Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. G., jo atstovui advokatui E. R., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-ALYN-54477656-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 27 d. K. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protoko­las dėl to, kad jis savo sklype (kadastrinis Nr. 5918/0002:435) (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje, be savivaldybės išduoto leidimo saugotiniems medžiams pjauti, išpjovė aštuoniolika žalių juodalksnių, kurių skersmens vidurkis kelme 35 cm, 31 cm, 26 cm, 30 cm, 32 cm, 45 cm, 53 cm, 45 cm, 40 cm, 45 cm, 42 cm, 35 cm, 24 cm, 38 cm, 27 cm, 45 cm, 23 cm, 26 cm ir vieną gluosnį, kurio skersmens vidurkis kelme yra 29 cm; nustatyta, kad aštuonių juodalksnių kelmai ryškios spalvos, tekstūra nepasikeitusi, nepatamsėję, matosi pjuvenų likučiai, todėl jie galėjo būti išpjauti 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais, kitų dešimties juodalksnių ir vieno gluosnio kelmai patamsėję, puvinio nepažeisti, todėl galimas pjovimo laikas 2015 m. birželio – rugpjūčio mėnesiai; tame pačiame sklype K. G. (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje pastatė kilnojamąjį objektą (metalinį konteinerį) su uždengtu stogu, įdėtais langais, durimis (239 cm x 560 cm, aukštis 260 cm), kuris pastatytas 53 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero, žemės ūkio paskirties žemėje, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, tuo jis pažeidė 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktą, t. y. pagal Lietu­vos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 76 straipsnio 10 dalį, 78 straipsnio 1 dalį. 2016 m. kovo 15 d. nutarimu K. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 76 straipsnio 10 dalyje ir 78 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 361 Eur bauda. Atsakomybė dėl 2015 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais išpjautų dešimties juodalksnių ir vieno gluosnio netaikyta suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam senaties terminui, patikslinta, kad 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais išpjauti šeši juodalksniai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AM-ALYN-54477656-16, b. l. 1,76-78).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,3350 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. 5918/0002:435, priklauso K. G. pagal 2015 m. balandžio 15 dovanojimo sutartį, naudojimo paskirtis – žemės ūkio (b. l. 66,67).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 76 straipsnio 10 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ATPK 76 straipsnio 10 dalyje nustatyta atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo rėžimo pažeidimus neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius. Patikrinimo akte, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo aprašo 9.1 punktą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zona yra 500 m. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose. Patikrinimo aktu, prie jo pridėtomis nuotraukomis nustatyta, kad K. G. priklausantis vagonėlis rastas 53 m nuo (duomenys neskelbtini) ežero, todėl išvada, kad jis pastatytas paviršinių telkinių apsaugos zonoje yra pagrįsta. K. G. argumentai, kad tai nėra vagonėlis, o yra priekaba, kuriai atlikta techninės apžiūros patikra, kuri yra apdrausta kaip transporto priemonė, todėl negali būti laikoma vagonėliu, atmestini kaip nepagrįsti. K. G. nurodo, kad priekabą pastatė 2015 m. liepos mėnesį, vėliau ją apkalė lentom, įmontavo langus, duris, uždėjo stogą taip pritaikydamas įvairiems daiktams susidėti. Teismo posėdžio metu pripažino, kad yra ir sudedami baldai (b. l. 81,82, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AM-ALYN-54477656-16, b. l. 2). Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad techninė apžiūra šiai priekabai atlikta 2015 m. birželio 15 d., vadinasi, K. G. ją pastatė ir pertvarkė po techninės apžiūros. UAB ,,Skirlitos“ pateikta informacija patvirtina, kad dokumentuose nurodyta transporto priemonė pagal apžiūros metu padarytas fotonuotraukas nėra tapati registruotai transporto priemonei. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad K. G. sklype stovintis objektas negali būti laikomas priekaba vien todėl, kad jai, prieš ją pertvarkant, atlikta techninė apžiūra ir, kad ją K. G. apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nors ji registruota kaip transporto priemonė, tačiau iš esmės pakeista ir teisės pažeidimo metu ji buvo naudojama kaip asmeniniams poreikiams tenkinti skirtas vagonėlis. Tai, kad tai nėra priekaba, o asmeniniams poreikiams tenkinti skirtas vagonėlis, pripažino ir pats K. G. ir nurodė sieksiąs jį įteisinti kaip laikiną statinį (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AM-ALYN-54477656-16, b. l. 2). 2016 m. sausio 27 d. reikalavimo pašalinti šį vagonėlį iš paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos K. G. nurodytu laiku neįvykdė, todėl pagrįstai jam paskirta nuobauda pagal ATPK 76 straipsnio 10 dalį. K. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sankcijos vidurkio ribose paskirta nuobauda už šį pažeidimą yra aiškiai per griežta.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 76 straipsnio 10 d., teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje

ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Pagal 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.13 punktą matyti, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų - auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens. Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus patikrinimo metu K. G. žemės sklype rastus medžių kelmus, spręstina, kad medžiai iškirsti pažeidžiant aukščiau aptartą reguliavimą. Tačiau vien šio fakto nepakanka tam, kad šis administracinio teisės pažeidimas būtų konstatuotas, nes remiantis ATPK 284 straipsnio 1 dalimi turi būti nustatyta ir tai, ar K. G. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo. K. G. nepripažįsta iškirtęs medžius. Nors 2016 m. sausio 27 d. paaiškinime yra kalbama apie dviejų medžių nupjovimą, tačiau iš K. G. paaiškinimų matyti, kad šį jo paaiškinimą rašė jo sutuoktinė, jis pripažino nupjovęs dviejų medžių kelmus, todėl jo paaiškinimas užrašytas netiksliai. Skaitant paaiškinimą matyti, kad pagal sakinio konstrukciją žodis ,,medžiai“ pavartotas ne tuo linksniu, todėl tikėtinas K. G. paaiškinimas, kad rašančioji tiesiog praleido žodį kelmas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AM-ALYN-54477656-16, b. l. 2). Paaiškinimą priėmęs E. B. apklaustas liudytoju paaiškino, kad jis šios paaiškinime užrašytos minties nepatikslino, todėl negali tiksliai pasakyti, ką čia turėjo mintyje K. G. ir ką užrašė jo sutuoktinė. Įvertinus tai, nėra pagrindo spręsti, kad K. G. pripažino iškirtęs bent du medžius. Nors liudytoja J. C. patvirtino, kad iš K. G. elgesio įvykio vietoje jai susidarė įspūdis, kad jis iškirto medžius, o institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nurodė, kad medžiai iškirsti motyvuotai turint tikslą atverti vaizdą į ežerą ir pašaliniai asmenys to nebūtų siekę, tačiau šių prielaidų nepakanka tam, kad būtų pripažinta įrodytu, kad K. G. nurodytus medžius neteisėtai iškirto, nes asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tokių įrodymų byloje nėra, o net ir įvertinus išsakytas prielaidas visų įrodymų kontekste, išlieka pagrįsta abejonė dėl to, ar šiuos veiksmus atliko K. G.. Pažymėtina ir tai, kad tik prielaidomis paremta ir aplinkybė dėl medžių iškirtimo laiko, todėl nepaneigta K. G. versija, kad medžiai iškirsti iki K. G. tampant šio žemės sklypo savininku.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, panaikintinas ir byla K. G. nutrauktina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, teisėja

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. AM-ALYN-54477656-16 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 76 straipsnio 10 dalyje palikti nepakeistą ir K. G. skundo netenkinti.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. AM-ALYN-54477656-16 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskel­bi­mo dienos, paprastai, per nutartį priėmusį teismą. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas tiesiogiai apygardos teismui, skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo skundo padavimo apygardos teismui dienos.