- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1220-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- R., R. V.
- Atsakovas
- Kauno, Kauno apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Sigita Bružienė Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 30.3; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 2 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui R. V., ieškovo atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovės Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Čeičytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-32-214/2009 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo pakeisti žemės naudojimo tikslinę paskirtį ir parduoti žemės sklypą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas R. V. ieškiniu (t. 1, b.l. 1), patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 200-201; t.2, b.l. 4-5) prašė teismo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per 10 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pakeisti žemės sklypo 0,675 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., tikslinę naudojimo paskirtį iš miško paskirties į kitos paskirties naudojimo žemę; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per 30 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu, nurodyto sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad 1985 m. gavo leidimą statyti sodo namą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Kauno rajone, 1986 m. gavo leidimą statyti gyvenamąjį namą, 1991 m. nutarė rekonstruoti sodo namelį į gyvenamąjį namą, paruošė rekonstrukcijos projektą, kurį patvirtino rajono architektas. Šios rekonstrukcijos vykdymui buvo reikalingas papildomas žemės sklypas. 1991 12 23 Raudondvario apylinkės viršaitis išskyrė jam 0,675 ha žemės sklypą namo rekonstrukcijai vykdyti. Šis sklypas 2004 09 21 paženklintas ir įtrauktas į geodezinių matavimų duomenų bazę. Dalis gyvenamojo namo stovi ant ginčo sklypo. 1992 08 12 pagal Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus įkainojimo aktą už sklypo pirkimą yra sumokėjęs dalį pinigų – 1053 Lt. Atsakovė atsisakė parduoti ieškovui šį sklypą, nes jis yra ne Raudondvario, o Babtų seniūnijoje. Ieškovui kreipusis į teismą dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, Kauno rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino, tačiau Kauno apygardos teismas ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikęs galioti Kauno apygardos teismo nutartį, konstatavo, kad ieškovas turi teisę pirkti ginčo žemės sklypą. 2006 04 25 ieškovui pateikus prašymą dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo iš miškų paskirties į kitos paskirties naudojimo žemę, 2006 06 20 raštu atsakovas pranešė, kad šalia ieškovo namo esanti žemė yra miško naudojimo paskirties, ir negali būti jam parduodama.
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškovui nepagrįstai suteiktas Kauno rajono apylinkės viršaičio 1991 12 23 potvarkiu Nr. 67-p 0,675 ha žemės sklypas. Ieškovo pageidaujama pirkti žemė yra miško naudmenos, todėl nėra pagrindo keisti jos paskirties, nes Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad ieškovui R. V. ginčo žemės sklypas buvo suteiktas neteisėtai, gyvenamasis namas nėra pripažintas tinkamu naudoti, nes nepateikti jo statybos privalomi dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs R. V. kasacinį skundą dėl ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, konstatavo, kad R. V. gali kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl ginčo žemės sklypo pirkimo. Tvarką, kuria sprendžiama ieškovo keliama problema, ieškovui nurodo atsakovo institucija sprendžianti Kauno rajone žemėtvarkos klausimus - Kauno rajono žemėtvarkos skyrius. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo sudaryti su ieškovu ginčo žemės, kuri buvo ieškovui suteikta be teisėto pagrindo, sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti šią instituciją pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 79-82) ieškovas R. V. