Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. Š. (G. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,89 promilės girtumas), sukėlė konfliktą su savo sutuoktine V. Š. (V. Š.) ir dukra O. M., išvadino nukentėjusias įžeidžiančiais žodžiais, po to tris kartus trenkė savo dukrai O. M. kumščiu į galvos sritį, jai nukritus ant lovos, užlaužė dešinę koją bei batu sudavė 5-6 smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat nukentėjusiai sutuoktinei V. Š., kuri gynė dukrą O. M., alkūne vieną kartą trenkė į krūtinės sritį ir pastūmė nukentėjusią V. Š., o ji nugara trenkėsi į spintą ir krito ant grindų, t. y. šiais savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusioms O. M. ir V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių, 2019 m. balandžio 21 d. vykusios apklausos metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad daugiau negu 50 m. kartu gyvena su žmona V. Š., turi sūnų L. Š. ir dukrą O. M.. 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.00 val., virtuvėje išgėrė vieną butelį alaus ir dėl to žmona pradėjusi priekaištauti sudavė vieną kartą mediniu pagaliu per galvą. Kaire ranka užsidengus galvą, ji dar kelis kartus pagaliu sudavė per kairę ranką ir praskėlė galvą. Tuomet žmona išėjo iš buto, o jis atsigulė miegamajame. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija, žmona V. Š. su dukra O. M. bei anūke E.. Pasak kaltinamojo, įvykio metu, savo žmonos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, tai ji jį sumušė, o tuo metu dukros nebuvo bute, ji atvažiavo vėliau kartu su policija, tai jos ir negalėjo sumušti. Mano, kad policiją iškvietė žmona. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas švogerį L. R., adresu (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu, vykusios 2019 m. liepos 25 d., kaltinamasis parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Įvykio dieną jis grįžo namo, žmona jau buvo namuose, o po to atvažiavo ir dukra, kurios pradėjo jį barti, nes jis geria alų. Jis pradėjo su jomis ginčytis, o žmona bandė atimti alų. Kas atsitiko po to, neatsimena. Kaltinamojo teigimu, jis atsibudo lovoje su apatiniais rūbais, maikė buvo suplėšyta, galvos srityje buvo žaizda, iš kurios bėgo kraujas, prie lovos buvo kraujo pėdsakų, sumušta ranka, koja. Atvažiavę policijos pareigūnai, kartu su žmona, dukra ir anūke įėjo į butą. Atvykusi greitoji pagalba pasiūlė vykti kartu į ligoninę susiūti žaizdą, bet tuo metu jis buvo išgėręs ir pasakė, kad vėliau atvyks pats. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į komisariatą. Dabar su žmona ir dukra nori susitaikyti, gyvena draugiškai, nesipyksta alkoholio nebevartoja ir yra užsikodavęs. Teistumo nenori, todėl norėtų susitaikyti ir nebekonfliktuoti (b. l. 57, 67).

Nukentėjusioji O. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tėvai G. Š. ir V. Š. gyvena dviese bute (duomenys neskelbtini). Tėvas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir tampa agresyvus, fiziškai smurtauja prieš mamą. 2019 m. balandžio 20 d. motina atvažiavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini), skųsdamasi, kad tėvas nuo 2019 m. balandžio 19 d. vartoja alkoholinius gėrimus ir smurtauja. Apie 17.30 val. su mama nuvažiavo į tėvų namus paimti jos asmeninių daiktų. Tik įėjus į butą, tėvas pradėjo triukšmauti ir įžeidinėti jas necenzūriniais žodžiais. Kai tėvas trenkė jai (t. y. O. M.) vieną kartą kumščiu į veidą ir numušė akinius, ji pajuto fizinį skausmą. Mama norėjo ją apginti, bet tėvas ir mamai alkūne trenkė į krūtinės sritį. Paėmusi mobilųjį telefoną, ji paskambino savo dukrai E. M.-G., kad ši iškviestų pagalbą, nes tėvas nutraukė stacionaraus namų telefono laidus. Tėvas iš jos bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną bei du kartus trenkė kumščiu į galvos sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Nuo smūgių nukritus ant lovos, tėvas pradėjo laužti dešinę koją bei su batu 5-6 kartus daužė į įvairias kūno vietas. Gindamasi nuo tėvo pagriebė kažkokią medinę nuolaužą, su kuria netyčia apdraskė jam odą. Motina dar bandė ją apginti ir nutraukti tėvą nuo jos, tačiau tėvas pastūmė mamą ir ji buvo nublokšta. Joms su mama pavyko ištrūkti iš buto. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos pasitiko laiptinėje. Dukros kartu su jomis nebuvo, ji įvykio nematė, tik iškvietė pagalbą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savo tėvo veiksmų, jos ir motinos atžvilgiu (b. l. 13-14).

