Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-957-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
1-957-929/2013
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00516-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
E. O., A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-957-929/2012Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00516-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant prokurorams Romuladui Blaževičiui, Marijui Normantui,kaltinamosioms E. O., A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2009-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 4 MGL (520 Lt) bauda.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista.

kaltinamos padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. ir A. S., veikdamos kartu, 2012-03-12 apie 16.20 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Aušros Vartų ir M. Daukšos gatvių sankryžoje, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio (E. O. nustatytas 1.23 prom., o A. S. 0.72 prom. girtumas) įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Praeidamos pro nukentėjusiąją A. S., tuo metu stovėjusią Aušros Vartų ir M. Daukšos gatvių sankryžoje, Vilniuje, E. O. spjovė A. S. į veido sritį, o A. S. paprašius atsiprašyti už tai, ką padarė, pastaroji su A. S. pradėjo ją įžeidinėti vadindamos „siauraake“ ir necenzūriniais žodžiais, po to dar kartą E. O. spjovė A. S. į veido sritį, o A. S. paprašius nuvalyti seiles, pastaroji kartu su A. S. pačiupo jai už plaukų, pradėjo juos rauti, draskyti veidą, po to E. O. rankomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau trijų ir ne daugiau penkių smūgių, o A. S. ne daugiau penkių smūgių į galvos sritį bei spyrių į nenustatytas kūno vietas. Tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamosios padarė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį linijiniais nubrozdinimais dešiniame žande ir kaklo dešinėje pusėje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. O. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, tai buvo 2012 metų kovo mėnesį. Jos trise su A. S. ir S. F. ėjo į parduotuvę Aušros vartų gatvės sankryžoje. Nukentėjusioji A. S. ėjo jai iš priekio. Tada jai spjovė. Nukentėjusioji paprašė A. S. atsiprašyti ir nuvalyti seies, nes pagalvojo, kad tai ji spjovė. A. S. nenuvalė. Nukentėjusioji paėmė A. S. už kapišono ir už plaukų. Tada A. S. sugriebė nukentėjusiąją už plaukų. Jos abi susikibo, o ji tuo metu su S. F. stovėjo nuošalyje. Norėjo išskirti A. S. su A. S.. Po to dar kartą spjovė nukentėjusiajai į veidą. Tada pamatė, kad važiuoja apsaugos darbuotojų automobilis. Atvažiavę apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti kai bandė ją išskirti su A. S., gal tuo metu netyčia nubrozdino su nagais. Nepripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai 3-5 kartus į galvą, nes to nedarė. Buvo neblaivi, todėl spjovė nukentėjusiajai į veidą. Nesuvokė ką daro. Užkliuvo nukentėjusioji todėl, kad tik ji viena tuo metu ėjo. Užgauliojo nukentėjusiąją, vadino ją „siauraakė“ ir keikė rusiškais keiksmažodžiais.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su E. O. ir S. F. ėjo į parduotuvę, praeidinėjo Daukšos gatvės sankryžą. Ji su S. nuėjo truputį į priekį, o E. ėjo gale. Nukentėjusioji perėjo kelią, tada išgirdo, kad iš galo kažkas bėga ir rėkia. E., spjovė į nukentėjusiąją, po to jas pasivijo ir ėjo toliau. Tada nukentėjusioji ją (A. S.) pagriebė už kapišono ir pasakė, kad jos atsiprašytų. Ji paklausė, už ką turi atsiprašyti. Nukentėjusioji pasakė, kad į ją spjovė. Ji pasakė, kad spjovė ne ji, todėl neturi už ką atsiprašyti. Tada E. dar kartą spjovė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji paėmė ją už kapišono, todėl ji bandė ją stumti, kad paleistų kapišoną. Nukentėjusiosios nemušė, tik bandė nuo jos išsilaisvinti, kai ši ją laikė už striukės. Užgauliojo nukentėjusiąją, vadino ją „siauraake“ ir rusiškais keiskmažodžiais. Gali būti, kad ją už plaukų tampė, nes bandė nuo savęs atstumti. Nukentėjusioji irgi ją laikė už plaukų ir dar striukę tuo metu suplėšė. Susikibimas už plaukų tęsėsi iki tol, kol neatvažiavo apsauga, apie 10-15 minučių. E. su S. bandė jas išskirti. Tuo