- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- A6.-22-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01104-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Zina Vilnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą.
2. V. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Y. ir kt.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bei pažeidė kreditorės VMI prie FM teises. Taip V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 9 d. duomenų matyti, kad įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles sudaro 55 214,07 Eur.
6. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 7 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) apdraustieji asmenys. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 9 861,85 Eur.
7. Iš operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. S. avanso apyskaitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. kai jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, susijusios su karantino laikotarpiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta žemesnės eilės nei VMI prie FM kreditoriams 117 526,06 Eur.
8. Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bei jo priedų turinio matyti, kad juo VMI prie FM prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. S. ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, t. y. 2 200 Eur. Šiame pareiškime VMI prie FM išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia V. S. pareikštą kaltinimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
9. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitų matyti, kad jose, be kita ko, pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus atsiskaitymus su kitomis įmonėmis, fiziniais asmenimis aktualiu laikotarpiu.
10. Iš VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikto priedo dėl pavedimų žemesnės eilės kreditoriams ir įsiskolinimo biudžetui (pagal datas) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais balansų formavimo etapais turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios dydis kito.
11. Iš Juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
V. S. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
13. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
14. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
15. Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, kad bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
16. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini). Nors minėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) V. S. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau iš jo teismo posėdyje duotų paaiškinimų akivaizdu, kad jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė turėjo finansinių sunkumų, todėl jis, siekdamas, kad bendrovė nestabdytų ir nenutrauktų savo veiklos, ne visada pirmiausia atsiskaitydavo su valstybe, tam tikrais atvejais pirmenybę teikdamas kitiems kreditoriams ir atsiskaitymams. Nors V. S. teigia nežinojęs, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atsiskaitymų eiliškumą tais atvejais, kai įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau vien ši aplinkybė neeliminuoja V. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pats neišmano buhalterinių dalykų, tam įmonėje buvo pasamdyta buhalterė. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis, būtent subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą (13 straipsnio 1 dalis). Be to, kad V. S. turi pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu ir jam apie šią pareigą buvo žinoma patvirtina aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su mokesčių administratoriumi 2020 m. gruodžio 22 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutarties sąlygų, 2022 m. balandžio 8 d. minėta sutartis buvo nutraukta. Kad V. S. buvo žinoma pareiga atsiskaityti su valstybės biudžetu iš dalies patvirtina ir jo paties pateikti duomenys, t. y. du UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitai, patvirtinantys įsiskolinimo VMI dengimą. Teismo vertinimu, asmuo, nežinantis, kad įmonėje susidarius lėšų įvykdyti atsiskaitymus su visais turimais kreditoriais trūkumui, ir, kaip nagrinėjamu atveju V. S., siekiantis, jo teigimu, išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą, nebūtų mokėjęs VMI susidariusio įsiskolinimo, tačiau šių įmokų atlikimas patvirtina tai, kad V. S. vis dėl to buvo žinoma pareiga pirmiausia atsiskaityti su VMI ir tik vėliau su žemesnės eilės kreditoriais. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. teisme duotų ir rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotų parodymų, V. S. kaltę, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai.
18. Visų pirma pažymėtina, kad iš VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikto priedo dėl pavedimų žemesnės eilės kreditoriams ir įsiskolinimo biudžetui (pagal datas) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais balansų formavimo etapais turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios dydis kito. Antra, byloje esančioje operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. S. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo vykdomi įvairių dydžių piniginių lėšų pavedimai tuo laikotarpiu, kai bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. V. S., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (šią aplinkybė patvirtino pats V. S. teismo posėdžio metu), gana ilgą laiką nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tai lėmė, kad nepriemoka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ne tik išliko, bet ir nuolat didėjo. Šių duomenų neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. V. S. teismo posėdžio metu neneigė, jog jam buvo žinoma apie tai, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Pats V. S. paaiškino, kad atsiskaitymo eiliškumo jis nežinojo, siekė užtikrinti (duomenys neskelbtini) bendrovės veiklą ir išmokėti darbuotojams atlyginimus. Pažymėtina, jog sunki įmonės finansinė padėtis nešalina V. S. atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo veiksmai vertintini kaip neteisėti.
19. Nagrinėjamu atveju V. S., kaip įmonės (duomenys neskelbtini), veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas tyčine kaltės forma.
20. Konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog V. S., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Y. ir kt.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidė kreditorės VMI prie FM teises. Tokie V. S. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl V. S. skirtinos nuobaudos
21. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
22. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
23. V. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir V. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo bendrovės (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Iš V. S. duotų žodinių ir rašytinių paaiškinimų turinio galima spręsti, kad V. S., kad vis dėl to atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas buvo padarytas ne piktybiškai, o rūpinantis verslo išlaikymu, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nors ir nešalina V. S. atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis skirti V. S. mažesnę baudą, nei savo pareiškime prašė Institucija. Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalų jos dydį (1 400 Eur). Būtent tokio dydžio administracinė nuobauda bus proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, adekvati ir įgyvendins administracinės nuobaudos paskirtį – ne tik nubaus teisės pažeidėją, sukels jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet ir atgrasys nuo kitų pažeidimų darymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 U B Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.