Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. B. (G. B.) dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kt. reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a. k. nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

palikti šalims dabartines pavardes: ieškovei – B., atsakovui - B.

nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo;

nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalims sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi;

pripažinti butą su rūsiu 3,07 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,30 kv. m, bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą pareiškėjos V. B. vardu, asmenine ieškovės V. B. nuosavybe;

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė V. B. palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų ji negyvena su atsakovu, kad gyveno kartu apie (duomenys neskelbtini) metų, nes atsakovas gyveno kitur, kadangi jie labai nesutarė. Gavęs (duomenys neskelbtini) apie mamos ligą, atsakovas susirinko daiktus, paprašė jį išregistruoti iš buto ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Ji savo kaltę dėl nutrūkusios santuokos įžvelgia dėl atsakovo santykių su jos paaugliais vaikais iš pirmos santuokos, kadangi ji ir atsakovas niekaip negalėjo sutarti dėl jos vaikų auklėjimo. Nurodo, jog jis yra ir smurtavęs prieš ją, kai norėjo pulti vaikus, ji juos gynė, todėl buvo sužalota. Mano, jog atsakovo kaltė dėl nutrūkusios santuokos pasireiškė tuo, jog jis taip pat nebuvo lojalus jos atžvilgiu, nes nesugebėjo sutarti dėl jos vaikų auklėjimo. Dėl buto įsijimo paaiškino, jog ji anksčiau gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo ten (duomenys neskelbtini) butą, kurį išsikeitė į (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) vėliau išsipirko. Atsakovas nežinojo apie (duomenys neskelbtini) esančio buto įsigijimą, jis nebuvo faktiškai šeimos nariu, nenurodytas susitarime pirkti butą, nei sutartyje, pati viena už šį butą ir savo vardu mokėjo vienkartiniais čekiais ir grynaisiais pinigais. Atsakovas jai yra nurodęs, jog neprieštarauja santuokos nutraukimui, bandė spręsti tą klausimą geruoju, bet vėliau bendravimas nutrūko ir jai nepavysta susisiekti nei su atsakovu, nei su jo sūnumi, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu vyksta karas.

Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, nes byloje pateikti dokumentai įrodo, jog už butą sumokėta ieškovės lėšomis, šias aplinkybes patvirtina pateikti dokumentai apie privatizavimą. Atsakovas buto privatizavime nedalyvavo, todėl vertina jį kaip ieškovės asmeninę nuosavybę. Mano, jog akivaizdu, jog santuoka yra iširusi, ji negali būti atkurta. Bendrų nepilnamečių vaikų ieškovė ir atsakovas neturi. Išlaikymo vienas kitam nereikalauja. Ieškovė prašo teisines santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo šalių gyvenimo skyrium.

Atsakovui buvo siųsti procesiniai dokumentai į (duomenys neskelbtini), gauta informacija, jog jie įteikti adresatui. Kadangi atsakovas gyvena užsienyje, jam buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad paskirtų atstovą ir išaiškintos jo nepaskyrimo pasekmės. Atsakovas duomenų, kad yra paskyręs atstovą (duomenys neskelbtini), per nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui buvo išaiškintos įgalioto asmens nepaskyrimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnio 2 dalyje, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 805 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens teismui, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Atsakovas prašymų nepareiškė. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai jam laikomi įteiktais tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad G. B. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrų nepilnamečių vaikų šalys neturi. Termino susitaikyti neprašo.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, taip pat ir dėl abiejų kaltės (CK 3.60, 3.61 str.). Sutuoktinių pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.62 str. 1 d.).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo, tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka truko neilgai, jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) m. faktiškai išsiskyrė, kadangi nesutarė dėl ieškovės vaikų iš pirmosios santuokos auklėjimo, nesugebėjo gyventi kartu, pritrūko abiem lojalumo, kantrybės, todėl gyvena atskirai jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Ieškovė nurodo, jog yra abiejų kaltė dėl iširusios santuokos, kuri pasireiškė nenoru ieškoti kompromisų, nesugebėjimu gyventi santuokinio gyvenimo, sutarti dėl ieškovės vaikų auklėjimo, daug metų gyvena atskirai skirtingose šalyse. Ieškovės teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) m. šalys nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, santuoka faktiškai iširusi, atkurti šeimos perspektyvų nėra, todėl ir atsakovas jai yra nurodęs, kad jis neprieštarauja santuokos nutraukimui, buvo išreiškęs sutikimą dėl privalomosios mediacijos proceso taikymo.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos teismui neišdėstė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Sprendžiant iš byloje esančių įrodymų, noras santuoką nutraukti yra abipusis, tik nebuvo įformintas oficialiai, todėl laikytina, jog atsakovas ieškinio reikalavimams neprieštarauja ir sutinka (CPK 178, 185 str.). Įvertinus tai, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, abu sutuoktiniai iš esmės pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Ieškovė prašo palikti dabartines pavardes, prieštaravimų dėl to atsakovas nepateikė, todėl atsakovui paliktina pavardė – B., ieškovei – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog tarpusavio išlaikymo neprašo. Atsakovas priešieškinio nepareiškė. Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė bendrų nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios, bendravimo su jais tvarkos ir išlaikymo klausimai šioje byloje nespręstini (CPK 178, 185 str.).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Nutraukus santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). CK 3.118 str. vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (CPK 382 str. 5 p.).