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti: įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją laike 3-jų mėnesių nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės sklypo 0,0675 ha ploto (žemės kadastre pažymėtas Nr.96, UAB “Geomatininkas” plane pažymėtą taškais 7,8,9,21,20,6, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tikslinę naudojimo paskirtį iš miško ūkio į kitos paskirties ir sudaryti su ieškovu šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei įskaityti į sutarties kainą įmokėtus už žemę pinigus; 2) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu faktiškai naudojamo 0,6074 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, UAB “Geomatas” plane pažymėto taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 20, 21, 9, 10, 11, 12, 13, 14, nuomos sutartį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, užkirto kelią ateityje kreiptis į teismą dėl žemės sklypo pirkimo ir nuomos prie esamos nuosavybės teise valdomo sklypo. Atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija pažeidė ieškovo įstatymo suteiktas teises pirkti žemės sklypą, bei nuomoti, todėl teismas turėjo įpareigoti vykdyti įstatymą ir įpareigoti parduoti ieškovui žemės sklypą ir nuomoti. Jeigu 1992 m. sprendimą skirti ieškovui gyvenamojo namo statybai priėmė neįgaliotas asmuo, tai šią klaidą privalėjo ištaisyti Kauno apskrities viršininko administracija. Atsakovei nuo 2000 05 12 yra žinoma problema ir atsakovė raštu nurodė, kad reikia kreiptis į administracinį teismą panaikinti 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkį, po to prašyti privatizuoti žemę pagal 1998 m. balandžio l d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, ir galimybė privatizuoti bus, kai bus parengtas kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, ir nesiruošia vykdyti. Savo atsiliepime dėl R. V. ieškinio atsakovė nurodė, kad ieškovas faktiškai nesinaudoja sklypu, gyvenamo namo statyba savavališka, statinio priklausomybė neaiški, ieškovas neturi teisės pirkti ginčo žemę, tačiau atsakovė pripažino, kad už 675 kv.m. žemės sklypą sumokėta 253 rublių ir už sutarties išlaidas sumokėta 300 rublių. Atsakovė teigė, kad pamatai išnuomotame sklype nesumontuoti. Tačiau atsakovo argumentai paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartimi, ieškinio pagrįstumas patvirtintas geodeziniais matavimais 2008 metais, kadastro matavimais 2008 m. liepos 5 d., topografiniais matavimais 2008 m. birželio 2 d. suderintais su Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi, kadastro žemėlapio ištrauka 2008 m. gruodžio 8 d. bei derinimais 2008 m. birželio 20 d. VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale. Atsakovė 2006 m. sausio 24 d. siūlė ieškovui stoti į eilę namo valdai iki 2,0 ha formuoti ir nurodė, kad R. V. būtų eilėje 18, nes neturi pirmumo teisės žemės sklypo pirkimui. 2006 07 14 atsisakydamas parduoti žemę, nurodė, kad nėra teismo įpareigojimo parduoti žemės sklypą ir 2006 07 24, kad nėra pagrindo miško paskirtį keisti į kitos paskirties naudojimą. Tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovas prašymą ginčijamam žemės sklypui pirkti yra padavęs 1992 metais ir sumokėjęs už žemės sklypo pirkimą visą pinigų sumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 5.2 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr.1073, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr.641 leidžia gyvenamųjų namų eksploatacijai reikalingų žemės sklypų paskirtį pakeisti į naudojimo paskirtį. 2007 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1257 „Dėl miškų paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai“ leidžia nuomoti miško paskirties žemę, todėl atsakovės atsisakymas ieškovui parduoti ar išnuomoti prie gyvenamojo namo žemės sklypą yra nepagrįstas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu valstybiniai žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams asmenims priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Šiuo atveju įstatymas nenustato žemei parduoti jokių apribojimų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr.1278 5.2 p. sudarant miškotvarkos projektus miškų žemės sklypai reikalingi esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai nepriskiriami miškų ūkio žemei. Pagal 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr.44 ieškovui už naudojamą žemės sklypą 0,675ha Kauno rajono savivaldybė pateikė deklaraciją dėl 148,71 Lt žemės nuomos mokesčio sumokėjimo iki 2008 12 31. Mokestis sumokėtas 2008 12 24. Deklaracija išrašyta pagal Kauno rajono tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.TS-53. Kadangi atsakovė savo įsakymu 2006 02 28 suprojektavo l,75ha ploto laisvo fondo projekto plane Nr.72-3, dabar Nr. 0096 pagal 2007 m. birželio 13 d. savo įsakymu Nr.02-05-6743 ieškovo naudojamą žemės sklypą įrašė 96 numeriu laisvame žemės fonde, todėl nėra kliūčių likusią ieškovo naudojamą 0,6074 ha sklypo dalį išnuomoti pagal 2007 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1257 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai“ nekeičiant paskirties. Apelianto nuomone, atsakovė nevykdo