- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-650-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS, Lietuvoje
- Pareiškėjas
- I. N., A. N.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. N. ir A. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: nutraukti bendru sutikimu pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtinti pareiškėjų sudarytą 2023 m. kovo 8 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis); po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: pareiškėjai – „N.“, pareiškėjui – „N.“.
2. Pareiškėjai nurodė, jog jų santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti nėra jokios galimybės. Pareiškėjų vertinimu, yra visos sąlygos nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu yra visiškai veiksnūs. Pareiškėjai nurodė, kad turi nepilnametį vaiką, jo išlaikymo klausimai ir gyvenamoji vieta aptarta Sutartyje. Pareiškėjai nurodė, kad turi kreditorių Luminor Bank AS (buvęs DNB bankas) pagal 2014 m. liepos 22 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2303‑2014‑94680 (toliau – ir Kreditavimo sutartis). Kreditoriui pranešė apie teismui teikiamą prašymą dėl santuokos nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų I. N. ir A. N. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes: „N.“, „N.“; patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sprendime nurodė jos turinį.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką. Pareiškėjai santuokos metu įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kreditinių įsipareigojimų. Iš pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties teismas nustatė, kad pareiškėjai yra aptarę sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo, turto bei kreditinių įsipareigojimų pasidalijimo klausimus. Iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nustatyta, kad ginčo tarp pareiškėjų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra. Byloje nenustatyta duomenų apie pareiškėjų neveiksnumą, norą susitaikyti. Teismas padarė išvadą, kad yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, todėl pareiškėjų prašymą tenkino. Teismas pripažino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Bankas), prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą kaip nepagrįstą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantas nurodo, kad, remiantis Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingo skolinimo nuostatų 28 punktu, kreditas pirmiausia turi būti grąžinamas kredito gavėjo pajamomis, o ne dėl priverstinio grąžinimo iš įkeičiamo nekilnojamojo turto arba dėl jo vertės pokyčių. Bankas, bendradarbiaudamas su I. N., prašė paaiškinti kompensacijos sumokėjimo galimybę ir būsimų lėšų kilmę, tačiau pareiškėja Bankui nepateikė jokių įrodymų, kad minėtai kompensacijai, nurodytai Sutarties 3 punkte, sumokėti turi bent dalį lėšų, todėl Bankas priėmė sprendimą nesutikti pakeisti bendrąja nuosavybe priklausančio Bankui įkeisto turto (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) savininkus.
5.2. Apeliantas nurodo, kad pagal Kreditavimo sutartį pareiškėjams buvo suteiktas kreditas. 2023 m. kovo 8 d. Sutartyje pareiškėjai numatė, kad po santuokos nutraukimo prievolė Bankui pagal Kreditavimo sutartį lieka solidari I. N. ir A. N. prievolė, su tuo Bankas sutinka ir neprieštarauja.
5.3. Apelianto vertinimu, teismo sprendimu patvirtintoje Sutartyje numatyta kreditoriaus interesams prieštaraujanti sąlyga dėl Bankui įkeisto turto padalijimo ir / ar perleidimo. Banko vertinimu, pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalies norma ir be kreditoriaus sutikimo pakeistas įkeičiamo turto savininkas, neįvertinus, kad tai pažeidžia kreditoriaus interesus.
5.4. Bankas prieštarauja jam įkeisto turto savininkų pakeitimui dėl nepagrįstos kompensacijos, jos dydžio ir banko teisėto intereso reikalauti, kad būtų pagrįstas prisiimtų papildomų įsipareigojimų vykdymas, arba kreditorius gali nesutikti su papildomais skolininko įsipareigojimais, kurie blogina solidariosios skolininkės I. N. situaciją ir galimybes grąžinti kreditą.
5.5. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kai bus įvykdytos visos prievolės likti solidariai atsakingi, išskyrus atvejus, jei yra kreditoriaus sutikimas pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas. Kreditavimo sutarties šalys susitarė, jog Kreditavimo sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta – raštišku šalių susitarimu, t. y. sutarties šalims suderinus bendrą valią. Bankas pažymi, jog sutikimo keisti Bankui įkeisto turto savininkus pagal Kreditavimo sutartį nebuvo davęs.