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji, gyvendama atskirai su atsakovu ir jam nežinant, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį pagal (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninių lėšų įgijo butą su rūsiu 3,07 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,30 kv. m, bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės V. B. vardu, 41500 Eur rinkos vertės. Ieškovės teigimu, kadangi šalys nuo (duomenys neskelbtini) m. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ji viena išsipirko butą, todėl butas su rūsiu 3,07 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,30 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės V. B. vardu. Prašo butą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, ir nutraukiant šalių santuoką, nedalinti. Ieškovė nurodo, kad asmeninės nuosavybės teise taip pat turi (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto jos vardu, kuris įregistruotas pagal (duomenys neskelbtini) ir įsakymą nuo (duomenys neskelbtini) m. Ieškovė ieškinį pagrindžia Nekilnojamojo turto registro pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, jog ieškovė nuosavybės teise valdo minėtą butą su rūsiu ir žemės sklypo dalį, o atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra. Jo vardu nėra registruoto ir kilnojamojo turto. Atsakovas atsiliepimo nepateikė (CPK 178, 185 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog santuokai esant nenutrauktai, vykstant privatizacijos procesams pagal tuo metu galiojusį (duomenys neskelbtini) Butų privatizavimo įstatymą (toliau – BPĮ) V. B. notarų biure (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį ir įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal šį įstatymą pirkti butą turėjo teisę asmenys, kurie iki (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (BPĮ 4 str. 2 d.). Ieškovės pateiktame 1992 m. liepos 13 d. įkainojimo akte nurodyta, kad butas parduodamas ieškovei ir perkamas jos lėšomis. Tai patvirtina, kad vykstant buto pirkimo procedūroms, G. B. bute negyveno ir nebuvo V. B. šeimos nariu. Susitarime pirkti butą šeimos nariais yra nurodyta ieškovė ir jos vaikai: A. G., V. G..

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis numato, jog sutuoktinių teisiniam režimui taikomos 2000 m. Civilinio kodekso normos, nors turtas įsigytas ir iki šio kodekso įsigaliojimo. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatymų nustatytas, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vertinant, ar įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008). Nekilnojamojo turto registre įgytas turtas (butas) taip pat įregistruotas vienos V. B. vardu. Aplinkybė, kad ieškovė savo vardu įsigijo butą ir savo (o ne abiejų sutuoktinių) vardu jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, pagal susiformavusią teismų praktiką yra pakankama vertinti kaip aiškiai išreikštą ieškovės valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Įrodymų visuma leidžia teismui spręsti, jog buvo aiškiai išreikšta ieškovės V. B. valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn - ji, gyvendama viena, pati savo vardu inicijavo ir sudarė sandorį, panaudojo jai skirtus investicinius čekius, siekė įgyti butą, įgyvendino visas pirkėjos teises ir vykdė pareigas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) m. būtų reiškęs pretenzijas dėl turto priklausymo ieškovei ar jo naudojimo, kad per (duomenys neskelbtini) metus nuo turto įgijimo būtų kreipęsis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ar būtų mokėjęs mokesčius už turtą ir pan.

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų, pateiktų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad V. B. savo vardu įgijo turtą, sumokėdama valstybės vienkartinėmis išmokomis, t. y. investiciniais čekiais, skirtais jai, ir grynaisiais pinigais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausančią nuo amžiaus, sveikatos būklės vienkartinę išmoką pinigine išraiška. V. B. priklausė (duomenys neskelbtini) rublių išmoka (investiciniai čekiai). Tuo metu šioms išmokoms buvo taikoma ir indeksacija. Iš buto Įkainojimo akto matyti, jog V. B. turėjo mokėti (duomenys neskelbtini) rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis, pradinis įnašas grynais pinigais buvo mokamas (duomenys neskelbtini) rub., (duomenys neskelbtini) rub. valstybinis mokestis ir (duomenys neskelbtini) rub. mokestis už dokumento parengimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais, jei tokie jam priklausė) prie buto įsigijimo neprisidėjo, duomenų, jog prisidėjo grynaisiais pinigais, byloje taip pat nėra (CPK 178, 185 str.).

