- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- A2.6.-5-576/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Nukentėjusysis
- D. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2016 m. gegužės 18 d. apie 9.00 val. Geležinio Vilko g. (važiuojant link centro, neprivažiavus sankryžos su Žalgirio g.), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Highlander Hybrid“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, prieš persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 220 punktus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytus nusižengimus, paaiškino, jog jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nes kai priėjo tas kitas vairuotojas ir pasakė, kad jis (A. P.) padarė avariją, jis nesutiko pildyti deklaracijos, pastarajam nurodė kviesti policiją, dar pasakė „nuvažiuojam“. Ten buvo spūstis, mašinos būtų užblokavę visą juostą, todėl jis iš įvykio vietos nuvažiavo, žiūrėdamas į veidrodį, kad tas kitas vairuotojas irgi važiuoja paskui jį. Perkirtęs Žalgirio gatvę, parodė posūkį, kad nuvažiuoja į „Lukoilo“ kišenę, važiavo įjungęs posūkio signalą. O tas kitas vairuotojas ją pravažiavo. Jis (A. P.) pagalvojo, kad šis sustos „Toyota“ įvažiavime. Tačiau jisai nuvažiavo. Jei tas kitas vairuotojas būtų privažiavęs prie jo, jie būtų sulaukę policijos. Pasižiūrėjęs į savo mašiną, nieko nematė, t.y. jokio įbrėžimo nesimatė. Mano, kad nebuvo kontakto su tuo kitu automobiliu. Jį kitas vairuotojas informavo dėl įvykio, buvo ginčas. Jeigu tas įvykis ir būtų, tai jis ne toje vietoje, kur jie sustojo. Tas pokalbis su kitu vairuotoju vyko, jam sėdint automobilyje, jį kitas vairuotojas girdėjo, nes buvo iššokęs iš savo mašinos ir pribėgęs prie jo mašinos. Jis pasakė, „avariją padarei“. Jis pats (A. P.) neišlipo iš savo mašinos, atidaręs duris pasižiūrėjo, kad nieko nėra automobiliui ir pasakė „kviesk policiją, nuvažiuojam“, ir viskas. Tas kitas vairuotojas jam nepasakė, kad sutinka nuvažiuoti į šalį. Ant jo automobilio tikrai nėra jokio įbrėžimo. Jis būtų girdėjęs kontaktą. Policijoje matė kito vairuotojo mašiną, jei ir buvo koks nors prisilietimas, tai jis negalėjo padaryti tokios žalos. Tas kitas vairuotojas prieš tai turbūt buvo padaręs avariją. Automobilius policijoje sustatinėjo, aukščiai sutapo. Kito automobilio buvo sugadintas sparnas. Nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo mašinos eismo įvykio vietoje, tai nukentėjusysis, kuris buvo priėjęs, gal ir matė įbrėžimus. Jo automobilio galinis bamperis kairėje pusėje yra apgadintas, tačiau šis apgadinimas senokai padarytas, tai nėra šito įvykio apgadinimas. (b.l. 17-18)
Nukentėjusysis D. N. teisme parodė, kad tą rytą, datos nepamena, važiavo automobiliu, leidosi Geležinio Vilko gatve. Mašinos vos judėjo, buvo kamštis. Likus apie 100 metrų iki sankryžos, tiesiog be posūkio signalo priešais pradėjo lįsti automobilis „Toyota Highlander“. Šis automobilis norėjo įvažiuoti priešais jo automobilį. Galiausiai D. N. sustabdė savo automobilį, nes greičio ir taip nebuvo. Vyriškis tęsdamas savo trajektoriją užbraukė jo mašiną. D. N. išlipo iš savo automobilio, priėjęs prie to vyriškio, per langą pasakė: „Jūs užbraukėte mano automobilį, reikia sustoti, užpildyti deklaraciją“. Su vairuotoju bendravo per atvirą langą. Vyriškis nebuvo labai šnekus, pasakė, kad jis neišmano taisyklių ir daugiau nebendravo. Dar tam vyriškiui pasakė, kad būtinai kvies policiją, prašė sustoti. Grįžęs į savo mašiną skambinti, kad iškviesti pareigūnus, pamatė, kad tas vyriškis važiuoja. Tuo metu pasimetė, tačiau pasekė paskui tą automobilį, kad gyvai padiktuotų automobilio numerius pagalbos telefonu. Numerius jis padiktavo, tačiau operatorė nurodė nevažiuoti, o sustoti artimiausioje vietoje ir laukti pareigūnų. Jis pats automobilyje buvo vienas, o tas vyriškis irgi vienas. Prieš šį įvykį į jokį kitą eismo įvykį su šiuo automobiliu jis nebuvo patekęs, apgadinimai matėsi „švieži“. Dar tam vyriškiui minėjo, kad matosi baltos juostos, vėliau, kai atvyko pas tyrėją automobilių sugretinimui, tos žymės jau buvo mažesnės. O iš pradžių, kai užbraukė, ant abiejų mašinų liko balti ruožai. Jo automobilis mėlynos spalvos, o to kito vairuotojo pilkas. Apgadinimai buvo ant jo automobilio dešinės pusės priekinio sparno, durelių moldingo ir galinio bamperio pats kamputis ir veidrodėlis truputį. Viskas dešinės pusės. Veidrodėlis buvo šiek tiek prieš šį įvykį kliudytas. Jo mašina žema, tai žemai baltą užbraukimą, matyt, padarė padanga. O dėl veidrodėlio, tai prie posūkio „Toyotos“ liko žymė tam pačiam lygyje, tyrėja pamatavo. Kad užkabino jo automobilį „Toyota“, tai jis neabejoja, tik nedaug užkabino. Mašinos numerį užsirašė tie sankryža. Siūlė vyrui užpildyti deklaraciją, tačiau pastarasis nuvažiavo. (b.l. 31-32)