5.6. Apelianto teigimu, Sutartis negalėjo būti tvirtinama, ne tik dėl to, kad pažeidžia Banko teisėtus interesus, bet ir dėl to, kad blogina I. N., kaip skolininkės, padėtį, todėl nepagrįstas kompensacijos dydis gali apsunkinti / apsunkino galimą išieškojimą iš Bankui įkeisto turto ir kredito gavėjo kreditingumą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja I. N. prašo atmesti suinteresuoto asmens „Luminor“ bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinį skundą; palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą; priteisti iš suinteresuoto asmens „Luminor“ bank AS Lietuvos skyriaus pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Pareiškėjos vertinimu, teismo patvirtintas susitarimas užtikrino abiejų sutuoktinių lygiateisiškumą, užtikrina teisėtus kreditoriaus interesus, yra teisėtas ir teisingas. Abu sutuoktiniai liko solidariai atsakingi bankui, o turtas prievolei užtikrinti buvo įkeistas hipoteka. Kompensacijos dydis yra protingas ir dirbtinai nepablogina vieno iš sutuoktinių padėties, nes atitinka turto dalies piniginį ekvivalentą, todėl toks susitarimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali pažeisti kreditoriaus teisių ar apsunkinti jo teisių įgyvendinimo.
6.2. Kreditorius, būdamas rūpestingas savo srities profesionalas – licencijuota finansų įstaiga, turinti banko paslaugų licenciją, procese pasirinko būti pasyvus, todėl apeliacinėje instancijoje negali remtis argumentais ir faktais, kurie nebuvo nurodyti pirmos instancijos nagrinėjimo metu. Bankas su Sutartimi buvo supažindintas tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teismo proceso metu atskirai informuotas teismo pranešimu, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė jokio atsiliepimo į bylą, nuomonės bylos klausimais nepareiškė, taip pat neprašė pratęsti ar atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo keičiama ar modifikuojama prievolė suinteresuotam asmeniui. Kreditorius po santuokos nutraukimo prievolės įvykdymo gali reikalauti tiek iš vieno, tiek iš kito buvusio sutuoktinio. Šiuo aspektu apeliantas neskundžia teismo sprendimo, reikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą iš esmės tik dėl tos dalies, kurioje šalys susitarė dėl teisingos kompensacijos už turto palikimą vienam iš sutuoktinių sumos (arba turto piniginio ekvivalento, ne didesnio už realią turto vertę), be kurios santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis apskritai negali būti tvirtinama teismo tvarka, nes nebūtų užtikrinta abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyra ir imperatyviųjų įstatymo normų įgyvendinimas.
6.4. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas negalėtų tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, jeigu ji pažeistų vieno iš sutuoktinių interesus (turtas būtų paliekamas vienam, be kompensacijos kitam sutuoktiniui), nes tai pažeistų imperatyviąsias teises normas, numatytas CK. Apeliaciniame skunde nėra nurodytas joks CK 3.123 straipsnyje nurodytas pagrindas, dėl kurio sutuoktiniai turėtų nesilaikyti lygių sutuoktinių dalių principo ir nesusitarti dėl piniginio ekvivalento už turto palikimą vienam iš sutuoktinių. Pareiškėjos vertinimu, priimtas teismo sprendimas atitinka imperatyviąsias CK normas, sutuoktinių interesų pusiausvyrą.
6.5. Apeliantas nepateikia jokių konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie patvirtintų, kad teismo priimtas sprendimas kokiu nors būdu pažeidžia suinteresuoto asmens – banko interesus.
6.6. Teismo sprendimu padalytas turtas yra įkeistas hipoteka (daiktine užtikrinimo priemone), savininko pasikeitimas nekeičia ir neblogina kreditoriaus teisinės padėties. Nei savininko pasikeitimas, nei daikto padalijimas (tiek natūra, teik piniginiu ekvivalentu) nepanaikina ir neapriboja kreditoriaus teisės į hipotekos apsaugą. Sutuoktiniams susitarus, kad vienam tenka turtas, o kitam piniginis jo ekvivalentas, sutuoktinių turtinė padėtis ekonomine prasme išlieka nepakitusi, todėl atmestinas kreditoriaus teisių pažeidimo rizikos variantas, kad kuris nors iš sutuoktinių dėl tokio susitarimo taptų dirbtinai nemokus.