Tuo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad už perkamą butą turėjo būti atsiskaitoma Lietuvoje galiojančiais pinigais, konvertuojama valiuta, valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis. Valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių) sąvoka buvo numatyta Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatyme. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Pagal teisės aktus ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 str., LAT nutartis dėl asmeninių lėšų Nr. 3K-3-260-378/2018), todėl jos laikomos asmenine nuosavybe.

Galiojusio BPĮ 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad buto nuomininkas ir jo šeimos nariai (jei tokie yra) prieš buto privatizavimą turėjo susitarti dėl jo pirkimo ir kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis bei kas taps perkamo turto savininku, susitarimas turėjo būti patvirtintas notaro. Tai buvo numatyta ir 1991 m. liepos 31 d. Vyriausybės nutarime Nr. 309 ,,Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“. Tačiau šiuo konkrečiu atveju į bylą prie privatizavimo dokumentų toks susitarimas su sutuoktiniu nepateiktas, yra tik susitarimas, kuriame nurodyti ieškovės vaikai, todėl teismas sprendžia, jog tokio susitarimo nebuvo, kas įrodo, jog viena V. B. siekė įsigyti ir įsigijo butą asmeninės nuosavybės teise, nes bendro gyvenimo su sutuoktiniu negyveno, bendro ūkio nevedė (CPK 178, 185 str.).

Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) V. B. asmeninės nuosavybės teise, ji viena dalyvavo sandorio sudaryme, jos vienos asmeninės lėšos buvo panaudotos butui pirkti, o byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas prie turto įgijimo prisidėjo. Nors iš pateikto santuokos liudijimo matyti, jog ieškovė ir atsakovas buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog praėjus (duomenys neskelbtini) metų nuo santuokos sudarymo sutuoktiniai santuokinio gyvenimo jau negyveno, nevedė bendro ūkio, nes atsakovas (duomenys neskelbtini) m. išvyko į savo gimtinę (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo motina, ir iki šiol ten gyvena.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo G. B. prisidėjimą prie buto įsigijimo, prie buto išlaikymo, prie jo remonto ir pan. Tai, kad butas buvo įgytas V. B. asmeninės nuosavybės teise, įrodo ir atsakovo veiksmai, nes jis jokių pretenzijų niekada nereiškė, į teismą dėl turto padalinimo nesikreipė, atsiliepimo nepateikė, todėl spręstina, jog įrodymais yra paneigta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šis turtas pripažintinas asmenine V. B. nuosavybe (CPK 178, 185 str., CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo nuo faktinio gyvenimo skyrium, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovė prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalims sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) m., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatytą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Pagal CK 3.61 straipsnio 3 dalį, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str.). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 str. 2 d.). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu ir nuo to laiko bendro ūkio neveda. Ieškovei pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) m., nustojus faktiškai kartu gyventi, todėl prašymas tenkintinas, nes nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyveno nuo (duomenys neskelbtini) m., o aplinkybių, rodančių, kad ieškovė šiuo prašymu galėjo piktnaudžiauti ar siekti išvengti prievolių, nenustatyta (CPK 178 str.).

Dėl prievolių kreditoriams

Ieškovė nurodo, jog ji neturi kreditorinių įsipareigojimų, taip pat jai nėra žinoma apie atsakovo kreditorius. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie bendrus ar asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, o procesinę pareigą pateikti informaciją apie skolinius įsipareigojimus kreditoriams įstatymas nustato proceso šalims, todėl laikytina, jog kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi (CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei iš dalies pagal sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir teismo nutartimi dėl sunkios turtinės padėties (CPK 83 str.), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, nes ieškinys tenkinamas (CPK 93, 99 str.). Valstybė už ieškovės atstovavimą patyrė 626,52 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismui suteikta teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 3, 96 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur vyksta (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidos valstybei yra pakankamai didelės, atsakovas yra sulaukęs garbaus amžiaus, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos) iš atsakovo valstybei nepriteistinos ir atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 80, 88, 96).

Atsakovui procesiniai dokumentai laikytini įteiktais CPK 805 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti G. B. (G. B.), gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas nežinomas) ir V. B. (pavardė iki santuokos – G.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – B., B..

Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalims sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) m., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės V. B. asmenine nuosavybe.

Iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.

Atsakovui procesiniai dokumentai laikomi įteiktais CPK 805 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.