Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, išnagrinėjusi pareiškėjos J. S. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. S. prašo sutrumpinti jai Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-26 nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams - terminą. Nurodo, kad nuobaudos vykdymo metu ji nuolat kartojosi Kelių eismo taisykles, yra susipažinusi su jų pakeitimais. Taip pat ji pabaigė papildomą vairuotojų mokymo kursą. Nurodo, kad vairuotojo teisių praradimas jai buvo paskata rimtai pergalvoti savo poelgį ir permąstyti savo požiūrį į atsakomybę. Prašo grąžinti vairuotojo pažymėjimą be papildomų egzaminų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-26 nutarimu pareiškėja už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubausta 361,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. J. S. teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo 2016-08-16.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. Šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

ATPK 329 straipsnis nustatė, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas šią teisės normą, ne kartą konstatavo, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tačiau vien tik įstatyme numatytų formalių sąlygų įvykdymas, teismo neįpareigoja sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Esminę reikšmę šiuo atveju turi nustatytų bylos aplinkybių vertinimas tuo aspektu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda - specialiosios teisės atėmimas - jau pasiekė jai keliamus tikslus.

Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl domėjimosi Kelių eismo taisyklių pakeitimais, teismas pažymi, jog domėtis ir žinoti Kelių eismo taisyklių pakeitimus yra kiekvieno vairuotojo pareiga. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra išskirtinė ir necharakterizuoja J. S. geriau, nei kitų asmenų. Domėdamasi Kelių eismo taisyklių pakeitimais ji elgėsi taip, kaip ir turi elgtis atsakingas vairuotojas. Tokia aplinkybė negali būti ir nėra vertinama sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Nagrinėjamo atvejo negalima laikyti išimtiniu ir J. S. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinti negalima. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų - ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairuodama transporto priemonę, viršijo greitį daugiau kaip 50 km/h; teismas ypač atsižvelgia į tai, kad pažeidimą J. S. padarė būdama pradedantysis vairuotojas (neturinti 2 metų vairavimo stažo). Be to, skiriant nuobaudą pareiškėjai, buvo atsižvelgta į tai, jog ji anksčiau buvo padariusi tokios pat rūšies pažeidimą, kas sunkino jos atsakomybę. Nepaisant to, teismas padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jai ne vidurkio, bet minimalaus 1 metų termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Iš byloje esančio 2017-06-06 Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog J. S. 2016-05-31 padariusi ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, už kurį ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, 2016-06-06 padarė kitą, ATPK 124 str. 3 d. numatytą pažeidimą (viršijo leistiną greitį daugiau kaip 34 km/h), už kurį jai 2016-08-16 paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams. Nors šis pažeidimas padarytas dar neišnagrinėjus bylos ir nepriėmus nutarimo, kuriuo pareiškėjai atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau vertinant asmenybę, ši aplinkybė rodo, jog pareiškėja linkusi daryti teisės pažeidimus, išvados nenusižengti ir laikytis įstatymo nedaro.

Pareiškėja, kaip ji nurodo, siekia susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą be papildomų egzaminų. Teismo vertinimu, šis siekis nelaikytinas sudarančiu pagrindą trumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, tai natūrali pažeidėjos veiksmų pasekmė. Būtų nesuprantama, jei padaręs pažeidimą asmuo, toliau patogiai gyventų ir nejustų nepatogumų, neturėtų papildomų pareigų dėl padarytų pažeidimų. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų pažeidimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas, ir su tuo susijęs negatyvių padarinių atsiradimas, yra lengvai numatomi dar prieš padarant teisės pažeidimą, tačiau J. S. pati pasirinko savo elgesio variantą ir prisiėmė tokio elgesio pasekmes. Be to, J. S. neturėdama 2 metų vairavimo stažo turėjo būti papildomai atidi ir nesielgti taip, kad jos veiksmais būtų pažeistos visuomenėje priimtos taisyklės.

Teismas pažymi, kad iki pažeidimo padarymo J. S. jau buvo du kartus nubausta už KET pažeidimus. Tai rodo, kad pirmosios dvi nuobaudos nebuvo pasiekusios savo tikslų, todėl nėra motyvų išvadai, kad trečioji nuobauda pasiekė savo tikslus.

Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą - per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutrumpinti pažeidėjai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

J. S. prašymo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.