Nukentėjusioji V. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu G. Š. gyvena dviese bute (duomenys neskelbtini), vaikai suaugę, gyvena atskirai. Sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir tampa agresyvus, fiziškai smurtauja. Prieš keletą metų, kai šis sulaužė nosį, dėl jo elgesio kreipėsi į policiją, o po to daugiau nesikreipė, nes vis pagailėdavo sutuoktinio. Jau 2019 m. balandžio 19 d. G. Š. pradėjęs vartoti alkoholinius gėrimus ėmė kelti konfliktus, ieškojo priekabių, vijo ją iš namų. Pasak nukentėjusios, apie 21.00 val. ją pastūmus, atsitrenkė į siuvimo mašiną, užsigavo nugarą. Po to trenkė kumščiais kelis kartus į veido sritį bei norėdamas išstumti iš buto spardė kojomis. Kad išvengtų vyro smurto, išėjo į kitą kambarį, tačiau šis toliau smurtavo ir nedavė ramybės, triukšmavo, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, neleido eiti ilsėtis, stumdėsi. Sutuoktinis apsiramino tik po vidurnakčio, kai pats nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs, apie 6.00 val., iš karto pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, toliau kėlė konfliktus ir bandė prieš ją smurtauti. Neapsikentusi vyro elgesio ir bijodama jo smurto apie 10.00 val. nuvažiavo pas savo dukrą O. M. į namus. Apie 17.30 val. kartu su dukra nuvažiavo į jų su G. Š. namus paimti jos asmeninių daiktų. Tik joms įėjus į butą, sutuoktinis pradėjo triukšmauti ir įžeidinėti jas necenzūriniais žodžiais. Kambaryje prie balkono, trenkė dukrai kumščiu į galvą ir numušė jos akinius. Ji bandė apginti dukrą, bet G. Š. alkūne vieną kartą trenkė jai (t. y. V. Š.) į krūtinės sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Dukra skambino savo dukrai, kad ši iškviestų pagalbą, bet jis atiminėjo telefoną ir dar du kartus trenkė kumščiu dukrai į galvos sritį. Dukrai nuo smūgių nukritus ant lovos, jis pradėjo laužti dukros dešinę koją bei su batu daužė į įvairias kūno vietas. O. gynėsi nuo tėvo ir medine nuolauža netyčia apdraskė jam odą. Bandant apginti dukrą ir nutraukti nuo jos vyrą, šiam pastūmus, ji nugara trenkėsi į spintą ir nukrito ant grindų. Tokiu būdu jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsikėlusi nuo grindų, ji ir dukra ištrūko iš buto, o netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos pasitiko laiptinėje. Anūkės kartu su jomis nebuvo ir ji įvykio nematė (b. l. 22-23).

Liudytojas M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.36 val. gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos tėvas muša pranešėjos mamą ir močiutę. Atvykus kartu su jais atvyko ir pranešėja E. M.-G., kuri paaiškino, kad prieš jos mamą ir močiutę smurtauja neblaivus senelis. Laiptinėje stovėjusios pranešėjos mama ir močiutė paaiškino, kad senelis smurtauja. Paskambinus į duris, jas atidarė garbingo amžiaus vyras su trumpikėmis ir suplėšyta maike, galvos srityje matėsi kraujas, ant kairės rankos pastebėjo įdrėskimą, matėsi, kad yra išgėręs. Kaip vėliau paaiškėjo tai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškė, kad tai jo žmona ir dukra sumušė jį miegantį. Užėjus į kambarį matėsi, kad vyras gulėjo lovoje, ant kurios matėsi raudonos dėmės panašios į kraują. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo jį, bet į ligoninę jis vykti atsisakė. Tuo tarpu V. Š. ir O. M. paaiškino, kad kartu grįžo pasiimti V. Š. daiktų, o įėjus į butą G. Š. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, griebė O. M. už rūbų ir kumščiais taikėsi jai į galvą. Bandė jį nuraminti, išsisukinėjo, pasakius, kad iškvies policiją, šis griebė laidinį telefoną, numušė jos akinius. V. Š. bandant apginti dukrą, G. Š. ją pastūmė ir ji trenkėsi į spintą. G. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į 2-ąjį policijos komisariatą, iš O. M. gautas pareiškimas (b. l. 39).

