Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. gegužės 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. S. už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 20 d. 20.00 val. iki 2009 m. vasario 21 d. 04.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 17-11, Vilniuje, vykstančios šventės metu buvo garsiai leidžiama muzika, šūkaujama ir triukšmaujama, tuo trikdant kaimynų ir aplinkinių gyventojų viešąją rimtį. Protokole nurodoma, kad M. S. policijos pareigūnų buvo įspėta dėl viešosios rimties trikdymo, tačiau neteisėtų veiksmų nenutraukė. Administracinę atsakomybę už tai numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalis (b. l. 13-14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažino M. S. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 155 (vieno šimto penkiasdešimt penkių) litų baudą (b. l. 15).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. S. skundą, 2009 m. liepos 9 d. nutartimi paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato pareigūno 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino (b. l. 62-63). Teismas nurodė, kad M. S. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Iš byloje esančios Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad į pagalbos centrą (duomenys neskelbtini) g. 17 namo gyventojai kreipėsi 2009 m. vasario 21 d. 04.33 val., skųsdamiesi, kad iš buto Nr. 11 sklinda triukšmas, garsiai groja muzika (b. l. 34 ). Reaguodami į šį pranešimą, policijos pareigūnai nuvyko į vietą, įspėjo M. S., kad pritildytų muziką. Ji pakluso, tačiau pareigūnams išėjus į gatvę, vėl muziką pagarsino (b. l. 29-30). Teismas padarė išvadą, jog visą naktį sklindanti muzika aiškiai trikdė namo gyventojų rimtį, jie negalėjo ramiai ilsėtis. Pažymėjo, jog pati M. S. teismo posėdžio metu paaiškino šventusi savo gimimo dieną, į kurią susirinko daugiau nei penkiolika svečių. M. S. taip pat patvirtino, kad dėl triukšmo jai į duris skambino kaimynai, o apie 04.30 val. atvyko policija. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad šį teisės pažeidimą policijos pareigūnai tyrė neoperatyviai, padarė tam tikrų procesinių netikslumų, tačiau, esant įrodytam pažeidimo faktui, tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.

III.

Apeliaciniu skundu M. S. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato pareigūno 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą panaikinti, ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas praėjus dviems mėnesiams nuo įvykio, jį surašė policijos pareigūnas, nedalyvavęs nustatant teisės pažeidimą. Vėliau šis dokumentas buvo panaikintas ir 2009 m. gegužės 27 d. surašytas naujas, tuo pažeidžiant ATPK 260 ir 263 straipsnių reikalavimus. Be to, byloje atsirado atbuline data priimta Institucijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria neteisėtai pratęstas nuobaudos skyrimo terminas. Ši nutartis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo paskelbta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė išgalvotus faktus, iškreipė faktines įvykio aplinkybes, neišdėstė motyvų, kuriais atmeta M. S. gynybos versiją, neįvertino ir nepasisakė dėl Institucijos padarytų proceso pažeidimų (b. l. 67-72).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad su M. S. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas, apeliantei neigiant savo kaltę padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, jog teismo priimtame procesiniame sprendime turi būti ne tik išvardinti įrodymai, bet ir išdėstytas jų turinys, įrodomoji reikšmė. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento ir įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (byla Nr. N3 -443/2006).

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų abejonių dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Pagal ABTĮ 79 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas įpareigoja pirmosios instancijos teismą kviesti liudytojus į teismo posėdį ir juos nustatyta tvarka apklausti. Nagrinėjamu atveju teismas nutartyje apsiribojo pripažinimu, kad M. S. padarytas pažeidimas yra įrodytas rašytine bylos medžiaga ir pačios apeliantės paaiškinimais. Tokią išvadą Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė neatlikęs nuodugnios M. S. teisinančių ir kaltinančių įrodymų analizės, neaptaręs kiekvieno jų įrodomosios galios, ir savo iniciatyva nesurinkęs papildomų faktinių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje (neiškvietė liudytojais policijos pareigūnų, kurių ekipažai vyko pagal pranešimus, nesprendė klausimo dėl būtinybės nustatyti asmenį, skambinusį į Bendrąjį pagalbos centrą bei kt.). Todėl 2009 m. liepos 9 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teismui grąžintina nagrinėti iš naujo.

M. S. argumentai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 259, 260 straipsnių nuostatas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį administracinį teisės pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: ji nagrinėjama tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš analizuojamos bylos matyti, kad 2009 m. balandžio 22 d. M. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padarytos fakto klaidos, kliudančios nustatyti pažeidimo sudėties objektyviąją pusę ir teisingai išspręsti apeliantės kaltės klausimą, todėl Institucija pagrįstai ir laiku ėmėsi priemonių pastebėtiems protokolo trūkumams pašalinti. Kadangi Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461, 11 punktas griežtai draudžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytą protokolą taisyti, braukyti ar daryti kitokius pataisymus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas teisėtai panaikino minėtą protokolą (b. l. 31-33) ir 2009 m. gegužės 27 d. užpildė naują šio dokumento blanką, tokiu būdu patikslindamas kaltinimą.

Pagal ATPK 225 straipsnio 2 dalies 1 punktą, policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio kodekso 183 straipsnio pirmoje ir antroje dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus turi teisę rajonų, miestų policijos komisariatų (vyriausiųjų komisariatų), nuovadų vadovai ir kiti tam įgalioti pareigūnai. Iš to seka, jog teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 259 straipsnio 1 dalis) ir priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje yra siejama su instituciniu žinybingumu, o ne, kaip klaidingai nurodo apeliantė, su pareigūno asmeniu ar jo vaidmeniu konkrečioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos stadijoje. Taip pat pažymėtina, kad administracinė nuobauda M. S. buvo paskirta per keturis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo konstatuoti procesinių terminų pažeidimą, dėl kurio pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena būtų negalima.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

M. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.