6.7. Pareiškėjos vertinimu, tvaraus skolinimosi nuostatai yra taikomi kredito įstaigoms priimant sprendimą kredituoti arba nekredituoti asmenį, o ne vertinant teismo sprendimo, kaip apeliacinės patikros objekto, teisėtumą.
Šalies argumentai
6.8. Pareiškėja nurodo, kad Luminor bank AS Lietuvos skyrius reikalavimų nepareiškė ir nesutikimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl šiuo aspektu negali reikšti apeliacinio skundo, nes tai reikštų naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme pareiškimą, jis yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo, nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius), buvo nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
11. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju teismas taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes.
12. Bylos duomenimis, pareiškėjai kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui pateikė 2023 m. kovo 8 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjų sudaryta ir teismui pateikta Sutartis buvo patvirtinta. Iš skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų Sutarties turinio nustatyta, kad pareiškėjai, be kitų joje aptartų klausimų, susitarė dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kreditorių interesų tenkinimo tvarkos.
13. Pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikė informaciją apie kreditorių Luminor Bank AS (buvęs DNB bankas). Bylos duomenimis, 2014 m. liepos 22 d. tarp Banko ir pareiškėjų buvo sudaryta Kreditavimo sutartis ir pareiškėjams buvo suteiktas 87 000 Lt (atitinka 25 196,94 Eur) kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Pagal Kreditavimo sutarties 12.1 papunktį, kredito gavėjo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti hipotekos sutartimi įkeistas nekilnojamasis turtas – minėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini).
14. Nustatyta, kad pareiškėjų 2023 m. kovo 8 d. Sutarties 3 dalyje „Santuokos metu įgyto turto padalijimas“ pareiškėjai, be kita ko, susitarė, kad po santuokos nutraukimo I. N. atitenka šis santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (turto vertė: 5 000 Eur); šalys pareiškė, jog sutinka, kad už šio turto palikimą I. N., A. N. nėra mokama kompensacija (Sutarties 3 dalies 1 punktas). Sutarties 3 dalies 2 punkte šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo A. N. atitenka šis santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: A) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2014 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1AK-6513 (turto vertė: 34 754 Eur); B) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (turto vertė: 1 000 Eur). Sutarties 3 dalies 3 punkte šalys susitarė, kad už šio turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikimą A. N., I. N. gaus 13 000 Eur kompensaciją, ją A. N. po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimo dienos įsipareigoja sumokėti iki 2025 m. vasario 28 d., pavedimu į banko sąskaitą arba perduoda grynaisiais pinigais pagal priėmimo–perdavimo aktą.
15. Byloje taip pat nustatyta, kad Sutarties 4 dalyje „Kreditorių interesų tenkinimo tvarka“ numatyta sąlyga, jog visi finansiniai įsipareigojimai Luminor Bank AS (buvęs DNB bankas), įmonės kodas 11315936, pagal kreditavimo sutartį Nr. 2303-2014-94680 (sudarymo data – 2014 m. liepos 22 d.), po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams I. N. ir A. N., jie prieš kreditorių atsako solidariai.
16. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Minėta pareiga yra imperatyvi, taikoma ir tais atvejais, kai į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipiamasi bendru sutarimu. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be kitų duomenų, turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis).
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kartu su prašymu teismui pateikė duomenis, jog 2023 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku Bankui, kaip kreditoriui, remiantis CK 3.126 straipsnio 2 dalimi, buvo pranešta apie pareiškėjų teismui teikiamą prašymą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu, pridedant sudarytą santuokos nutraukimo sutartį ir prašymą teismui. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis, kuria priimtas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. balandžio 6 d., suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui elektroninių ryšių priemonėmis (per elektroninių paslaugų portalą (EPP)) išsiųstas 2023 m. kovo 27 d. Apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino, kad teismo pranešimą apie Klaipėdos apylinkės teismo nutartį byloje gavo 2023 m. kovo 28 d. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pareiškėjai kreipėsi į Banką, taigi apeliantui buvo žinoma apie pareiškėjų 2023 m. kovo 8 d. Sutarties sąlygas. Šie duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjai informavo kreditorių apie bylos iškėlimą.
