- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- AS-514-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02061-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-150-(5.75 E.) ir įpareigoti NŽT pateikti su žemės atkūrimu susijusią informaciją (kvietimus bei NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr.23S-104-(14.23.3) (toliau – ir Sprendimas)) bei panaikinti Sprendimą, arba, teismui įvertinus skunde pateiktas aplinkybes, pačiam panaikinti Sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų ir nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2024 m. gegužės 27 d. teismui pateikė naują skundą, kuriame prašo įpareigoti NŽT pateikti Sprendimą bei jį panaikinti. Pareiškėja nurodė, kad, teismui konstatavus, jog pareiškėja praleido terminą sprendimą skųsti, pareiškėja prašė terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Šalies argumentai
Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (5 str. 1 d., 33 str. 2 d. 9 p., 29 str. 1 d.), nustatė, kad pareiškėjos skundas teisme gautas 2024 m. gegužės 8 d., skunde ir vėliau pateiktame patikslintame skunde pareiškėja pati nurodė, kad apie Sprendimą sužinojo 2023 m. rugsėjo 27 d., pareiškėja taip pat nurodė, kad nuo tos dienos ji kreipėsi ne vieną kartą į NŽT, prašydama šį sprendimą panaikinti (2023 m. lapkričio 17 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. vasario 26 d. raštais), tačiau šio sprendimo neginčijo teismui, taip pat neformulavo prašymo jai jį pateikti. Pareiškėja papildomai teismui kartu su patikslintu skundu pateikė 2024 m. gegužės 23 d. prašymą NŽT, kuriame ji prašo pateikti Sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti daugiau nei 6 mėnesius ir prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės nenurodė jokių savo neveikimą pagrindžiančių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, tik pasikreipusi į teismą, paprašė NŽT jai pateikti Sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad toks pareiškėjos pasirinktas elgesys negali būti vertinamas kaip atidus ir rūpestingas savo pažeistų teisių gynimo būdas.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja teismui nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių jos delsimą (pareiškėja 2023 m. rugsėjo 27 d. sužinojusi apie Sprendimą, jo paprašė tik 2024 m. gegužės 23 d. raštu).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių dėl Sprendimo neįteikimo ir nepagrįstai nustatė skundo dėl Sprendimo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad Sprendimas nebuvo įteiktas pareiškėjai, taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien Sprendimo paminėjimas viename iš raštų yra tinkamas pareiškėjos informavimas.
Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad Sprendimas galėjo būti apskųstas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo pareiškėjai, tačiau Sprendimas pareiškėjai nėra įteiktas iki šiol.
Pareiškėja pabrėžia, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi, nustatydamas pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti akcentavo, kad, neturėdamas Sprendimo, negali spręsti šio sprendimo apskundimo termino, tačiau vėliau, skundžiamoje nutartyje, tokį sprendimą padarė neturėdamas Sprendimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad, aktyviai pasidomėjusi ir iš NŽT gavusi informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo eigą, tačiau neturėdama Sprendimo, ir iš esmės nežinodama apie juo sukuriamas teise ir pareigas, ji dėjo visas aktyvias pastangas gauti Sprendimą (NŽT buvo pateikti pakartotiniai raštai dėl informacijos suteikimo), tačiau NŽT Sprendimu taip ir nepasidalino iki šios dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nustačius, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintinas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, be kita ko, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtų ABTĮ nuostatų ir LVAT praktikos matyti, jog būtina nustatyti akto apskundimo terminą, taip pat momentą, kada asmuo galėjo (turėjo) sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Akcentuotina, kad, byloje nesant Sprendimo, nagrinėjamu atveju šių aplinkybių nustatyti nėra įmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintinas ir to pasėkoje nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti, ar pareiškėja praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, būtina, be kita ko, įvertinti Sprendimo turinį ir nustatyti jo apskundimo terminą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenustatė visų svarbių faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri yra naikintina, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.