Liudytojas A. T., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis, nurodė, kad gavo iškvietimą, kad buvo eismo įvykis Geležinio Vilko g., leidžiantis link Ukmergės g. Pareiškėjas laukė Linkmenų-Žalgirio g. sankryžoje esančioje aikštelėje. Atvykus su porininku, asmuo paaiškino, kad važiavo nuo kalno ir persirikiuodamas tamsios spalvos džipas nubrėžė jam ir apgadino automobilį. Bandė pasivyti, prie šviesoforo jie bendravo, apsižodžiavo, džipo vairuotojas nuvažiavo toliau. Apžiūrėjo apgadinimus, eismo įvykio schemoje nieko nepiešė, nes automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos. Asmuo nurodė to visureigio valstybinius numerius, paaiškino, kad vairavo vyriškis. Apgadinimus nukentėjusiojo automobilio porininkas fotografavo. (b.l. 32)
Liudytojas M. M. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas teisme nurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą esantį 3 b.l., nurodė, kad jame nurodytas aplinkybes tvirtina. Dar paaiškino, kad asmuo jų laukė Linkmenų gatvėje, o pats įvykis buvo Geležinio Vilko gatvėje. Nukentėjęs asmuo paaiškino, kad kito automobilio vairuotojas įvykio vietoje nepasiliko, todėl pastarąjį vijosi iš paskos ir tuo metu skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Nepamena, kuri automobilio vieta buvo apgadinta, tačiau pamena, kad nukentėjusiojo asmens automobilio apgadinimai buvo „švieži“, matėsi, kad ką tik buvo padaryti. Jie nebuvo apdulkėję, aprūdiję. Tai nebuvo seni apgadinimai. (b.l. 32)
Liudytoja D. B., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė, teisme parodė, kad paties automobilių sustatymo nepamena, tačiau pagal pareigas ji atlieka automobilių sustatymus. Parodžius b.l.13-14 esančią fotolentelę, nurodė, kad nuotraukas darė ji. Tvirtina tai, kas parašyta protokole. Automobilių, kurie buvo sustatomi – „Toyota“ ir „Citroen“, apgadinimai atitiko. Tvirtina protokole b.l.12 užfiksuotas aplinkybes. Buvo fiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, t.y. „Citroen“ automobiliui apgadintas priekinis bamperis, sparnas ir užpakalinio vaizdo veidrodėlis dešinėje pusėje, o automobiliui „Toyota“ apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje. Apgadinimai atitiko. Pasakymas, kad neplovė mašinos yra dažnas pasakymas jos praktikoje, tačiau vairuotojas nesako, kad su tuo automobiliu nevažinėjo. (b.l. 33)
Ekspertas V. Š. patvirtino savo ekspertizės akto išvadas, papildomai paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas pagal pateiktus nuotraukose automobilių išorinius sugadinimus, buvo nustatyti sugadinimai, atitinkantys tarpusavyje, tikėtina padaryti pateiktoje byloje nurodytomis aplinkybėmis, t.y., automobilio „Toyota“ vairuotojui rikiuojantis į automobilio „Citroen“ judėjimo juostą. Tie tikėtino kontakto požymiai buvo atsekti. Dėl “Citroen Xsara“ veidrodėlio – nebuvo galima pasakyti, ar buvo tuo metu „Toyota“ sparno rato arkos slystamas kontaktas su veidrodėliu. Bet pagrindiniai sugadinimai ant „Citroen“ veidrodėlio negalėjo būti padaryti slystant ir kontaktuojant su „Toyota“. Pagal sugadinimų pobūdį matyti, kad tokie sugadinimai negalėjo atsitikti, nes veidrodėlio sugadinimai nedideliame plote, o „Toyota“ ta sritis yra glotnaus paviršiaus. Slystamas kontaktas galėjo įvykti, bet kategoriškai pasakyti negali. Pagal nuotraukas automobilio „Citroen“ priekinio dešinio sparno arkos briaunos deformacija negalėjo būti padaryta kontakto metu, nes deformacija (1 pav.) yra daugiau į galinę automobilio dalį, o visi kiti apgadinimai – nubraukimai yra išsidėstę arčiau automobilio priekinės dalies. Deformacija nebūdinga padarymui slystamo kontakto būdu. Daugiausiai kontaktavo automobilių arkos. Pagal požymius „Toyota“ pirma kontaktavo padangos šoniniu paviršiumi su „Citroen“ arka. 5 paveikslėlyje matyti juodos spalvos antsluoksniniai pėdsakai, kurie padaromi trinantis padangos gumai. Kai „Toyota“ padanga užnešė juodus antsluoksninius pėdsakus ant „Citroen Xsara“, toliau „Citroen“ arka kontaktavo su „Toyota“ galinio kairio sparno arkos dalimi, ir juodos spalvos antsluoksiniai pėdsakai, likę nuo „Toyota“ padangos, persinešė nuo automobilio „Citroen“ arkos ant paties automobilio „Toyota“ arkos. (5 pav.) Taip „Toyota“ padangos pėdsakas atsirado ant paties automobilio „Toyota“ arkos. Vėliau vyko nežymus kontaktas su „Toyota“ antdėklu (4 paveikslėlis), tas antdėklas tikėtina kontaktavo su automobilio „Citroen Xsara" priekinio bamperio plastikinės apdailos šoninio paviršiaus viršutiniu kampu. Tie vaizdai buvo uždėti vienas ant kito ir automobilių apgadinimai atitiko. Atliekant eismo įvykio tyrimus jie neduoda kategoriškos išvados, tik tikėtą. Kategorišką išvadą galėtų duoti tik atlikus ne vien trasologinį tyrimą, o ir kitus tyrimus, ne tik pėdsakų, bet ir dažų dangos sudėties tyrimus, mikrodalelių tyrimus. Dažniausiai pristatomos transporto priemonės pas juos, jie paveiksluoja sugadinimus, jų kolegos paima nuo tų vietų dažus, kitas medžiagas ir prasideda tyrimas. Jeigu gaunasi, kad dalelės sutampa ir pagal spalvas, ir pagal lokalizaciją, jie tokiu atveju gali duoti ir kategorišką ekspertų išvadą. 4 ekspertizės akto paveikslėlyje parodytas antdėklas, ant kurio yra mėlyna rodykle pažymėtas brūkšnelis, ir matyti, kad pagal aukštį dar buvo kontaktas tarp ant „Toyota“ galinio kairiojo sparno rato arkos esančio plastikinio antdėklo su automobilio „Citroen“ priekinio bamperio plastikinės apdailos šoninio paviršiaus viršutiniu kampučiu. (b.l. 91-92)
Ekspertas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tvirtina savo ekspertizės išvadą. Paaiškino, kad jam tyrimui buvo pateikta administracinės bylos medžiagos kopija, joje buvo abiejų automobilių nuotraukos, proceso dalyvių paaiškinimai, kelių policijos tyrimo išvados ir betarpiškai apžiūrėjo automobilį „Toytota“, padarė atitinkamas nuotraukas, tyrė, kokiame aukštyje yra automobilio „Toyota“ apgadinimai, konkrečiai užpakalinio bamperio kairiojo šono briaunos pažeidimas. Po to atlikdamas trasologinį tyrimą nustatinėjo, ar automobilio „Citroen“ užfiksuoti apgadinimai galėjo susidaryti kontakto su automobiliu „Toyota“ metu. „Citroen“ automobiliui apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, pagal pobūdį jis apgadintas objekto, turėjusio kietą, ambrazūrinį, gruoblėtą paviršių. Vienareikšmiškai teigtina, kad šitas veidrodėlio pažeidimas yra tikrai ne dėl kontakto su automobiliu „Toyota“, nes šis automobilis tokių savybių neturi. Kas liečia automobilio „Citroen“ priekinio dešinio sparno pažeidimą, jo priekinio bamperio dešinio šono pažeidimo suderinamumą su „Toyota“ galiniu bamperiu kairiojo šono pažeidimu- vienareikšmiškai teigtina, kad šitie sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. Pirmiausia nesuderinami, kad „Citroen“ sparnas yra pastebimai, pakankamai stipriai deformuotas ir tokiai deformacijai irgi turi būti atitinkamo stiprumo kontaktas. Tuo tarpu automobilyje „Toyota“, bamperis yra pažeistas visiškai nedaug. Tie sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. Taip pat jis tyrė, ar automobilio „Toyota“ užpakalinio rato padangos paviršius yra nutrintas, kaip matoma nuotraukose, per visą apskritimą, ar galėjo įvykti toks kontaktas. Žiūrinti pagal atitinkamą sudarytą mastelinį brėžinį (2 ir 3 paveikslėlis) lygtai tokio kontakto galimybė yra, tačiau jeigu žiūrėti į automobilio „Toyota“ kairiojo rato padangos nutrynimą, jis yra per visą padangos apskritimą, vadinasi kontaktas turėjo tęstis maždaug 2 metrus, kol padangos ratas padaro visą apskritimą. Vadinasi ir ant automobilio „Citroen“ turėjo būti nuo tos padangos 2 m. ilgio žymė. Bet tos žymės nesimato. 2 metrai atsirado iš paprasto apskaičiavimo, nes automobilio „Toyota“ išorinio rato skersmuo yra 60-65 cm., vadinasi apskritimas yra 3,14 kartų didesnis ir gaunami tie 2 metrai. Todėl negalima pagrįsti, jog tas padangos nutrynimas irgi atsirado šio kontakto metu. Reikšmingas yra atlikto tyrimo fragmentas tai, kad kai uždedama automobilio „Toyota“ nuotrauka iš galo (4 pav.) su mastelinio „Citroen“ nuotrauka iš priekio, tam, kad padanga liestų automobilio „Citroen“ priekinį sparną, tai pirmiausia turėtų vykti kontaktas kur kas aukščiau, kur pažymėta raudona rodykle, ir tada ant automobilio „Toyota“ užpakalinio bamperio atitinkame aukštyje kažkur tai 70 cm turėtų susidaryti atitinkami kontakto pėdsakai, bet jų nėra. Todėl negalima teigti, kad dėl kontakto su automobiliu „Toyota“ būtų sugadinta „Citroen“ priekinis dešinys bamperis, sparnas. 