- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1783-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Snoro lizingas“
- Skolininkas
- A. B.
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-881-840/2012 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkei A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė pareiškimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo prašė išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės A. B. 3 105,01 Lt skolą, 297,21 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 26 Lt žyminio mokesčio. Pareiškime skolininkės gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi kreditorės pareiškimą atsisakė priimti. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2012 m. birželio 19 d. išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, duomenis nustatė, jog skolininkės A. B. paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Kreditorė skolininkės gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad ir šiuo metu skolininkė savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Kaišiadorių rajono savivaldybę, kreditorė nepateikė, priešingai, pareiškime nurodoma skolininkės darbovietė UAB „AVA statyba“, kurios buveinė yra Kaune. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog skolininkės deklaruojama gyvenamoji vieta viešajame registre yra Kaune ir todėl pareiškimas teismingas Kauno miesto apylinkės teismui, jį atsisakė priimti kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą. Skolininkė, sudarydama išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) ir paskolos (vartojimo kredito) sutartis savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) ir ši skolininkės gyvenamoji vieta kreditorei žinoma kaip paskutinė gyvenamoji vieta, todėl pareiškimas paduotas nepažeidžiant LR CPK 29 straipsnio reikalavimų ir yra teismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Teismas atsisakymą priimti pareiškimą grindė tuo, jog skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta ir darbovietė yra Kaune, tačiau kreditorius atkreipia dėmesį, jog skolininkė dirba keliose darbovietėse, iš kurių vienos jų buveinės adresas yra Prienų rajono savivaldybėje. Kreditorė pažymi, jog LR CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. LR CK 2.16 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad tuo atveju, jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismo nurodyta skolininkės deklaruotą gyvenamoji vieta gali būti vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų LR CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, vienareikšmiškai lemiančiu skolininkės gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir išvadą dėl bylos teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jis nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės skolą, todėl kreditorės pareiškimas turi būti pateikiamas, vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumą nustatant pagal skolininkės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
Gyvenamosios vietos sąvoką apibrėžia CK 2.16 straipsnis, kuriame numatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardinti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena.
Kreditorė pareiškimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė, remdamasi su skolininke sudarytose išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) ir paskolos (vartojimo kredito) sutartyse nurodyta skolininkės gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad teismingumo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis nustatęs, jog skolininkės paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Nors skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų LR CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, nulemiančiu skolininkės gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą, tačiau kreditorė nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jos pareiškime nurodytu adresu yra skolininkės nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria ji yra labiausiai susijusi, ir kad skolininkė ir šiuo metu savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Kaišiadorių rajono savivaldybę. Aplinkybė, jog skolininkė, sudarydama sutartis su kreditore, nurodė gyvenamosios vietą, esančią (duomenys neskelbtini) dar neįrodo, jog skolininkė gyvena šiuo adresu ir dabar ir kad ši vieta yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškimo padavimo metu nėra galimybės nustatyti tikrąją skolininkės gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad skolininkės gyvenamoji vieta turėtų būti jos deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta, kas atitinka CK 2.17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi skolininkės deklaruota ir vienintelė paskutinė žinoma gyvenamoji vieta nustatyta Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), todėl kreditorės pareiškimas yra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.