metu buvo neblaivi. Nukentėjusiosios nemušė, tik stengėsi, kad ji paleistų jos plaukus ir kapišoną. Neapdraskė nukentėjusiosios, nes visada būna su trumpais nagais. Jai buvo išrauti plaukai ir suplėšyta striukė. Tada atvažiavo apsauga ir jas išskyrė. Iškvietė policiją ir nuvežė policijos komisariatą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. F. parodė, kad tą dieną su E. ir A. nusprendė pasivaiksčioti, jos buvo išgėrusios. Ėjo link Aušros vartų. Prie senamiesčio vidurinės mokyklos, Daukšos gatve, ėjo nepažįstama moteris. E. tai moteriai spjovė į veidą, o jos ėjo toliau į priekį. Kai jos su E. ėjo per gatvę, ta moteris pasakė, kad geriau jo atsiprašytų ir nuo jos skruosto nuvalytų seiles. Ji sugriebė A. S. už striukės kapišono. Tarp jų prasidėjo muštynės. Jos su E. grįžo prie jų, nes norėjo jas išskirti. To padaryti nepavyko, nes jos viena kitą tampė už plaukų. Atvažiavę apsaugos darbuotojai jas išskyrė ir iškvietė policiją, kuri jas nuvežė į policijos komisariatą. E. sudavė nukentėjusiajai, atrodo į petį. Nukentėjusioji irgi sudavė E. Viskas vyko labai greitai, todėl negali pasakyti kiek kartų E. sudavė tai moteriai, bet daugiau nei vieną kartą. Tuo metu, kai E. sudavė nukentėjusiajai, tai nukentėjusioji atsimušinėjo. A. su nukentėjusiąja viena kitą už plaukų tampė ir spardėsi. A. taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajai, tačiau nepamena kiek konkrečiai smūgių. A. su ta moterimi buvo ir susikibusios mušėsi ir rankomis, ir kojomis. Įžeidinėjo kaltinamosios nukentėjusiąją. Sakė, kad ji „siauraakė“, keikė necenzūriniais žodžiais. Negali paaiškinti, kodėl E. spjovė į nukentėjusiąją. Toje vietoje kur viskas vyko, buvo vienas kitas praeivis. Daugiau žmonių buvo kitoje gatvės pusėje, jie viską matė, rėkė, kad numuštų tos moters.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. parodė, kad tą dieną dirbo su V. O. ekipaže. Važiavo pagal iškvietimą link Daukšos ir Aušros vartų gatvių sankryžos ir pamatė moterį bei tris merginas. Jos buvo susikibusios. Viena laikė už plaukų, o kita talžė tą moterį. Pravažiuodami perspėjo merginas, tačiau, jos nereagavo į perspėjimą, tada privažiavo prie jų. Išskyrė jas ir iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji aiškino, kad jų konfliktas prasidėjo prie Daukšos vidurinės mokyklos, ją užpuolė merginos ir iki sankryžos stumdėsi. Nukentėjusiajai buvo ištrauktas plaukų kuokštas, akis pamušta ir kaklas sudraskytas. A. S. tampė už plaukų nukentėjusiąją, o E. O. ją laikė. Matė, kad A. S. spyrė nukentėjusiajai iš kojos. Nukentėjusioji skundėsi, kad ją užpuolė prie tos mokyklos, įžeidinėjo, apspjaudė, dėl to ir kilo konfliktas. Sakė, kad trenkė į akį, kaklą parodė. Matėsi sužalojimai. Kaltinamosios tarpusavyje keikėsi. Tamsiaplaukė mergina (A. S.) sakė, kad ji vaiką turi iš darželio pasiimti, kad ji nelauks policijos, toliau už gauliojo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. O. parodė, kad praeitais metais kovo mėnesį, tikslaus laiko nepamena, vyko į iškvietimą. Važiuodami pro šalį, pastebėjo, kad trys merginos yra apsupusios vieną moterį. Sustojo, atidarė langą, įspėjo jas, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus. Tačiau vos jiems pajudėjus, vėl prasidėjo susistumdymas. Sustoję priėjo prie merginų, jas išskyrė ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Kaip suprato, pro šalį ėjo trys merginos ir prisikabino prie užsienietės. Viena iš kaltinamųjų, A. S., spardė į kojas nukentėjusiajai. E. O. laikė nukentėjusiajai už rankos, tampė ją, spjaudėsi, keikėsi. Agresyviausiai elgėsi A. S.. Atitraukė ją į šalį, kad negalėtų pasiekti nukentėjusiosios, o jo porininkas A. R. stovėjo tarp jų ir neleido konfliktuoti tarpusavyje. Liudytojui pasirodė, kad merginos iš nukentėjusiosios bandė atimti rankinę su nešiojamu kompiuteriu. Matė, kad viena iš merginų mušė nukentėjusiąją rankomis, o kita spardė stovėdama šalia, bet negali pasakyti kuri. Anapus gatvės stotelėje stovėjo žmonės, bet niekas nieko nedarė, kol jie neprivažiavo. Tie žmonės, matė įvykį, jie šaukė, kad sulaikytų muštynes sukėlusias merginas, kas čia vyksta vidury baltos dienos. Ant nukentėjusiosios veido buvo matyti mėlynė po akimi, įdrėkstas