1.1, 1.2, 1.3, 1.4-ekspertizės išvadose punktai ir 4, 5, 6 psl. yra išvardinta, kokią medžiagą naudojo ekspertizei. Jam buvo pateikta daugiau medžiagos, bet jis sudėjo į išvadą tik reikšmingą. Tyrė automobilio „Toyota“ ir priekinę kairę pusę, priekinį kairį sparną, „Toyotos“ priekinės dalies kontakto galimybę su „Citroen“ veidrodžiu. Tai yra detalizuota 2.6 p. prasideda nuo 15 psl.. Konkrečiai tyrė „Toyota“ bamperio užpakalinės dalies kairės pusės apgadinimas, ir dar buvo tiriama, ar nėra kitokių kontaktinių požymių. Medžiagoje, kuri buvo pateikta, buvo nufotografuotas automobilio „Toyota“ kairės pusė galinio sparnas su žibintu, išvados 6 psl., ta fotolentelė yra perkelta. Tačiau niekur nėra užfiksuota, ar tas užpakalinis kairysis sparnas ar žibintas turi kažkokį tai apgadinimą ir jis tirdamas to nenustatė. Kelių policijos medžiagoje irgi nėra užfiksuotas toks pažeidimas. Tokio kontakto buvimą jis tyrė betarpiškai apžiūrėdamas automobilį „Toyota“ ir darė prielaidą, kad galimai ne užpakalinis kairysis sparnas, bet galbūt priekinis kairysis automobilio „Toyota“ sparnas galėjo kliudyti automobilio „Citroen“ veidrodėlį, bet tokio kontakto pėdsako nenustatė. automobilio „Citroen“ dešinysis veidrodėlis yra sugadintas dėl kontakto su kažkokia mūro siena, kietu, grublėtu paviršiumi, bet tikrai ne su automobiliu. Ant automobilio „Toyota“ jokio veidrodėlio kontakto pėdsako nenustatyta. Kiek matė nuotraukose, automobilio „Citroen“ daugiausia išsikišanti dalis yra 64-65 cm. aukštyje. Automobilio „Toyota“ užpakalinis kairysis sparnas ir bamperis yra ne tik tai 70 cm. aukštyje. Tai tas išsikišimas yra štai toje vietoje, bet jis analogiškai yra išsikišęs ir kiek žemiau. Bet nuo automobilio „Citroen“ sparno tos išsikišančios dalies, kur yra 65 cm aukštyje, turėjo būti ant automobilio „Toyota“ kontakto pėdsakai, ir jo nuomone, tų pėdsakų turėtų būti ir daugiau - iki 70 cm. aukštyje, tam kad sparną šitaip deformuotų. Šie apgadinimai turėtų būti vien tik dėl kontakto su automobiliu „Citroen“. Automobilio „Citroen“ jis turėjo tik nuotraukų kopijas, esančias byloje. Jo nuomone, kitas ekspertas tyrė automobilių sugadinimo atitikimo projekciją vien tik iš šono. Jo ekspertizės išvadoje 11 psl. irgi parašyta, kad apgadinimų aukščiai atitinka ir tai pirmas dalykas, kuris krenta į akis. Bet reikia žiūrėti ne vien aukščius, bet ir sugadinimų pobūdį ir žiūrėti reikia ne tik iš šono, bet ir iš kitos projekcijos. Pažiūrėjus jo išvados 4 pav., kuriame uždėti automobilių vaizdai iš priekio ir iš galo, matosi, kad tam, kad atsirastų tokie sugadinimai ant automobilio „Citroen“, ant automobilio „Toyota“ užpakalinio bamperio sparno taip pat turėjo aukščiau atsirasti daugiau apgadinimų. Taigi žiūrint į apgadinimus iš šono, jie viename aukštyje, bet tai dar nereiškia, kad kontaktas yra įvykęs. Automobilio „Toyota“ labiausiai išsikišanti dalis yra ne tik 63-64 cm aukštyje, bet ir aukščiau, todėl tam, kad būtų šitaip deformuotas ir nubrozdintas „Citroen“ sparnas, turėjo būti ne taškinis kontaktas, o apgadinimai ant „Toyota“ aukščiau, kur kas didesnio ploto, bet jų nėra. Tie apgadinimai yra ant automobilio „Toyota“ užpakalinio bamperio kairiojo šono briaunos 60-64 cm aukštyje (3,4,5 nuotrauka), kurie lygtai pagal aukštį atitinka automobilio „Citroen“ apgadinimus. Bet jeigu ta vieta būtų kontaktuota, tai būtų įvykęs ir platesnis kontaktas ir aukščiau iki 70 cm ir ant automobilio „Toyota“. „Citroen“ automobilio nuotraukoje 7 pav. yra briauna, kuri yra apibrozdinta yra iki 65 cm. aukščio, bet yra ir sparno įlenkimas. Besideformuojant tam sparnui, jo skarda, ta išorinė dalis, buvo deformuota ženkliai link automobilio vidaus ir tada kontakto vieta buvo ne tik 65 cm aukštyje, bet ir aukščiau. Jo vertinimu iki 70 cm. turėjo būti kontaktas, kad taip ženkliai būtų deformuotas automobilio „Citroen“ sparnas. Jei būtų įvykęs liestinis lengvas kontaktas tik iki 65 cm aukščio, ant kito automobilio būtų likę pėdsakai irgi tik iki tokio aukščio. Bet „Citroen“ sparnas stipriai deformuotas aukščiau. Automobilio „Citroen“ betarpiškai neapžiūrėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjo kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-61646082-16, policijos registruojamų įvykių pažyma, eismo įvykio vietos duomenimis, VĮ Regitra duomenimis, nukentėjusiojo D. N. paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais, liudytojų M. M., A. T., D. B. parodymais, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, fotolentelėmis, ekpertizės aktu Nr. 11-1887 (16), bendrojo pagalbos centro pateiktais duomenimis ir garso įrašu, iš dalies pažeidėjo paaiškinimais ir eksperto išvada Nr. MV 2016-51.
