Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nada Focus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nada Focus“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Menų spaustuvė“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas VšĮ „Menų spaustuvė“ pateikė prieštaravimus, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, jog 2008-05-21 atsakovas reiškė pretenziją ieškovui, kad darbai vykdomi lėčiau, nei tikėtasi. Dėl to buvo nustatytas papildomas 4 mėnesių terminas ieškovui paslaugoms suteikti. Ieškovas paslaugas vėlavo teikti 5 mėnesius. Darbai nėra atlikti iki šiol. Ieškovas sutartį nutraukė formaliais pagrindais, nes darbų atlikimo terminas ieškovui nebuvo esminė sąlyga. Atsakovas panaudos sutarties pagrindu naudojasi patalpomis, o šių patalpų statybos darbų užsakovas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Statybos darbai nėra užbaigti ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių. Nuostoliai turėjo būti paskaičiuoti be mokesčių ir sąnaudų. Atsakovas nesutiko su sutarties nutraukimu ir laikė ją galiojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatyto bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Nada Focus“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas su atsakovu 2007-12-20 sudarė Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sukurti atvirų erdvių dizainą ir realizuoti interjero projektą, taip pat sukurti ir realizuoti kitų erdvių interjero koncepciją, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 80310,80 Lt + PVM (b.l. 6-17). Atsakovas VšĮ „Menų spaustuvė“ 2008-05-21 pateikė ieškovui pretenziją dėl paslaugų sutarties pagrindu vykdomo projekto realizavimo termino pažeidimo ir papildomo termino nustatymo, kurioje atsakovas ieškovui nustatė papildomą 4 mėnesių terminą (skaičiuojamą nuo 2008-05-21 paslaugoms atlikti (b.l. 97). Šalys 2008-09-19 pasirašė tarpinį paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina, jog ieškovas UAB „Nada Focus“ tinkamai atliko dalį prievolių pagal sutartį (atlikti projektų sukūrimo darbai, nurodyti minėtame akte) ir perdavė rezultatą atsakovui UAB „Menų spaustuvė“ (b.l. 18-20). Atsakovas ieškovui už atliktus ir perduotus darbus sumokėjo 2007-12-20 ir 2008-12-19 bendrą 59382 Lt sumą (b.l. 21-22). Ieškovas 2009-02-24 pateikė atsakovui užklausimą, kada bus pradėti vykdyti atvirų erdvių detalizuoto interjero projekto diegimo darbai ir atsakovas galės vykdyti autorinę projekto įgyvendinimo priežiūrą, kadangi nuo 2008-09-22 turėjo būti pradėtas skaičiuoti terminas projekto realizavimui (b.l. 96). Atsakovas 2009-03-09 raštu atsakė ieškovui, jog „Menų spaustuvė“ patalpose dar tebėra aktyviai vykdomi statybos-montavimo ir kitų patalpų renovacijos darbai, jie kol kas nėra baigti, todėl atvirų erdvių interjero projekto šiame objekte dar nėra įmanoma vykdyti (b.l. 105). Atsakovas 2009-07-01 informavo ieškovą, jog statybos-montavimo darbai „Menų spaustuvės“ pastatuose dėl nepakankamo finansavimo iki liepos pabaigos nebus baigti, o pagrindinių korpusų renovaciją planuojama užbaigti rudenį (b.l. 104). Atsakovas 2010-03-04 raštu paprašė ieškovo kuo greičiau patikslinti atvirų erdvių interjero projektą, atsižvelgus į naujus baigtų renovuoti patalpų parametrus bei faktinius pripažintų tinkamomis naudoti patalpų tūrius (b.l. 95). Ieškovas 2011-01-10 pateikė atsakovui galutinį paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, kartu prašydamas apmokėti sąskaitą faktūrą (b.l. 92). Atsakovas 2011-02-21 atsakė ieškovui, jog dar ne visos sutartyje numatytos paslaugos yra suteiktos, todėl nėra teisinio pagrindo pasirašyti galutinio paslaugų priėmimo-perdavimo akto ir priimti pateiktos PVM sąskaitos faktūros (b.l. 91). Ieškovas 2011-03-04 pranešė atsakovui, kad, jeigu per 15 kalendorinių dienų nebus pašalinti sutarties pažeidimai ir ieškovui nebus suteikta galimybė suteikti likusias paslaugas, tai suėjus nurodytam terminui, sutartis bus laikoma vienašališkai ne teismo tvarka nutraukta paslaugų teikėjo iniciatyva dėl paslaugų gavėjo kaltės (b.l. 23). Atsakovas 2011-03-22 raštu informavo ieškovą, jog nesutinka su sutarties nutraukimu ir mano, jog sutartis ateityje galėtų būti vykdoma joje nurodytomis sąlygomis (b.l. 24-25). Ieškovas, laikydamas paslaugų sutartį nuo 2011-03-22 nutraukta, 2011-05-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Menų spaustuvė“ 36284,35 Lt ieškovo negautų pajamų, 268,50 Lt delspinigių ir 8,05 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 2-5). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (b.l. 55-56), tačiau, gavęs atsakovo prieštaravimus bei ieškovo atsiliepimą į juos, 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b.l. 164-166) ieškinį atmetė, byloje nustatęs, kad ieškovas nesiėmė proporcingų priemonių išvengti nuostolių, išsaugoti sutartį, netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo, sutarties vykdymo ekonomiškumo pareigą, neįrodė patirtų nuostolių dydžio, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas visiškai atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti negautas pajamas. Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (b.l. 173-176), tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą, nes ieškovas tinkamai ir nuolat bendradarbiavo su atsakovu, ką patvirtina bylos duomenys - daugybė raštų, paklausimų dėl galimybės užbaigti sutartį, tuo tarpu atsakovas nuolat teisindavosi vis naujomis kliūtimis, pripažindavo, kad darbai vilkinami ir pan. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas tinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo ir sutarties vykdymo ekonomiškumo pareigą, priešingai, atsakovo elgesys rodo, jog jis siekė išsaugoti sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 97) patvirtina, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus sutartyje numatytais terminais, tačiau atsakovas nustatė ieškovui papildomą keturių mėnesių terminą. 2009-02-24 ieškovo raštas (b.l. 96) patvirtina, kad jis išreiškė interesą teikti paslaugas praėjus 5 mėnesiams nuo šalių sutarto termino šias paslaugas teikti pradžios. Atsakovas 2009-03-09 raštu informavo ieškovą, jog „Menų spaustuvė“ patalpose tebėra aktyviai vykdomi statybos-montavimo ir kitų patalpų renovacijos darbai, jie kol kas nėra baigti, todėl atvirų erdvių interjero projekto šiame objekte dar nėra įmanoma vykdyti (b.l. 105), taip pat atsakovas 2009-07-01 informavo ieškovą, jog statybos-montavimo darbai „Menų spaustuvės“ pastatuose dėl nepakankamo finansavimo iki liepos pabaigos nebus baigti, o pagrindinių korpusų renovaciją planuojama užbaigti rudenį (b.l. 104). Atsakovas 2010-03-04 raštu paprašė ieškovo kuo greičiau patikslinti atvirų erdvių interjero projektą, atsižvelgus į naujus baigtų renovuoti patalpų parametrus bei faktinius pripažintų tinkamomis naudoti patalpų tūrius (b.l. 95). Duomenų, kad ieškovas šį projektą patikslino, byloje nėra. Ieškovas 2011-01-10 pateikė atsakovui galutinį paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, kartu prašydamas apmokėti sąskaitą faktūrą (b.l. 92), atsakovui nesutikus priimti darbus bei sąskaitą-faktūrą, ieškovas 2011-03-04 pranešė atsakovui, kad ketina vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį (b.l. 23). Atsakovas 2011-03-22 raštu informavo ieškovą, jog nesutinka su sutarties nutraukimu ir mano, jog sutartis ateityje galėtų būti vykdoma joje nurodytomis sąlygomis (b.l. 24-25). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš paslaugų sutarties 8 straipsnio matyti, kad ieškovo sukurtų projektų, koncepcijų tolesnis realizavimas yra susijęs su autorinių turtinių teisių į juos perdavimu po priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo. Atsižvelgdamas į projektų tolesnio panaudojimo perspektyvas, į tai, kad atsakovas visiškai apmokėjo už atliktus darbus, ieškovas, vykdydamas atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, laikantis kliento prioriteto interesų principo, įvertindamas tai, kad sutarties nevykdymo priežastys nėra susijusios su atsakovo piktavališku vengimu tęsti sutartį ir apmokėti likusią sutarties dalį, galėjo spręsti kilusius nesutarimus, netaikant kraštutinės priemonės – nutraukti sutartį (pvz., pratęsiant sutarties įvykdymo terminus iki patalpų statybos darbų užbaigimo, skaičiuojant netesybas ir pan.). Ieškovas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad dėl ilgalaikio sutarties nevykdymo jis patiria realius nuostolius ar kitas esmines neigiamas pasekmes (išskyrus tai, kad negauna likusios sutarties kainos dalies, nesuteikęs atsakovui sutartyje numatytų paslaugų). Taigi kitoks nesutarimų sprendimas akivaizdžiai nebūtų pažeidęs esminių ieškovo interesų.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas savo elgesiu nevertino sutartinių terminų pažeidimo kaip esminio, kadangi savo aiškią valią ir požiūrį į sutarties terminų laikymosi esmingumą ieškovas išreiškė, nutraukdamas sutartį ir pareikšdamas ieškinį teisme. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nei ieškinio pareiškimas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo negautas pajamas, nei sutarties nutraukimas tokių aplinkybių iš esmės nepatvirtina. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pats ieškovas praleidinėjo sutarties vykdymo terminus (b.l. 96-97), todėl nelogiška ir nepagrįsta teigti griežtą sutartinių terminų laikymąsi turėjus esminės reikšmės sutarties vykdymui. Taip pat kolegija sutinka su atsakovu, kad ieškovas netinkamai aiškina paslaugų sutarties 6.1 punktą ir jame apibrėžtą esminio pažeidimo sąvoką, kadangi šiame sutarties punkte yra nustatyta, kad esminiu sutarties pažeidimu yra laikomas paslaugų teikimo terminų praleidimas ir kad paslaugų teikėjas įsipareigoja užtikrinti, kad paslaugos bus teikiamos ir suteiktos, nepažeidžiant nustatytų tarpinių ir galutinių terminų. Taigi paslaugų sutarties 6.1 punktas yra išimtinai taikomas tik ieškovo atžvilgiu ir būtent paslaugų teikimui. Tik ieškovui (o ne atsakovui) praleidus sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, tai būtų laikoma esminiu sutarties pažeidimu.