savo įsipareigojimo išspęsti sklypo privatizavimo klausimą nuo 1992 m., pažeidžia ieškovo įstatymo suteiktas teises pirkti žemės sklypą ir kitą dalį nuomoti. Be žemės sklypo pirkimo ieškovas negali gauti sąlygų statybos leidimo pratęsimui, naujos laidos techninės dokumentacijos sudarymui gauti bei užkirstas kelias įregistruoti savininko teises gyvenamajam namui. Kadangi Kauno rajono apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad klausimas yra sprendžiamas Kauno apskrities viršininko administracijos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 163 straipsnio 3 punktu buvo pagrindas bylos nagrinėjimą sustabdyti, o ne atmesti ieškinį ir užkirsti kelią klausimo išsprendimui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 85-86) atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas kelia visiškai naujus reikalavimus, t.y. prašo „įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją laike 3 mėnesių nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės sklypo 0,0675 ha ploto (žemės kadastre pažymėtas Nr.96, UAB „Geomatininkas" plane pažymėtą taškais 7, 8, 9, 21, 20, 6), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tikslinę naudojimo paskirtį iš miško ūkio į kitos paskirties ir sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei įskaityti į sutarties kainą įmokėtus už žemę pinigus" bei „įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu faktiškai naudojamo 0,6074 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, UAB „Geomatas" plane pažymėto taškais 1, 2, 3, 4, 5, 20, 21, 9, 10, 11, 12, 13, 14, nuomos sutartį". Tokie reikalavimai nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Mano, kad apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes apeliantas nenurodo aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais grindžia sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje konstatavo, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiu 1990 02 12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 12 straipsniu viršaičiui nebuvo suteikta teisė skirti asmenims žemės sklypus, todėl jis, priimdamas 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr.67-p, viršijo savo kompetenciją. Taip pat pažymėjo, kad šis potvarkis negali būti pagrindu įgyti žemės sklypą nuosavybėn, kad leidimas statybai išduotas gyvenamajam namui sodo sklype Nr.108, o ne prie šio sklypo esančioje žemėje, ir kad R. V., rekonstruodamas sodo namelį į gyvenamą namą, nukrypo nuo patvirtinto rekonstrukcijos projekto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį, kurioje nurodė, kad ieškovas gali (o ne kaip nurodo pats ieškovas, kad turi teisę pirkti) kreiptis dėl žemės sklypo pirkimo. Nors apeliantas teigia, kad atsakovo argumentai paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 02 01 nutartimi, ieškinio pagrįstumas patvirtintas 2008 m. geodeziniais matavimais, kadastro matavimais 2008 07 05, topografiniais matavimais suderintais su Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo atlikti ginčo sklypo geodeziniai, kadastriniai ar kokie kiti matavimai. Byloje nėra ginčo sklypo parodymo-paženklinimo akto. Ieškovas į bylą yra pateikęs daugybę nepatvirtintų bei nesuderintų su atitinkamomis institucijomis dokumentų, kuriais bandė grįsti savo reikalavimus. Nemažai ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų neatitiko CPK 114 straipsnio reikalavimų, t.y. dokumentų nuorašai nebuvo tinkamai patvirtinti, todėl teismas neturėjo vertinti tokių ieškovo įrodymų. Pagal 2006 m. liepos 24 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktą miškotvarkos medžiagą matyti, kad ieškovo pageidaujamą pirkti žemės plotą užima miško naudmenos, todėl nėra pagrindo paskirtį iš miško paskirties pakeisti į kitos paskirties naudojimo žemę. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovės atstovė prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, teisingai taikė materialines bei procesines normas, tinkamai įvertino įrodymus, dėl ko jo priimtas sprendimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas kilo dėl 675 kv.m. žemės sklypo, esančio šalia ieškovui nuosavybės teise priklausančio 0,0694 ha žemės sklypo (Kauno r.sav., (duomenys neskelbtini), kurio (675 kv.m. žemės sklypo) paskirtį atsakovė atsisako pakeisti. Atsakovė teigia, jog ginčo žemė yra miškų ūkio paskirties, todėl tokios žemės parduoti ieškovui nei pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr.260 negalima. Ieškovas teigia, jog ginčo sklypas yra laisvame valstybinės žemės fonde ir atsakovė nepagrįstai atsisako parduoti ginčo žemės sklypą.