Dėl eismo įvykio sukėlimo.
Policijos registruojamų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. 9.07 val. gautas bendruoju pagalbos telefonu D. N. pranešimas, kad leidžiantis Geležinio Vilko gatve jo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos ir pasišalino Žalgirio gatve, jis pats sustojo Linkmenų g. 15, Vilniuje. (b.l. 4) Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, iš kurio nustatyta, kad skambinęs asmuo D. N. nurodė, jog važiuojant Geležinio vilko g. vyras su pilka „Toyota Highlander“, (duomenys neskelbtini), važiavo tiesiai, nubraukė jo automobiliui „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną, pasakė, kad tai jis nežino taisyklių, ir nuvažiavo nestojęs Žalgirio gatve, jis važiuoja jam iš paskos. Nurodė, kad sustos prie „Statvilos“, Linkmenų g. 15, Vilniuje. (b.l. 21-22)
Policijos pareigūno A. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. apie 9.10 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą, kad Geležinio Vilko gatvėje buvo eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota“ vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, „Citroen“ vairuotojas lauks Linkmenų g. 15, automobilių stovėjimo aikštelėje. Atvykus į pareigūnus kreipėsi „Citroen“ vairuotojas D. N., kuris paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko gatve antra juosta link Žalgirio tilto, iš pirmos juostos rikiavosi automobilis „Toyota“, kuris kliudė jo vairuojamą „Citroen“. Po susidūrimo abu automobiliai sustojo. D. N. „Toyota“ vairuotojui pasakė, kad kvies policiją, o „Toyota“ vairuotojas pasakė, kad „jei nemoki važiuoti, nevažinėk“ ir nuvažiavo link Žalgirio gatvės. „Toyota“ vairavo apie 50-60 m. vyras. (b.l. 3)
Eismo įvykio papildomuose duomenyse nurodyta, kad automobiliui „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės sparnas. (b.l. 6) Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobiliui „Citroen Xsara“, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, sparnas ir užpakalinio vaizdo veidrodėlis dešinėje pusėje, automobiliui „Toyota Highlander Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje. Apgadinimai ant automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado po kontakto su automobiliu „Toyota Highlander Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kontaktas su galiniu ratu kairėje pusėje ir galiniu bamperiu). (b.l. 12-14)
Nukentėjusysis D. N. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 18 d. maždaug 9.00 val. vairavo automobilį „Citroen Xsara“, mėlynas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam. Važiavo Geležinio vilko gatve link Žalgirio gatvės sankryžos pusės. Kai kitas automobilis į jį įvažiavo, jis buvo antroje juostoje, pajautė, kaip automobilis „Toyota“ visureigis, pasuko į jį iš pirmos juostos ir lietė jo automobilio dešinį šoną. Jis sustabdė, o automobilis „Toyota“ tęsė važiavimą ta pačia trajektorija ir apibraižė visą šoną. Greitis buvo nedidelis, nes buvo kamštis. Išlipęs iš automobilio „Toyota“ vairuotojui pasakė, kad įvyko avarija ir iškvies pareigūnus. „Toyota“ vairuotojas iš savo automobilio neišlipo, pro atvirą langą atsakė, kad jis nežino taisyklių ir nuvažiavo toliau. Tada pajudėjo ir jis, kad skambindamas 112, galėtų padiktuoti „Toyota“ numerius. Operatorė jam liepė sustoti artimiausioje aikštelėje ir laukti pareigūnų. Ant „Toyota“ automobilio galinio bamperio matė didesnius apgadinimus nei automobilių sugretinimo metu. (b.l. 7)
Pagal VĮ Regitra duomenis automobilis „Toyota Highlander Hybrid“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. P.. (b.l. 8)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 18 d. apie 9.00 val. važiavo Geležinio Vilko gatve sankryžos, prie RIMI iš pirmos eilės persirikiavo į kairę prieš šviesoforą. Už jo automobilio sustojo vairuotojas, kuris signalino ir nenorėjo jo įleisti. Sustojo prie raudono šviesoforo. Jis išėjo iš mašinos ir pasakė, kad padarė avariją. Atsakė, kad tegul kviečia policiją. Užsidegus žaliam signalui pravažiavo šviesoforą ir matydamas jį pirmoje eilėje, parodė posūkį bei sustojo prie „Lukoil“ kišenėje. Išlipęs apžiūrėjo automobilį, bet jokių avarijos požymių nepastebėjo. „Citroen“ vairuotojas nuvažiavo Žalgirio gatve toliau pirma eile. Supratęs, kad jokio incidento nebuvo, nuvažiavo į darbą. (b.l. 11)
Abiejų transporto priemonių vairuotojai vienodai nurodė eismo įvykio aplinkybes, kad A. P. automobiliu „Toyota“ darė persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrą prieš joje važiuojantį automobilį „Citroen“, tačiau jų parodymai prieštaravo dėl kontakto galimybės. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad nustatyti automobilio „Citroen Xsara“ apgadinimai yra padaryti kontaktuojant su jo automobiliu „Toyota Highlander“, o ant jo automobilio „Toyota“ esantys apgadinimai nesusiję su šiuo įvykiu, patvirtinti faktui, ar tikrai tarpusavyje kontaktavo būtent šie du automobiliai ir kokiomis tiksliai dalimis, buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė.