Liudytoja E. M.-G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. močiutė buvo atvykusi pas mamą į svečius ir likusi nakvoti papasakojo mamai, kad senelis kažkur prisigėrė ir pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. stūmė ją, o ji atsitrenkė į siuvimo mašiną. Kai gulėjo nukritusi ant grindų, G. Š. tampė už rankų, suplėšęs palaidinę išmetė pro langą, išrovė visus laidinio telefono laidus ir neleido išeiti iš namų. Tada močiutė ryte išėjusi iš namų atvažiavo pas mamą. Žinojo, jog 2019 m. balandžio 20 d. mama su močiute važiuos pasiimti daiktų. Apie 17.30 val. paskambinusi mama pasakė, kad greičiausiai reikės kviesti policiją. Pokalbis nutrūko, pasigirdo riksmai, todėl nedelsdama iškvietė policijos pareigūnus į močiutės gyvenamąjį adresą ir ten nuvyko pati. Mama su močiute paaiškino, kad kai atvyko pasiimti daiktų, senelis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, griebė mamą už rūbų, numušė akinius nuo veido, trenkė kumščiu į veidą, o močiutei užstojus mamą, ją nustūmė ir ji atsitrenkusi į spintą krito ant grindų. Liudytojos teigimu, pačio konflikto nematė ir žino tik tiek, kiek pasakojo mama su močiute. Senelis, kai yra išgėręs, prieš močiutę smurtauja ne pirmą kartą, bet anksčiau močiutė į policiją nesikreipė, o prieš mamą pakėlė ranką pirmą kartą. Jis anksčiau buvo gydomas nuo alkoholio priklausomybės ir kai išgeria, visada tampa agresyvus (b. l. 42-43).

Iš 2019 m. balandžio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), jame matosi grumtynių žymės, o kambaryje ant grindų – kraujo lašai. Be kita ko, apklausiama pareiškėja O. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie patirtą smurtą, kaip ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-3).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.36 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos E. M.-G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos mamą ir močiutę muša tėvas, greitosios medicinos pagalbos nereikia, vaikų nėra, pranešėja ne vietoje (b. l. 9).

2019 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio kambaryje yra nemažiau kaip 11 raudonos spalvos lašų, kurie panašūs į kraujo pėdsakus, bendra buto tvarka nepažeista (b. l. 10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1308/2019 (01) matyti, kad O. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kuri padaryta paveikus kietu buku daiktu, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1307/2019 (01) matyti, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta poodinė kraujosruva veide, kuri padaryta paveikus kietu buku daiktu, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28).

2019 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos E. M.-G. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja Bendrojo pagalbos centro operatorių, kad girtas vyras smurtauja prieš jos močiutę ir mamą (b. l. 36-37).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. balandžio 20 d., 19.15 val. G. Š. nustatytas 1,89 promilės girtumas (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

G. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu savo kaltę neigė ir nurodė, jog tai sutuoktinė V. Š. prieš jį smurtavo ir jį sumušė. Tačiau įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą (2019 m. liepos 25 d. vykusios apklausos metu), kaltinamais nenurodė esminių įvykio aplinkybių, bet savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d. grįžus namo, žmona buvo namuose, o po to atvažiavo ir dukra, kurios pradėjo jį barti dėl to, kad jis geria alų. Pradėjus su jomis ginčytis, žmona bandė atimti iš jo alų. Kas atsitiko po to, neatsimena. Dabar su žmona ir dukra nori susitaikyti, gyvena draugiškai, nesipyksta alkoholio nebevartoja ir yra užsikodavęs (b. l. 57, 67). Pastebėtina, jog nors tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse neatitinka objektyvių bylos aplinkybių, tačiau jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Antai nukentėjusioji O. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną, apie 17.30 val., su motina nuvažiavo į tėvų namus paimti mamos asmeninių daiktų. Tik joms įėjus į butą, tėvas pradėjo triukšmauti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kai tėvas trenkė jai (t. y. O. M.) vieną kartą kumščiu į veidą ir numušė akinius, ji pajuto fizinį skausmą. Mama norėjo ją apginti, bet tėvas ir mamai alkūne trenkė į krūtinės sritį. Ji paskambino savo dukrai, kad ši iškviestų pagalbą, tačiau tėvas ir mobiliojo ryšio telefoną iš jos bandė atimti bei du kartus trenkė kumščiu į galvos sritį. Nuo smūgių nukritus ant lovos, tėvas pradėjo laužti dešinę koją bei su batu 5-6 kartus daužė į įvairias kūno vietas. Pajutusi fizinį skausmą gynėsi nuo tėvo ir netyčia gindamasi apdraskė jam odą. Motinai bandžius ją apginti ir nutraukti nuo jos tėvą, tėvas nubloškė ir mamą (b. l. 13-14). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusi nurodė ir duodama parodymus iš karto po įvykio tėvų bute, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką priėmimo metu (b. l. 1-3). Tuo tarpu nukentėjusioji V. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu detalizuodama nurodė, jog jau dieną prieš nagrinėjamą įvykį, sutuoktinis pradėjęs vartoti alkoholinius gėrimus pradėjo kelti konfliktus, ieškojo priekabių, vijo ją iš namų. Be to, ją pastūmus, ji atsitrenkė į siuvimo mašiną, užsigavo nugarą. Po to trenkė jai kumščiais kelis kartus į veido sritį, norėdamas išstumti iš buto spardė kojomis. Todėl kitą dieną, t. y. 2019 m. balandžio 20 d., bijodama vyro smurto, nuvažiavo pas savo dukrą O. M.. Apie 17.30 val., kartu su dukra atvykus į namus pasiimti daiktų, sutuoktinis pradėjo triukšmauti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis trenkė dukrai kumščiu į galvą ir numušė jos akinius. Bandant apginti dukrą, sutuoktinis alkūne vieną kartą trenkė ir jai (t. y. V. Š.) į krūtinės sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Po to, jis atiminėjo telefoną ir dar du kartus trenkė kumščiu dukrai į galvos sritį. Dukrai nuo smūgių nukritus ant lovos, pradėjo laužti dešinę koją bei su batu daužė į įvairias kūno vietas. Bandant apginti dukrą ir nutraukti G. Š. nuo jos, šis pastūmė ją, ji nugara trenkėsi į spintą ir nukrito ant grindų. Tokiu būdu jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 22-23). Taigi abi nukentėjusios nurodė esmines nagrinėjamo įvykio detales apie G. Š. joms sukeltą fizinį skausmą, o jų parodymus patvirtina bei detalizuoja liudytojų duoti parodymai. Štai iš policijos pareigūno M. M. apklausiamo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.36 val. gavus iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos tėvas muša pranešėjos mamą ir močiutę. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja E. M.-G. paaiškino, kad prieš jos mamą ir močiutę smurtauja neblaivus senelis. Užėjus į butą, G. Š. pareiškė, kad tai jo žmona ir dukra sumušė jį miegantį. Tuo tarpu V. Š. ir O. M. paaiškino, kad įėjus į butą G. Š. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, griebė už rūbų O. M. ir kumščiais taikėsi jai į galvą. Bandė jį nuraminti, o pasakius, kad iškvies policiją, jis griebė laidinį telefoną, numušė O. M. akinius. V. Š. bandant apginti dukrą, G. Š. ją pastūmė ir ši trenkėsi į spintą (b. l. 39). Be kita ko, ir liudytoja E. M.-G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes apie mamos ir močiutės patirtą smurtą, prieš kurias smurtavo senelis, kadangi mama O. M. paskambinusi pasakė, kad greičiausiai reikės iškviesti policiją. Liudytojos teigimu, pačio konflikto ji nematė, žino tik tiek, kiek pasakojo mama su močiute (b. l. 42-43). Teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau minėtų asmenų parodymais, kadangi juos patvirtina bei detalizuoja kiti byloje esantys duomenys. Štai iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog išties, 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.36 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos E. M.-G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos mamą ir močiutę muša tėvas (b. l. 9). Tai patvirtina ir 2019 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos E. M.-G. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja Bendrojo pagalbos centro operatorių, kad girtas vyras smurtauja prieš jos močiutę ir mamą (b. l. 36-37). Tuo tarpu iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1308/2019 (01) matyti, kad O. M. buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryta paveikus kietu buku daiktu, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1307/2019 (01) konstatuota, kad ir V. Š. buvo nustatyta poodinė kraujosruva veide, padaryta paveikus kietu buku daiktu, 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, sužalojimas taip pat kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28). Taigi, minėtose specialisto išvadose nurodyti duomenys, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis G. Š. nukentėjusioms sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą. Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, jog įvykio metu kaltinamasis G. Š. buvo neblaivus, patvirtina byloje esančio alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių, matyti, kad 2019 m. balandžio 20 d., 19.15 val. jam nustatytas 1,89 promilės girtumas (b. l. 49). Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad G. Š. 2019 m. balandžio 20 d. prieš nukentėjusiąsias O. M. ir V. Š. panaudojęs fizinį smurtą sukėlė joms fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji V. Š. patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, o nukentėjusioji O. M. yra jų dukra. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi G. Š. smurtavo prieš savo sutuoktinę ir dukrą, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narius. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 70-72).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog nukentėjusioms buvo pateikti lydraščiai apie priimtą procesinį sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriais jos informuotos apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl G. Š. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę G. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narius, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusioms padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. Š. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, bedarbis (b. l. 46), neteistas (b. l. 47), duomenų apie baustumą administracine tvarka ir duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 punkte numatyti įpareigojimas ir draudimas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomi įpareigojimas bei draudimas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis G. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 20 d., 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 21 d., 12.22 val. (b. l. 51, 62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam G. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š. (G. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti G. Š. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d., 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 21 d., 12.22 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.