18. Byloje nustatyta, kad apeliantas turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjų sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareikšti savo nuomonę dėl jos sąlygų. Nors apeliantas nurodo, kad negalėjo pateikti teismui Banko pozicijos, nes dėl laiko trūkumo iki teismo sprendimo nebuvo priimtas banko sprendimas dėl įkeičiamo turto savininkų pakeitimo, tačiau pažymėtina, kad apeliantas nurodomų aplinkybių pirmosios instancijos teismui nenurodė, jokių duomenų ar procesinių prašymų pirmosios instancijos teisme iki teismo sprendimo priėmimo nepateikė (CPK 13, 42 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja pagrįstai pažymi, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo pasyvus.
19. Įstatyme nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑58‑219/2015). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).
20. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėjo būti tvirtinama dėl to, jog ji pažeidžia Banko, kaip kreditoriaus, teisėtus interesus, taip pat blogina I. N., kaip skolininkės, padėtį, todėl nepagrįstas kompensacijos dydis gali apsunkinti / apsunkino galimą išieškojimą iš Bankui įkeisto turto ir kredito gavėjo kreditingumą.
21. Apeliantas akcentuoja, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kai bus įvykdytos visos prievolės (CK 6.6 straipsnis) likti solidariai atsakingais, išskyrus atvejus, jei yra kreditoriaus sutikimas pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Sutarties 4 dalyje „Kreditorių interesų tenkinimo tvarka“ numatytą sąlygą, pareiškėjai numatė, jog po santuokos nutraukimo visi finansiniai įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį lieka solidari I. N. ir A. N. prievolė Bankui, kaip kreditoriui. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pats apeliantas (Bankas) pažymi, jog su tokia sąlyga sutinka ir tam neprieštarauja. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjų Sutartyje nebuvo keičiamas ar modifikuotas bendros sutuoktinių prievolės kreditoriui pagal 2014 m. liepos 22 d. tarp Banko ir pareiškėjų sudarytą Kreditavimo sutartį pobūdis, pareiškėjų atsakomybės forma ar apimtis.
22. Apeliantas savo poziciją grindžia argumentais, kad be kreditoriaus sutikimo pakeistas įkeičiamo turto savininkas, neįvertinus, jog tai pažeidžia kreditoriaus interesus. Apeliantas nurodo, kad Bankas prieštarauja jam įkeisto turto savininkų pakeitimui dėl nepagrįstos kompensacijos, jos dydžio. Apeliantas taip pat teigia, kad Bankas turi teisėtą interesą reikalauti, jog būtų pagrįstas prisiimtų papildomų įsipareigojimų vykdymas, arba kreditorius gali nesutikti su papildomais skolininko įsipareigojimais, kurie blogina solidariosios skolininkės I. N. situaciją ir galimybes grąžinti kreditą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, juos atmeta kaip nepagrįstus.
23. Apeliantas nurodo, kad, bendradarbiaudamas su I. N., prašė paaiškinti kompensacijos sumokėjimo galimybę ir būsimų lėšų kilmę, tačiau pareiškėja Bankui nepateikė jokių įrodymų, kad kompensacijai, nurodytai Sutarties 3 punkte sumokėti turi bent dalį lėšų, todėl Bankas priėmė sprendimą nesutikti pakeisti bendrąja nuosavybe priklausančio ir Bankui įkeisto turto savininkus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties 3 dalies 3 punkte, priešingai nei nurodo apeliantas, yra numatytas pareiškėjo A. N. įsipareigojimas sumokėti kompensaciją pareiškėjai I. N..
24. Apeliantas, savo argumentus taip pat grindžia remdamasis Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03‑144 patvirtintų Atsakingo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 28 punktu, numatančiu, kad kredito davėjo sprendimas suteikti kreditą grindžiamas atsargiu ir išsamiu kredito gavėjo galimybių kreditą grąžinti kredito sutarties trukmės laikotarpiu vertinimu; kredito davėjo kreditų teikimo politika turi būti pagrįsta principu, kad kreditas bus grąžinamas kredito gavėjo pajamomis, o ne dėl priverstinio grąžinimo iš įkeičiamo nekilnojamojo turto arba dėl jo vertės pokyčių. Nuostatų 4 punkte numatyta, kad Nuostatai taikomi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kredito sutartims (4.1 papunktis), taip pat kredito sutartims, sudaromoms fizinių asmenų, siekiančių verstis nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veikla, kuri gali būti vykdoma įsigijus verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (4.2 papunktis). Pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 1 straipsnį, šio įstatymo paskirtis – nustatyti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, kredito davėjo, kredito tarpininko ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę vykdant šiame įstatyme numatytą veiklą. Remiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principais ir pagal šio straipsnio 11 dalį priimtu priežiūros institucijos teisės aktu, privalo atlikti išsamų kredito gavėjo kreditingumo vertinimą prieš kredito sutarties sudarymą. Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. liepos 22 d. Darytina išvada, kad apelianto akcentuojama Nuostatų sąlyga, kuria apeliantas grindžia savo poziciją, neturi teisinės reikšmės vertinant priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.