Lietuvos teismo ekspertizių teismas ekpertizės aktu Nr. 11-1887 (16) pateikė išvadą, jog: 1. automobilio „Citroen Xsara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešiniojo sparno virš rato arkos lako-dažų dangos nubrozdinimas su pašalinės juodos spalvos atsluoksniniais pėdsakais bei priekinio bamperio plastikinės apdailos dešinės pusės šoninio paviršiaus viršutinio kampo apibrozdinimas, tikėtina buvo padarytas automobiliui „Toyota Highlander Hybrid", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktuojant galinio kairiojo rato padangos šoniniu paviršiumi, galinio kairiojo sparno rato arkos galine dalimi ir šios arkos plastikinio antdėklo šoniniu paviršiumi. 2. Automobilio „Citroen Xsara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešiniojo sparno virš rato arkos deformacija bei automobilio „Citroen Xsara" dešinės pusės išorinio galinio vaizdo veidrodėlio korpuso šoninio paviršiaus apibrozdinimai negalėjo būti padaryti automobilio „Toyota Highlander Hybrid", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slystamo kontakto metu. Nustatyti, ar ant automobilio „Toyota Highlander Hybrid", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairiojo žibinto padarytas paviršinis nubraukimas apie 92 cm aukštyje nuo kelio paviršiaus (žr. 9 pav.) buvo padarytas slystamai kontaktuojant su automobilio „Citroen Xsara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės išorinio galinio vaizdo veidrodėlio korpuso šoniniu paviršiumi, negalima. Nustatytas tikėtinas automobilių „Toyota Highlander Hybrid", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen Xsara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavio kontaktas galėjo įvykti automobilio „Toyota" vairuotojui pralenkinėjant automobilį „Citroen Xsara" iš dešinės ir rikiuojantis į šio automobilio judėjimo juostą. Pagal automobilių „Toyota Highlander Hybrid", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen Xsara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus nustatyti jų padarymo vietą ir laiką negalima. (b.l. 69-73)
A. P. teismo posėdžio metu pateikė eksperto išvadą Nr. MV 2016-51, kuri prijungta prie bylos. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, jog ryškesnio įbrėžimo ant automobilio „Citroen“ priekinio dešinio sparno aukštis iš esmės sutampa su pažeidimo ant automobilio „Toyota“ užpakalinio bamperio apdailos aukščiu ir su pėdsako ant šio automobilio užpakalinio kairio rato padangos maksimaliu aukščiu. Fotolentelės prie bylos AV2 -2075/573 nuotraukose užfiksuota, kad automobilio TOYOTA užpakalinio kairio rato padangos šoninis paviršius nutrintas - susidarė tamsus žiedo formos pėdsakas, kuris aukščiausioje vietoje yra lokalizuotas apie 60 cm ir apie 62 cm atstumais nuo atraminio paviršiaus (b.l. 46) Tačiau ekspertas V. M. neigė minėtų automobilių kontaktą remdamasis tuo, kad nukentėjusiojo nurodyto automobilių kontakto metu, įvykus tariamam automobilių CITROEN ir TOYOTA kontaktui, ant automobilio TOYOTA užpakalinio bamperio apdailos kairio šono bei ant automobilio CITROEN priekinio bamperio dešinio šono turėjo susidaryti papildomi sąlyčio pėdsakai (nubrėžimai ant „Toyota“ užpakalinio kairio rato ratlankio apie 70 cm aukštyje, o ant „Citroen“ priekinio bamperio apdailos dešinio šono lanko formos gumos užnešimai, apibrozdinimai), kurie tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuoti. (b.l. 47-49), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis ekspertizę darė remdamasis tik atšviesta bylos medžiaga ir betarpiškai apžiūrėjo tik vieną automobilį –A. P., tuo tarpu nukentėjusiojo automobilis jo nebuvo apžiūrėtas, todėl teismas negali pasikliauti jo išvada apie jokių papildomų pėdsakų nebuvimą ant nukentėjusiojo automobilio. Priešingai nei V. M. eksperto išvadoje, ekspertizės akte nurodyta, jog tamsios spalvos antsluoksniniai pėdsakai ant automobilio „Citroen Xsara“ rato arkos, sprendžiant pagal jų pobūdį, būdingi paliekant trinantis rato padangos šonams. (b.l. 71) Teismo vertinimu tai gali būti tie tamsios gumos pėdsakai, kurių pasigedo ir nematė V. M., bet kurie matyti skaitmeninėse nuotraukose pateiktose ekspertams Teismų ekspertizių centre. Teismo posėdyje V. Š. patikslino, kad nuo „Toyota“ padangos gumos pėdsakai užnešti ant „Citroen“ arkos, toliau judant automobiliams ir kontaktuojant jau abiejų automobilių arkoms, persinešė atgal ant automobilio „Toyota“ ir matyti ant „Toyota“ arkos (b.l. 71 5 pav.) Tai patvirtina, kad ant automobilio „Citroen“ dešinio priekinio rato arkos padaryti 60-64 aukštyje apgadinimai galėjo būti nuo automobilio „Toyota“ kairės pusės galinio rato, ant kurio 60-62 cm aukštyje yra nutrintas paviršius – tamsus žiedo formos pėdsakas, kurį fiksavo ir ekspertas V. M..
