Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. 89-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam P. V., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 89-5 taikė nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi toks nutarimas nepatvirtintas.

Skunde nurodoma, kad Lukiškių kalėjime nuteistasis bausmę atlieka jau daugiau nei 17 metų, kas reiškia, kad šios pataisos įstaigos pareigūnai jį puikiai pažįsta. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija taiko griežtus reikalavimus siekiantiems būti lygtinai paleistais nuteistiesiems, todėl P. V. prašymas buvo tenkintas tik iš ketvirto karto. Nuteistasis dalyvavo daugelyje socialinės reabilitacijos programų, jis įvykdė visas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, buvo tris kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų bei vykdomųjų dokumentų, turi įgijęs keletą profesijų, laisvėje turi darbą ir gyvenamąją vietą, didžiąją dalį bausmės jau yra atlikęs. Nuteistojo gyvenime yra įvykę teigiami pokyčiai, jis intensyviai sportuoja, yra atsikratęs visų žalingų įpročių, išlaikęs socialinius ryšius su artimaisiais. Teismas tai įvertino, bet į tai neatsižvelgė. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (64 balai) ir tai yra geras rodiklis kalėjimo sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems. P. V. kreipėsi į įkalinimo įstaigos psichologę, prašydamas paskirti jam dar kokią nors korekcinę programą, kuri padėtų sumažinti šią riziką, tačiau psichologė nurodė, neturinti ką su juo daryti, nes mažinti riziką praktiškai nėra kur. Nuteistasis gailisi dėl įkalinimo įstaigoje padarytų pažeidimų, už tai buvo nubaustas, 11 pažeidimų jis padarė per 17 metų. P. V. nori kuo greičiau grįžti pas savo artimuosius, adaptuotis visuomenėje, dirbti, įsigyti būstą, sukurti šeimą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. V. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, P. V. Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendis pakeistas: nuteistojo P. V. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. rugsėjo 1 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. V. nuteistas pagal BK 111 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. vasario 5 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu subendrintos apėmimo būdu ir P. V. paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant kalėjime.

Bausmės vykdymo pradžia: 2002 m. sausio 16 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2021 m. gruodžio 13 d.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktas), 3/4 bausmės faktiškai atliko 2016 m. gruodžio 13 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Atlikus P. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (64 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, pirmojo vertinimo metu rizika buvo 78 balai (vidutinė), antrojo vertinimo metu rizika sumažėjo iki 68 balų (vidutinė), trečiojo vertinimo metu rizika dar sumažėjo iki 64 balų (vidutinė). Paskutiniojo vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išliko 64 balai (vidutinė). Taigi, konstatuotina, kad P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo tolygiai mažėjanti, tačiau po paskutinio vertinimo išliko tokia pati. Tokiu atveju laikytina, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau vien to nepakanka jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo P. V. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis, išėjęs į laisvę, turės gyvenamąją vietą – yra gautas brolio sutikimas, kad P. V. gyventų broliui priklausančiame bute. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, turi staliaus, autošaltkalvio, šilumvežio mašinisto padėjėjo specialybės, gauta pažyma, kad UAB „P. L.“ įdarbintų jį, išėjus iš įkalinimo įstaigos, teigia, kad darbas jam yra svarbus, atlieka nemokamus darbus. Nuteistasis neturi vykdomųjų raštų. Atlikinėdamas bausmę, palaiko socialinius ryšius su sūnumi ir broliu, apie juos atsiliepia su meile. P. V. įkalinimo įstaigoje sportuoja, medituoja, užsiima joga, skaito, žiūri televizijos laidas. Nuteistojo emocinės reakcijos labilios, įtampos ženklų nestebima, jam nėra būdinga atsiriboti nuo kitų asmenų, nepatiria sunkumų palaikant ilgalaikius santykius, bendrauja atvirai, geba palaikyti pokalbį, yra mandagus, moka prisitaikyti prie įvairių situacijų. P. V. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi, supranta alkoholio ir narkotikų vartojimo neigiamas pasekmes, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tokių vartojimo atvejų nefiksuota, taip pat nefiksuota ir agresyvaus elgesio apraiškų, nuteistasis stengiasi save valdyti, spręsti iškilusius sunkumus priimtinais būdais, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko. Nuteistasis dalyvavo ir baigė eilę socialinės reabilitacijos programų, buvo tris kartus skatintas. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo neabejotinai vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

P. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už du smurtinius nusikaltimus, nusikaltimai yra išskirtinai pavojingi, iš anksto planuoti, vieno iš jų metu buvo atimta dviejų žmonių gyvybė. Nors nusikaltimų sunkumas jau buvo įvertintas jam skiriant bausmę, aukštesnės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės apibūdina nuteistojo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšmingos. P. V. praeityje yra dar du kartus teistas, nusikaltimai sunkėja. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, bausmės atlikimo metu vienuolika kartų pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors šie pažeidimai buvo padaryti per daugiau nei 17 bausmės atlikimo metu, vis dėlto, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių, net ir esant apribotoms judėjimo laisvės galimybėms. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus pastarasis nustojo daryti artėjant galimam lygtinio paleidimo taikymo laikui. Nors nuteistasis laisvėje planuoja dirbti, pažymėtina, kad iš potencialios darbovietės pažyma gauta dar 2017 m., todėl kyla pagrįstų abejonių, kiek tokia darbo vieta yra reali šiuo metu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kalėjime P. V. atlieka tik nemokamus darbus, buvo šešis kartus baustas už atsisakymą eilės tvarka juos atlikti. Nors darbinės patirties stoka yra nurodyta kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių, iniciatyvos dirbti nuteistasis nerodo, nesiekia gauti pajamų, gyvena iš artimųjų pervedamų lėšų, santaupų neturi, teismo nuosprendžiu priteistą žalą taip pat atlygino artimieji. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nemoka naudotis kompiuteriu ir internetu, nori išmokti, tačiau įkalinimo įstaigoje riboto interneto prieiga nesinaudoja. Taip pat, kaip pats teigia, turi raštingumo problemų, tačiau lietuvių kalbos laisvės atėmimo vietoje nesimokė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nesiima visų įmanomų būdų racionaliai išnaudoti laisvės atėmimo bausmės laiką, užpildyti turimas spragas, kad adaptacija visuomenėje būtų kuo paprastesnė. Praeityje nuteistasis turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo, buvo nuo jų priklausomas, du kartus už tai teistas, nužudymą padarė taip pat apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pats pripažįsta, kad tiek apsvaigęs nuo narkotikų, tiek nuo alkoholio būdavo agresyvus, smurtaudavo, nusikalto. Smurtinio elgesio rizika, nustatyta naudojant HCR-20 smurto rizikos įvertinimo schemą, išlieka vidutinė. Įkalinimo įstaigoje yra baustas už tai, kad kratos metu buvo rasti du savadarbiai peiliai ir skriestuvas. Praeityje darytos psichiatrinės ekspertizės metu P. V. diagnozuotas emociškai nestabilaus, impulsyvaus asmenybės tipo sutrikimas, tačiau su tokia diagnoze jis nesutinka. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė (64 balai), nustatyti du dinaminiai veiksniai, t. y. yra galimybė juos keisti. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu P. V. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

Taigi, šiuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį P. V., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.