25. Vertindamas apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutuoktiniai, be kitų klausimų, turi aptarti bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pagal įstatymą, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
26. Nors apeliantas akcentuoja, kad Sutartis blogina I. N., kaip skolininkės, padėtį, tačiau tokių teiginių apeliantas nepagrindė. CK 3.117 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Iš anksčiau aptartų Sutarties sąlygų matyti, kad pareiškėjai susitarė dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto (transporto priemonių) pasidalijimo. Pagal Sutarties sąlygas, susitarus nekilnojamąjį turtą paskirti vienam sutuoktiniui – pareiškėjui A. N., pareiškėjai I. N. yra numatyta išmokėti kompensaciją (13 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo vertinti, kad Sutartyje kompensacijos išmokėjimas pareiškėjai I. N. numatytas nepagrįstai. Įvertinus tai, kad Sutartyje yra numatyta sąlyga pareiškėjai pinigais išmokėti kompensaciją, jos išmokėjimas numatytas iki 2025 m. vasario 28 d., apelianto argumentai, kad Sutartimi bloginama solidariosios skolininkės I. N. situacija, taip pat kredito gavėjų galimybės grąžinti kreditą, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Apeliantas, nurodydamas, kad nesutinka su kompensacijos dydžiu, tokiai savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių argumentų ar konkrečių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir Sutarties dalyse dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo bei kreditorių interesų tenkinimo tvarkos numatytų ir anksčiau aptartų sąlygų visumą, nenustatė objektyvaus pagrindo abejoti kompensacijos dydžio pagrįstumu.
28. Apeliantas nenurodo, kaip konkrečiai kompensacijos išmokėjimas gali apsunkinti išieškojimą iš Bankui įkeisto turto. Svarbu įvertinti tai, kad pagal skundžiamu teismo sprendimu patvirtintą Sutartį nagrinėjamu atveju po santuokos nutraukimo prievolė Bankui pagal Kreditavimo sutartį lieka solidari I. N. ir A. N. prievolė. Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, kad įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto, t. y. dalytino buto, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Hipoteka, kaip daiktinė teisė, seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto savininko pasikeitimas sutuoktiniams pasidalijus nekilnojamąjį turtą (turtui atitenkant vienam sutuoktiniui, kitam sutuoktiniui už jo dalį priteisiant kompensaciją pinigais) nepanaikina ir neapriboja kreditoriaus teisės į hipotekos teikiamą kreditoriaus teisių apsaugą, nekeičia ir neblogina kreditoriaus teisinės padėties, nes išieškojimas prievolei įvykdyti gali būti nukreipiamas į tą patį turtą, kuris buvo įkeistas sudarant Kreditavimo sutartį.
29. Apeliantas nenurodo, kaip konkrečiai skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta Sutartimi buvo neigiamai paveikta apelianto, kaip kreditoriaus, teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sutartis iš esmės pažeidžia kreditoriaus interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo modifikuotas pareiškėjų prievolės kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį pobūdis, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pareiškėjų turtas padalytas nė vienam iš pareiškėjų nenumatant žymiai didesnės turto dalies, todėl nenustatyta pagrindo vertinti, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai paveikti apelianto, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta Sutartimi pažeidžiami sutuoktinių, jų kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad Sutartis CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu negalėjo būti tvirtinama, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
32. Atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pareiškėja I. N., turinti priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei apeliantas, kuris inicijavo apeliacinį procesą, įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 350 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, įmonės kodas 304870069, pareiškėjai I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.