Ekspertas V. M. nurodė, kad kontaktą neigia ir tai, kad ant automobilio „Toyota“ kairiojo galinio sparno nėra apgadinimų 70 cm aukštyje, kurie atitiktų automobilio „Citroen“ sparno deformacijos aukštį. Tačiau kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. 11-1887 (16), ši „Citroen“ sparno deformacija nėra susijusi su nagrinėjamu eismo įvykiu, todėl logiška, kad ir negali būti pėdsakų ant automobilio „Toyoa“ 70 cm aukštyje. Pats ekspertas V. M. nurodo, kad apgadinimų plotas priklauso nuo automobilių kontakto intensyvumo, ir esant lengvam slystamam kontaktui, apgadinimai būtų likę tik 60-64 cm aukštyje. Būtent tokiame aukštyje pėdsakų atitikimas ir nustatytas ant abiejų automobilių, atmetus nukentėjusiojo automobilio sparno deformaciją, kaip nesusijusią su įvykiu.
Ekspertizės akte nurodyta, jog sugretinus automobilių apgadinimus nustatyta, jog automobilio „Toyota" galinio kairiojo sparno rato arka, tikėtina, buvo nubrozdinta slystamo kontakto su automobilio „Citroen Xsara" priekinio dešiniojo sparno rato arkos sritimi, kur buvo nubrozdinta lako-dažų danga. Matomas rudas atspalvis lako - dažų dangos nubrozdinimo vietoje ant automobilio „Citroen Xsara" priekinio dešiniojo sparno rato arkos, ir šioje arkos vietoje esantys juodos spalvos antsluoksniniai pėdsakai, duoda pagrindą teigti, kad prieš slystamą kontaktą su automobilio „Toyota" galinio kairiojo sparno rato arka, automobilio „Toyota" galinio kairiojo rato padangos šoninis paviršius slysdamas per automobilio „Citroen Xsara" arką, nuskuto rudžių pažeistą lako - dažų sluoksnį ir užnešė juodos spalvos ansluoksninius gumos pėdsakus. Seka, kad automobilio „Toyota" galinio kairiojo sparno rato arka kontaktavo su automobilio „Toyota" rato arkos sritimi, ant kurios automobilio „Toyota" galinio kairiojo rato padanga buvo padarytas juodos spalvos ansluoksninis gumos pėdsakas. Tolimesnio kontakto metu automobilis „Toyota" galinio kairiojo sparno rato arkos galinės dalies plastikinio antdėklo šoniniu paviršiumi, kur buvo padarytas nežymus horizontalus nubraukimas, slystamai kontaktavo su automobilio „Citroen Xsara" su priekinio bamperio plastikinės apdailos dešinės pusės šoninio paviršiaus viršutiniu kampu. (b.l. 71-72)
Tiek ekspertizės aktas, tiek ekspertizės išvada paneigė, kad apgadinimai, aptikti ant automobilio „Citroen“ dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso galėjo būti padaryti tiriamų automobilių tarpusavio kontakto metu. Ekspertizės aktu nustatyta, jog taip pat negalėjo būti padaryta ir „Citroen“ priekinio dešinio sparno virš rato arkos deformacija, kadangi kontaktas buvo slystamas ir neintesnyvus, todėl teismas šių „Citroen“ apgadinimų nesieja su nagrinėjamu įvykiu.
Minėtas ekspertizės aktas patvirtina nukentėjusiojo teiginį, kad jo automobiliui buvo padaryti apgadinimai būtent šio eismo įvykio metu, t.y, A. P. su automobiliu „Toyota“ rikiuojantis iš pirmos eismo juostos į antrą prieš D. N. vairuojamą automobilį „Citroen“ ir kontaktuojant pirmojo automobilio dešine puse ties priekiniu ratu, o antrojo automobilio kaire puse ties galiniu ratu, kaip tai nurodyta eksperto išvadoje 1 pav. (b.l. 47). Kad automobilis „Toyota“ rikiavosi į antrą eismo juostą patvirtino abu vairuotojai, abu patvirtino (nukentėjusysis teismo posėdyje, o pažeidėjas rašytiniame paaiškinime), kad manevro metu D. N. signalizavo, taigi vertino manevrą kaip nesaugų ir sudarantį jam kliūtį. Liudytojas M. M. patvirtino, kad automobilio „Citroen“ apgadinimai buvo švieži, taigi padaryti būtent šio įvykio metu.