Iš byloje pateiktos ištraukos iš Kauno rajono Babtų seniūnijos Panevėžiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2006-02-28 įsakymu Nr.02-05-2466 matyti, jog 72-3 laisvos valstybinės žemės sklypas, į kurį patenka ir ginčo sklypas, yra miškas (t. 1, b.l. 34). Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio nuostatas asmenims žemė, miškas ir vandens telkiniai parduodami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Kad būtų tikrai svarbi priežastis ir kad paminėtų asmenų interesai būtų derinti, ieškovas įrodymų nepateikė. Todėl ieškovo reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per 10 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pakeisti žemės sklypo 0,0675 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., tikslinę naudojimo paskirtį iš miško paskirties į kitos paskirties naudojimo žemę, nėra teisinio pagrindo.
Nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą parduoti 0,0675 ha ginčo sklypą, kadangi, kaip jau buvo nustatyta šioje civilinėje byloje, 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr.67-p, kuriuo ieškovui prie rekonstruojamo į gyvenamąjį namą sodo namelio buvo skirtas 0,0675 ha žemės sklypas laisvoje valstybinio fondo žemėje prie sodo sklypo Nr.108, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, negali būti laikomas teisėtu. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais: 2005 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr.2A-358-42/2005) ir 2005 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (civilinė byla Nr.3K-3-498/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi palikęs galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartį, nurodė, kad ieškovas gali kreiptis dėl žemės sklypo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad ieškovas gali kreiptis įstatymo nustatyta tvarka, nereiškia, jog su ieškovu ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta. Kauno apskrities viršininko administracija, disponuodama valstybei priklausančia žeme, privalo laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
Apeliantas teigia, jog be žemės sklypo pirkimo jis negali gauti sąlygų statybos leidimo pratęsimui, naujos laidos techninės dokumentacijos sudarymui gauti bei užkirstas kelias įregistruoti savininko teises gyvenamajam namui.
Tam, kad būtų įregistruotos nuosavybės teisės į ieškovo gyvenamąjį namą, esantį Kauno r.sav., (duomenys neskelbtini), atsakovė siūlo atlikti sodininkų bendrijos “ (duomenys neskelbtini)” aplinkinės ribos geodezinius matavimus (t.1, b.l. 211). Atlikus šiuos matavimus, riba, esanti šalia ieškovo sklypo Nr.108, būtų pakoreguota ir ištiesinta pagal ieškovo pridedamą planą. Tuomet žemės sklypo riba nekirstų ieškovo gyvenamojo namo, nebūtų kliūčių gauti leidimą užbaigti namo rekonstrukciją ir įregistruoti gyvenamojo namo nuosavybės teises.
Dėl antrojo ieškovo reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu faktiškai naudojamo 0,6074 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, UAB “Geomatas” plane pažymėto taškais 1, 2, 3, 4, 5, 20, 21, 9, 10, 11, 12, 13, 14, nuomos sutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo taip pat nenagrinėtinas (CPK 312 str.). Ieškovas 2009-04-23 teismo posėdyje prašė grąžinti patikslintą ieškinį ir nagrinėti bylą pagal pirminį ieškovo ieškinį (t.2, b.l. 68). Kauno rajono apylinkės teismas ieškovo prašymą patenkino. 2006-07-14 ieškinyje (t.1, b. l. 1) ieškovas reikalavimo įpareigoti atsakovą išnuomoti jo faktiškai naudojamą 0,6074 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, UAB “Geomatas” plane pažymėto taškais 1, 2, 3, 4, 5, 20, 21, 9, 10, 11, 12, 13, 14, nereiškė.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, o jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimas nekeistinas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme nepriteistini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.