Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Jonui Udriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Tomo Matuso, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio UAB „Sprinteris“, direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris 2016 m. gruodžio 7 d. Tomo Matuso, gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl to, kad Tomas Matusas, būdamas UAB „Sprinteris“ vadovas, 2016 m. rugsėjo 2 d. išleido leidinį „Nemuno kraštas“, kurio 11 ir 12 puslapiuose buvo išspausdinta politinės partijos Lietuvos laisvės sąjunga politinė reklama. Leidinio tiražas – 15000 egzempliorių. Nors politinė reklama buvo paskleista laikantis žymėjimo reikalavimų, tačiau leidėjas – UAB „Sprinteris“ nebuvo pateikęs politinės reklamos skleidimo įkainių, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnyje (b. l. 3). Tokiais veiksmais Tomas Matusas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 207⁹ str. 1 d.

Teismo posėdyje Tomas Matusas nepripažino pažeidimo padarymo. Nurodė, kad nėra informacijos rengėjas ir skleidėjas, nes informacijos leidėjai ir skleidėjai yra registruojami Kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje. Leidinys „Nemuno kraštas“ nėra periodinis, buvo išleistas tik vieną kartą 2016 metų rugsėjo mėnesį. Neturėjo galimybės deklaruoti įkainių. Leidinys į periodinę spaudą panašus tik išoriškai. Leidinyje buvo išdėstytos žmonių, nepriklausančių partijoms, nuomonės. Tai ne tik teisinis, bet ir politinis sprendimas. Negalėjimas pareikšti nuomonės nesusimokėjus yra rinkėjų teisių pažeidimas. Leidinys buvo apskųstas prokuratūrai dėl šmeižto, bet prokuratūra netenkino skundo. Leidinio leidybą finansavo UAB „Sprinteris“ iš už leidinį gautų lėšų. Lietuvos laisvės sąjungai buvo parduotas reklaminis plotas. Kitoms partijoms reklamuotis nesiūlė, nes leidinyje nebuvo reklamos ploto.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija vykdo politinės reklamos stebėseną, nagrinėja skundus. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius gavo skundą dėl leidinio „Nemuno kraštas“. Leidinyje buvo publikuota informacija, kuri turėjo politinės reklamos požymių. Skyrius išvadą pristatė Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas galioja, nebuvo skundžiamas. Pats T. Matusas leidinyje nurodęs, kad tai politinė reklama. Tačiau politinė reklama turi būti skleidžiama vienodomis sąlygomis, taikant vienodus reklamos įkainius. Protokolas buvo surašytas, nes UAB „Sprinteris“ Vyriausiajai rinkimų komisijai nedeklaravo įkainių, kad visi dalyviai galėtų vienodai reklamuotis leidinyje. Svarbus šio pažeidimo teisinis įvertinimas. Nereikalaujama leidinio periodiškumo. Svarbu, kad tai yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas. Tai išplaukia iš Visuomenės informavimo įstatymo. Norint tapti viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, įstatymas nenumato išankstinės registracijos.

Remiantis duomenimis, esančiais byloje, nustatyta, kad: UAB „Sprinteris“ išleido leidinį „Nemuno kraštas“ (b. l. 15), 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius parengė pažymą „Dėl leidinio „Nemuno kraštas“ vertinimo“ Nr. 3-92 (1.2), kuriame pripažino paslėpta politine reklama publikacijas, esančias leidinio 1, 2, 5, 7, 8 puslapiuose, bei siūlė spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo leidinio leidėjui – UAB „Sprinteris“ vadovui Tomui Matusui už paslėptos politinės reklamos skleidimą (b. l. 5-14), 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu „Dėl leidinio „Nemuno kraštas“ vertinimo“ Nr. Sp-290 pritarta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 27 d. pažymai (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymą.

Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (Žin. 2004, Nr. 135-4894, aktuali redakcija Nr. XII-615, 2013-11-26, Žin., 2013, Nr. 128-6514) 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti teikiami, keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios politinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti pakeisti su Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. Vyriausioji rinkimų komisija įkainius nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2016 m. balandžio 7 d. pasirašė dekretą Nr. 1K–618 „Dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų", kuris įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 9 d. Eiliniai Seimo rinkimai vyko 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo nuo 2016 m. balandžio 9 d. Taigi, iki 2016 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo būti deklaruoti įkainiai. Leidinys „Nemuno kraštas“ buvo išleistas 2016 m. rugsėjo 2 d., t. y. politinės kampanijos laikotarpiu, UAB „Sprinteris“ iki 2016 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai nebuvo deklaravusi įkainių. T. Matuso argumentas, kad neturėjo galimybės deklaruoti įkainių yra teisiškai nereikšmingas, nes būtent imperatyvi įstatymo norma draudžia teikti įkainius Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai prasidėjus politinei kampanijai.

T. Matusas kvestionuoja, kad UAB „Sprinteris“ nėra informacijos rengėjas ir skleidėjas, nes nėra registruotas Kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje, o leidinys „Nemuno kraštas“ nėra periodinis. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. Sp-159 patvirtinto Politinei reklamai taikytinų įkainių ir sąlygų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai ir jų keitimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad aprašas taikomas visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, kurie numato skleisti politinę reklamą. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme viešosios informacijos rengėju laikomas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją (2 straipsnio 77 punktas), o viešosios informacijos skleidėjas apibrėžiamas kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą (2 straipsnio 78 punktas). Kadangi nėra informacijos, jog UAB „Sprinteris“ veiklos specializacija būtų leidyba, T. Matusas nurodė, kad leidinio „Nemuno kraštas“ išleidimas buvo vienkartis, pagal minėtas sąvokas laikytina, kad UAB „Sprinteris“ yra kitas asmuo, rengiantis, skleidžiantis viešąją informaciją. Viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 punktas). Leidinyje „Nemuno kraštas“ buvo viešai skleidžiama politinė reklama, žmonių nuomonės apie politinę situaciją.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reglamentavimas nenumato imperatyvaus reikalavimo, jog tam, kad asmuo būtų laikomas viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, jis turi būti registruotas Kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje.

Visuomenės informavimo priemone laikoma laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 punktas). Nei šioje, nei kitoje Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo teisės normoje visuomenės informavimo priemonei nėra taikomas periodiškumo reikalavimas. Įkainių deklaravimo išimčių neperiodinio leidinio rengėjui, skleidėjui nenumatyta nei Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Sprinteris“ politinės kampanijos laikotarpiu išleido leidinį „Nemuno kraštas“, kuriame buvo skelbiama politinė reklama, iki politinės kampanijos pradžios nepateikus politinės reklamos įkainių Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai. Šiais veiksmais buvo pažeista Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje. Už šį administracinį teisės pažeidimą atsakomybėn traukiamas juridinio asmens, išleidusio leidinį – UAB „Sprinteris“ vadovas T. Matusas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tačiau T. Matusui administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Šiuo atveju švelnesnė administracinė atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl pažeidimas neperkvalifikuojamas ir nuobauda skiriama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.

ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 289 EUR iki 1448 EUR. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. Matuso atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie tai, kad T. Matusas būtų baustas administracine tvarka nėra. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, asmenybę T. Matusui skiriama minimalaus dydžio sankcijoje numatyta nuobauda – 289,00 EUR dydžio bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tomą Matusą pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 289,00 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.