Šių duomenų visuma įrodyta, jog A. P. 2016 m. gegužės 18 d. apie 9.00 val. Geležinio Vilko g. (važiuojant link centro, neprivažiavus sankryžos su Žalgirio g.), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Highlander Hybrid“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, prieš persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 101 punktus, jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šie A. P. Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė svetimo turto sugadinimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole A. P. veika kvalifikuotina kaip LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas teisės pažeidimas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK). Naujajame administracinių nusižengimų kodekse administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, kadangi naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas nebenumato atsakomybės už minėtų pasekmių sukėlimą, pažeidus kelių eismo taisykles, kai šį pažeidimą padaro blaivus ir turintis teisę vairuoti transporto priemones asmuo, A. P. baustinas tik dėl paties Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų nuostatų pažeidimo. Dėl šios priežasties nustačius A. P. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių pasekoje sukeltas eismo įvykis, jo veika, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. LR ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perkvalifikuotina iš LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies į naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
KET 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis vienodai nurodė, kad tarp jų sutarimo dėl eismo įvykio kilimo ir vairuotojo kaltės nebuvo, vyko ginčas, todėl vairuotojams kilo KET 220 punkte numatyta pareiga kviesti policiją ir jos sulaukti. D. N. nuosekliai nurodė, kad jis informavo A. P., jog kvies policiją, A. P. nurodė, kad tai jis pasiūlė D. N. kviesti policiją. Taigi teismas daro išvadą, kad abu vairuotojai suvokė, kad bus kviečiama policija į eismo įvykio vietą, kad vyksta ginčas dėl eismo įvykio buvimo ir jo aplinkybių.
Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, neva jis pavažiavęs toliau nuo sankryžos sustojo ir laukė nukentėjusiojo, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma, jis neinformavo nukentėjusiojo, kad jie stos kažkokioje konkrečioje vietoje, nurodė, kad nukentėjusysis turėjo tai suprasti iš jo vairavimo, rodant posūkį, jo pasakymas “kviesk policiją, nuvažiuojam“ tikrai nelaikytinas informatyviu. D. N. patvirtino, kad A. P. beveik nebendravo su juo verbaliniu būdu, tik metė pastabą, kad jis nemokąs vairuoti.
Teismas netiki A. P. versija, kad jis nesišalino iš eismo įvykio vietos, kad supratęs, jog jis su nukentėjusiuoju nesutars dėl eismo įvykio aplinkybių, pavažiavęs tolyn nuo sankryžos sustojo Žalgirio gatvėje esančioje „Lukoil“ kišenėje, o būtent nukentėjusysis nesustojęs pravažiavo pro jį ir nuvažiavo tolyn, ką jis įvertino kaip atsisakymą savo pretenzijų dėl eismo įvykio. Šis jo teiginys prieštarauja ir nukentėjusiojo paaiškinimui, ir Bendrojo pagalbos centro garso įraše girdimoms aplinkybėms. Skambindamas operatorei D. N. nurodė, kad jis važiuoja iš paskos automobiliui „Toyota Highlander“, kad mato A. P. automobilį važiuojantį priekyje, nurodė, kad operatoriaus prašymu jis stoja laukti policijos prie pastato Linkmenų g. 15. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nukentėjusysis buvo rastas toje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje Linkmenų g. 15. Žalgirio g./Linkmenų g. sankryža, važiuojant nuo Geležinio Vilko gatvės Žalgirio gatve yra toliau nei Žalgirio gatvės atkarpa tarp degalinės „Lukoil“ kairėje ir „Toyota“ centro dešinėje, kurioje, kaip teigė, buvo sustojęs A. P.. Jei jis būtų ten sustojęs, D. N. niekaip nebūtų galėjęs jo matyti važiuojančio priekyje, skambindamas BPC operatorei.
Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. net nebandė apžiūrėti savo automobilio eismo įvykio vietoje, nebuvo iš jo išlipęs, jo pasižiūrėjimą į savo automobilį, kaip teigia, pro atidarytas dureles ir nieko nepamatymą, teismas vertina kaip nepakankamą veiksmą įsitikinti, ar nukentėjusiojo pretenzijos dėl eismo įvykio yra pagrįstos. Neatlikęs šių veiksmų, jis pernelyg lengvabūdiškai įvertino ir patį įvykį, ir iš jo kilusias pasekmes, pasirinko netinkamą elgesio modelį, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus.
LR ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A. P. veika dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, įvertinus teismo posėdyje „BTA draudimas“ nurodytą žalos dydį (224,66 eurų), perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis numato galimybę, o ne būtinumą taikyti administracinio poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą, kuris numatytas trumpesnis nei anksčiau galiojusio LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad anksčiau jis yra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad praeityje nėra padaręs tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam skirtinos nuobaudos – minimalios sankcijose numatytos baudos, už LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą netaikant LR ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 38 str., 629 str., 636 str., 646 str., 675 str., teismas
nutaria:
pripažinti A. P., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą;
pripažinti A. P., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti A. P. paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A2.6.-5-576/2017 ir ROIK Nr. 16058236304).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.