kaklas. Paaiškėjo, kad nukentėjusioji rašys pareiškimą, todėl buvo priimtas sprendimas iškviesti policiją, kad policija toliau aiškintųsi įvykio aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje perskaityti nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-03-12 apie 16.30 val. ji stovėjo Aušros Vartų ir M. Daukšos gatvių sankryžoje, Vilniuje, ir pamatė, kaip pro šalį eina trys jai nepažįstamos merginos. Visos merginos apie 18-19 metų amžiaus, dvi merginos- liekno kūno sudėjimo, viena- stambesnio kūno sudėjimo. Kai merginos ėjo pro šalį, išgirdo, kaip kažkuri iš jų spjovė, ir tada pajuto ant dešinio žando seiles. Seilės užtiško ir ant dešinės pusės galvos plaukų. Ji priėjo prie merginų ir paprašė, kad jos atsiprašytų, tačiau visos trys merginos pradėjo ją įžeidinėti, pradėjo ją vadinti ‚siauraake“ ir kitaip užgaulioti, visų užgaulių žodžių neatsimena. Ypač agresyviai elgėsi mergina Nr. 2 ir Nr. 3. Mergina Nr. 2 vėl spjovė jai į veidą. Jai iš kairės, arčiausiai prie jos, stovėjo mergina Nr. 3, dešinėje pusėje stovėjo mergina Nr. 2, tiesiai, truputį toliau nei pirmos dvi merginos, stovėjo mergina Nr. 1. Kai mergina Nr. 2 spjovė jai į veidą, visos trys norėjo pabėgti, tačiau ji pagavo arčiausiai stovėjusią merginą Nr. 3 už striukės ir paprašė, kad ji jos atsiprašytų ir nuvalytų seiles . Kai paprašė, kad nuvalytų nuo jos seiles, pamatė, kaip prie jos priėjo mergina Nr. 2. Jai priėjus, mergina Nr. 3 pačiupo jai už plaukų ir abi merginos- Nr. 3 ir Nr. 2 pradėjo ją mušti, plėšė jai plaukus, draskė veidą ir rankomis daužė per galvą. Ji bandė priešintis, todėl, kaip tiksliai mušė, neįsidėmėjo, kiekviena mergina sudavė ne mažiau trijų smūgių. Kai priešinosi, matė, kad šalia buvo ir mergina Nr. 1, tačiau jos veiksmų neįsidėmėjo. Ar ji mušė, nematė, tačiau mano, kad ir ji jai sudavė kelis smūgius į galvą. Merginos sudavusios jai po kelis smūgius bandė pabėgti, o ji įsikabino už merginos Nr. 3 striukės ir bandė prisišaukti pagalbos bei nepaleisti tos merginos. Rusiškai šaukė praeiviams, kad jie jai padėtų. Pro šalį važiuojantis apsaugos darbuotojų automobilis sustojo ir apsaugos darbuotojai sulaikė visas tris merginas bei iškvietė policijos pareigūnus. Nuo visų merginų sklido stiprus alkoholio kvapas. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nubrozdintas veidas, išrauti plaukai ir sužeistas kairės rankos pirštas ( b. l. 10-11).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. S. atpažino E. O., ir nurodė, kad E. O. jai spjovė į veidą, vėliau pradėjo ją įžeidinėti sakydama „siauraakė“ ir kitaip užgaulioti, vėliau pradėjo tampyti už plaukų, draskyti veidą ir rankomis ne mažiau trijų smūgių sudavė į galvos sritį. (b.l. 24-27, 1 tomas).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. S. atpažino A. S., ir nurodė, kad A. S. ją įžeidinėjo, sakydama „siauraakė“ ir kitaip užgauliojo, vėliau pradėjo tampyti už plaukų, draskyti veidą ir rankomis ne mažiau trijų smūgių sudavė į galvos sritį. (b. l. 28-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 611/12(01) konstatuojama, kad A. S. padaryti linijiniai nubrozdinimai dešiniame žande ir kaklo dešinėje pusėje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-03-12), paveikus briauną turinčiais daiktais, ir galėjo atsirasti nuo įdrėskimų nagais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog kaltinamosios E. O. ir A. S. padarė joms inkriminuojamą nusikaltimą. Jų kaltę ir šio nusikaltimo padarymą patvirtina nukentėjusiosios A. S. teisiamajame posėdyje perskaityti parodymai, liudytojų S. F., A. R. bei V. O. nuoseklūs parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, specialisto išvadoje pateikti duomenys. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų nurodytos kaltinamųjų E. O. ir A. S. smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nustatytus pastarosios sužalojimus. Kaltinamosios savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino iš dalies – pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios spjaudymo, įžeidinėjimo, tampymo už plaukų, tačiau neigė ją mušusios (sudavusios smūgius nukentėjusiajai) Tačiau tiek nukentėjusioji A. S., tiek liudytojai S. F., A. R. bei F. O. teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad kaltinamosios ne tik įžeidinėjo nukentėjusiąją, vadindamos ją „siuaraake“ bei plūsdamos necenzūriniais keiksmažodžiais, ją stumdė, o kaltinamoji E. O. – ir apspjovė, bet ir ją mušė. Netikėti tokiais liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie visumoje sutampa tarpusavyje, teismo posėdyje liudytojai parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti kiek smūgių į kurias kūno vietas kaltinamosios sudavė nukentėjusiajai, tačiau jie šios aplinkybės negalėjo nurodyti dėl to, kad konflikte dalyvavo epizodiškai, tik siekdami išskirti besimušančias merginas, be to praėjus nemažai laiko nuo konflikto, tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Tuo tarpu nukentėjusiosios A. S. parodymai tiek dėl smūgių sudavimo, tiek dėl kitų konflikto aplinkybių buvo nuoseklūs – ji iš pat pradžių į įvykio vietą atvykusiems apsaugos darbuotojams nurodė, kad buvo sumušta, šią aplinkybę vėliau patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus. Liudytojai A. R. ir V. O. patvirtino matę sumušimo žymes nukentėjusiosios veide. Įvertinęs nukentėjusiosios ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamosios E. O. rankomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau trijų ir ne daugiau penkių smūgių, o A. S. ne daugiau penkių smūgių į galvos sritį. Taip pat teismas tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes pripažindamas, kad kaltinamoji A. S. spyrė nukentėjusiajai. Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jos tyčia padarė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį linijiniais nubrozdinimais dešiniame žande ir kaklo dešinėje pusėje. Jos nukentėjusiąją sumušė be jokios svarbios dingsties, demonstratyviai ignoruodamos elementaraus elgesio taisykles ir moralės normas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios nepažinojo nukentėjusiosios, su ja iki šio įvykio nebuvo susipykę, todėl jokių asmeninių paskatų smurtauti jos atžvilgiu neturėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtavimu prieš nukentėjusiąją A. S. ir jos užgauliojimu, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, dienos metu, Aušros Vartų ir M. Daukšos gatvių sankryžoje, Vilniuje, įvykio liudininkais buvo pašaliniai asmenys, kurie, liudytojų parodymais, buvo pasipiktinę dėl nukentėjusiosios užpuolimo, į įvykį atvyko apsaugos darbuotojai, buvo iškviesta policija, todėl teisingai konstatuota, kad kilo Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamųjų E. O. ir A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamosios, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kurio metu naudotas smurtas prieš užsienio pilietę, ją užgauliojant rasiniais motyvais. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę: E. O. nedirbanti, administracine tvarka bausta (b. l. 106-107), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 2 kartus (diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tyčinis apsinuodijimas medikamentais), taip pat gydyta Vilniaus miesto Centro poliklinikos Vytenio filiale (b.l. 118-121, 128), teista; A. S. dirbanti, administracine tvarka bausta (b.l. 151-152), psichiatrijos ligoninėse negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta. (b.l. 159-162), neteista. Abi kaltinamosios turi po mažametį vaiką, E. O. vaikas neįgalus, ji šiuo metu savo vaiką prižiūri, todėl nedirba. Nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bylos aplinkybes kaltinamosioms už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmė, nustatant Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji E. O. buvo konflikto iniciatorė, jos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvesnis, be to, ji anksčiau teista – jai skirtina ilgesnės trukmės laisvės apribojimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosioms E. O. ir A. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 91, 139), nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

E. O. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. O. būti namuose nuo 22.00 val. ir 6.00 val, jeigu tai nesusiję su darbu.

A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 23.00 val. ir 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė