laido tikrai nekirpo, o durų atmušėją tikrai nuims, kadangi jis yra prikaltas prie jos linoleumo, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojos R. S. parodymai. Liudytoja apklausta R. S. tiek savo pareiškime, tiek paaiškinime bei teisme duotuose parodymuose nuosekliai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, o būtent: kad ji gyvena kartu su G. V. ir N. V.. Koridorius yra bendras, pagrindinės buto durys rakinamos. Ji grįžo po savaitgalio namo ir įėjusi pastebėjo, kad yra nukirpti elektros laidai ties jos kambario durimis. Elektros laidai yra bendrose patalpose, prie jų laisvas priėjimas, tačiau prie jų gali prieiti tik tas, kas gyvena tame bute - G. V., N. V.. Iki penktadienio ji dar naudojosi elektra, todėl laidai buvo nukirpti per savaitgalį, kol jos nebuvo namuose. Be to, buvo apgadintas durų atmušėjas. Mano, kad tai padarė N. V., kadangi su G. V. konfliktų nėra, jos abi sutaria gerai, o su N. V. ji nuolat konfliktuoja ir nesutaria. Liudytoja R. S. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo pareiškime policijai (3 b.l.). Liudytoja G. V., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, jog ji, jos mama N. V. ir R. S. gyvena viename bute, tik skirtinguose kambariuose. Sekmadienį Rūta grįžo į butą ir paklausė, kodėl nėra elektros. Ji su Rūta kartu nuėjo pažiūrėti ir Rūta parodė, kad yra nukirpti elektros laidai, kurie įeina į Rūtos kambarį, ir išoriškai pažeistas durų atmušėjas. Dėl to R. S. kaltina N. V., kadangi daugiau nebuvo kam nukirpti laidus, nieko daugiau nebuvo namuose. Jos mama N. V. su R. S. tarpusavyje dažnai konfliktuoja, nesutaria. Liudytoja G. V. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime (7 b.l.). Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Liudytojų R. S. ir G. V. parodymus patvirtina ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Viešosios policijos skuriaus Centro PN tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog įvykio patikslinimo metu R. S. paaiškino, jog buto raktų be N. V. ir G. V. daugiau niekas neturi, o į butą įsilaužta nebuvo (5 b.l.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. V. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad elektros laido nekirpo, tačiau taip pat ji nurodė, kad durų atmušėją tikrai nuims, kadangi jis yra prikaltas prie jos linoleumo, ji nori savo linoleumą susivynioti, todėl jau kartą prašė vyrų, kad šie nuimtų durų atmušėją, tačiau jie atmušėjo nenuplėšė dėl to, kad nepažeistų linoleumo (16 b.l.). Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai tik patvirtina, kad N. V. ėmėsi veiksmų pašalinti šalia R. S. durų pritvirtintą durų atmušėją, ir galėjo jį sugadinti.
Taigi iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų bei pažeidėjos N. V. parodymų matyti, kad tarp buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų – R. S. ir N. V. – yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau įvertinus R. S. parodymų nuoseklumą bei tai, kad juos patvirtina liudytojos G. V. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, nėra pagrindo teigti, kad ji davė melagingus parodymus, siekdama apkalbėti N. V.. O pažeidėjos N. V. kaltės neigimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos strategija, siekiant išvengti atsakomybės. N. V. iškelta įvykio versija neparemta jokiais įrodymais ir prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų parodymams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b.l.), R. S. pareiškimas (3 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro PK VP skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjo V. M. tarnybinis pranešimas (3 b.l.), G. V. paaiškinimas (7 b.l.).
Teismo posėdžio metu N. V. pateikta fotonuotrauka neįrodo tos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo atlikti priešingų teisei veiksmų, t.y. apgadinti svetimo R. S. priklausančio turto, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas nesusijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog N. V. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose nukirpo elektros laidą, einantį nuo elektros saugiklių iki R. S. kambario durų bei sugadino R. S. kambario durų atmušėją, t.y. tyčia sugadino (sužalojo) R. S. priklausantį turtą, nepadarydama žymios žalos, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50³ str.
Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. V. nuėmė R. S. kambario, esančio bute adresu (duomenys neskelbtini), durų atmušėją, tačiau teismo posėdžio apklausus pažeidėją bei liudytojas buvo nustatyta, kad N. V. durų atmušėją ne nuėmė, o apgadino, todėl kaltinimas atitinkamai šioje dalyje yra tikslintinas.
N. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo ir asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad N. V. skirtina bauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 50³ straipsniu, 178 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
N. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.