Jeigu sutarties šalis nutraukia sutartį atsisakydama vykdyti paslaugas, tai ji apsisprendžia, kad ateityje nevykdys veiklos ir iš jos pajamų negaus. Kai sutarties šalis, iškilus nesutarimams su kontrahentu, nutraukė sutarties vykdymą ir atsisakė tolesnės veiklos pagal sutartį ir pajamų iš jos, tai nuostolių, kaip negautų pajamų, gali tikėtis tik įrodžius, kad ėmėsi visų priemonių sutarčiai išsaugoti. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma, kai šalys negali kitaip išspręsti kilusių nesutarimų. Jeigu to nedarydama šalis nutraukia sutartį, tai į nuostolius dėl sutarties nutraukimo gali būti neįskaitomos pajamos, kurios būtų gautos iki galo įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2005). Kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nesiėmė proporcingų priemonių išvengti nuostolių, išsaugoti sutartį, netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo, sutarties vykdymo ekonomiškumo pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra pagrindas visiškai atleisti atsakovą nuo pareigos atlytinti negautas pajamas (CK 6.200 str. 2, 3 d., 6.251 str. 2 d., 6.259 str. 1, 2 d.).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovas neįrodė nuostolių (negautų pajamų) dydžio, nes šalys savo laisva valia sudarytoje sutartyje susitarė dėl sutarties kainos ir likęs nesumokėtas sutarties kainos skirtumas sudaro minimalius ieškovo nuostolius negautų pajamų forma. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl keliamų reikalavimų negautoms pajamoms pagrįsti. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurios suprantamos kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008). Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t.y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja susidariusio skirtumo tarp (apeliaciniame skunde be PVM) nuo ieškovui sumokėtos sumos ir bendros sutartyje nurodytos už paslaugas mokėtinos sumos. Tačiau ieškovas nesivadovauja pirmiau nurodyta negautų pajamų kaip nuostolių samprata ir jų dydžio pirmosios instancijos teisme neįrodinėja, nepateikia sąnaudų sumos nei kitų išlaidų, kurias ieškovas galimai patirtų, vykdydamas sutartį, nenurodo, kokį pelną ieškovas būtų gavęs tuo atveju, jei būtų įvykdyta sutartis. Kolegija pažymi, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad autorinę priežiūrą atlikinėtų pats, kad intelektinė veikla nepareikalautų sąnaudų buhalterine prasme ir pan. Kaip minėta, ieškovas nurodė tik gautiną pagal sutartį sumą, jei sutartis būtų baigta vykdyti, tačiau iš nagrinėjamos bylos aplinkybių esamoje situacijoje, vienareikšmiškai išvadai, kad ieškovas tinkamai būtų baigęs vykdyti sutartį, pagrindo nėra, o esant pagrįstoms abejonėms negalimas konstatuoti ir privalomas kriterijus negautoms pajamoms priteisti – pagrįstas tikėtinumas tokias pajamas gauti. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad patyrė nuostolius (negautas pajamas), nes neįrodė šių nuostolių dydžio, todėl pagrįstai ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

Atmetus ieškinį, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog šiuo atveju netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, yra teisiškai nereikšmingi, todėl nenagrinėtini. Kolegija taip pat nepasisako dėl apelianto argumentų, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, sudarius sutartį, kilusią iš viešojo pirkimo, kadangi ieškovas šių aplinkybių nenurodė savo ieškinio reikalavimų pagrindu ir jų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.