Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Reginos Pocienes, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynejui adv. Romanui Bareikai, nuteistajam D. D. (D. D.), nukentejusiosioms R. R., I. B., nukentejusiuju atstovui Nikolajui Semionovui, vertejai Boženai Seniut, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. D. ir jo gynejo adv. Romano Bareikos apeliacinius skundus del Visagino miesto apylinkes teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir nuteistas laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d., 67 str. 2 d., paskirtos bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, taikant baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemima dvejiems metams.

Iš nuteistojo D. D. nukentejusiosios R. R. naudai priteista 40000 Lt neturtines žalos atlyginimo, nukentejusiosios I. B. naudai 10000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo D. D. nukentejusiosios R. R. naudai priteista 500 Lt atstovavimo išlaidu, nukentejusiosios R. R. naudai – taip pat 500 Lt atstovavimo išlaidu.

D. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemone pažeide Keliu eismo saugumo taisykles (toliau – KET), del ko ivyko eismo ivykis, kuriame žuvo žmogus, o butent: jis 2007 m. gruodžio 12 d., apie 7.50 val., tamsiu paros metu, lyjant lietui ir esant blogam matomumui, vairuodamas automobili BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) pažeide Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (su velesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintu KET 75, 172 ir 174 punktus, t.y., artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nesuletino greicio ar nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo kryptimi eismo juosta, o keliuose su juosta kiekviena kryptimi - i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pesciaji (75 punktas); važiavo viršydamas leistina greiti gyvenvietese (174 punktas), bei neatsižvelgdamas i važiavimo, kelio ir <...>, meteorologines salygas, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatytos kliuties, nesuletino greicio ar, prireikus, nesustojo, susidarius blogoms matomumo aplinkybems (172 punktas), Visagino mieste, išvažiuodamas iš Energetiku gatves - Taikos prospekto žiedines sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, ir atlikinedamas dešiniji posuki i kelia, vedanti link Valstybes imones Ignalinos atomines elektrines (toliau tekste - VI IAE), viršydamas leistina greiti, ir gyvenvietes teritorijoje važiuodamas ne mažesniu, kaip 50 km/h, ir ne didesniu, kaip 78,7 km/h greiciu, ivažiavo i antraja (nuo dešiniojo kelkrašcio) eismo juosta, nepraleido i važiuojamaja kelio dali išejusio pesciojo K. R., kuri partrenke, nukentejusiajam padarydamas viso kuno sumušima, kaukoles ir abieju koju kaulu lužius, galvos smegenu sužalojima, placias kraujosruvas galvos, liemens ir koju minkštuose audiniuose, bei kitus kuno minkštuju audiniu sužalojimus, su išreikšta vidaus organu mažakraujyste, kas išsivyste i smegenu koma su progresuojanciu kraujotakos ir kvepavimo nepakankamumu, nuo kuriu nukentejusysis K. R. mire 2007-12-12, 10.40 val., Visagino miesto ligonines reanimacijos skyriuje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. ir jo gynejas prašo Visagino miesto apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi. Mano, jog teismas netinkamai ištyre ir ivertino irodymus, pažeide BPK 20 str. reikalavimus, netinkamai pritaike materialines teises normas, išsamiai neištyre D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybiu, netinkamai ivertino byloje esancius irodymus, netinkami nustate, jog D. D. padare nusikalstama veika ir nepagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi.

Skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad D. D. yra kaltas del kilusio eismo ivykio ir K. R. žuties, nes pažeide KET 75, 172, 174 punktu reikalavimu, nurodydamas, jog tarp D. D. veikos ir atsiradusiu pasekmiu nera priežastinio ryšio. Tvirtina, kad K. R. kirto kelio važiuojamaja dali ne pesciuju perejoje ir nebuvo D. D. matomumo zonoje, kas leidžia pagristai manyti, jog butent pesciojo K. R. didelis neatsargumas nuleme eismo ivykio kilima.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas apkaltinamaji nuosprendi grinde vien prielaidomis, iš esmes ignoruodamas D. D. teisinancius irodymus: liudytoju D. M., E. M., S. M., O. D. ir A. A. bei jo paties nuoseklius parodymus, LTEC ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, iš kuriu akivaizdžiai matyti, kad K. R. buvo partrenktas ne pesciuju perejoje, D. D. neviršijant gyvenvietese leistino greicio. Pasak apelianto, teismas nustatydamas priežastini ryši tarp D. D. veiksmu ir K. R. žuties, nepagristai vadovavosi nukentejusiuju prašymu atlikta ir pateikta konsultacine VGTU specialistes O.Lukoševicienes išvada (t. 1, b.l. 22), kurioje nurodyta, kad neva K. R. buvo partrenktas pesciuju perejoje, kaltinamajam važiuojant 78,7 km/h greiciu, t.y. viršijant leistina greiti, ir kuri kategoriškai prieštarauja Lietuvos Teismo ekspertiziu centro specialisto išvadai ir ekspertizes aktui (t. 1, b.l. 220-227, 228). Pažymi, kad be minetos konsultacines išvados, byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, kad D. D. artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nors ir nematydamas joje jokio pesciojo, stokojo demesingumo ir buvo pasirinkes nesaugu greiti. Tvirtina, kad D. D., laikydamasis KET reikalavimu, turejo teise tiketis, kad ir kiti eismo dalyviai, tame tarpe ir pestieji, laikysis KET reikalavimu ir nekirs kelio važiuojamosios dalies ne pesciuju perejoje, kai ji yra greta. Apelianto teigimu, važiuodamas pasirinkta antra judejimo juosta, i sankryžos žieda D. D. ivažiavo suletines greiti, nes praleidinejo kitoje pesciuju perejoje pesciaji ir žiedu važiavusi automobili, ka patvirtina liudytoju E. M. ir S. M. parodymai (t. 1, b.l. 98, 115), ir pamates, kad pesciuju perejoje pesciuju nera (O. D. buvo už 4-5 m., skiriamojoje juostoje, kai D. D. vairuojamas automobilis jau didindamas greiti iki 50 km/h, buvo pesciuju perejos zonoje ir jokiu budu nekele gresmes O. D.), tese judejima savo pasirinkta antraja juosta iki iš tamsos prieš jo automobili išniro pesciasis, su kuriuo techniniu požiuriu išvengti susidurimo nebuvo galimybes. Teigia, kad toks eismo ivykio mechanizmas pagristas LTEC ekspertu išvados (t. 1, b.l. 228) ir atlikto eksperimento matomumui nustatyti (t.1, b.l. 232-240) duomenimis. Be to, minetoje LTEC specialistu išvadoje nustatyta, kad D. D. greitis buvo 50-54 km/h, taigi, jis neviršijo leistino gyvenvieteje greicio. Be to, pagal tiesiogiai ivyki maciusios liudytojos O. D. parodymus (t. 2, b.l. 72) matyti, kad ji nurode, jog K. R. tuo metu stovejo skiriamojoje juostoje už 8-10 m. nuo pesciuju perejos ribu be atšvaito, apsivilkes maskuojamaisiais drabužiais, t.y. buvo nematomas. Šios aplinkybes leidžia neabejotinai tvirtinti, kad pagrindine eismo ivykio kilimo priežastis buvo butent K. R. veiksmai, nes jis nesilaike KET 86 p. (pestieji, einantys neapšviestu kelkrašciu, arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis prie drabužiu prisegta šviesa atspindinti atšvaita), 87 p. (i kita važiuojamosios dalies puse pestieji privalo eiti tik pesciuju perejomis. Pestieji neturi peržengti perejos ribu. Kai matomumo zonoje perejos ar sankryžos nera, leidžiama eiti per kelia staciu kampu i abi puses gerai apžvelgiamose vietose, taciau tik isitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonems), 89 p. (ižengti i važiuojamaja dali pestiesiems leidžiama tik po to, kai jie ivertina atstuma iki artejanciu transporto priemoniu bei isitikina, kad tai yra saugu), 93.1 p. (pestiesiems draudžiama eiti per važiuojamaja dali tose vietose gyvenvietese, kur yra skiriamoji juosta) reikalavimu, kuriuos pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo. Nurodo, kad K. R., kaip pesciajam, KET numate daugiau ipareigojimu ir draudimu, todel pirmosios instancijos teismas turejo ivertinti ne tik vairuotojo, bet ir pesciojo veiksmus. Taigi, del eismo ivykio kaltu pripažindamas tik D. D., teismas padare esminius baudžiamojo proceso istatymo pažeidimus.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad nukentejusioji R. R. teisme patvirtino savo parodymus apie tai, jog K. R. nelaimes diena išejo iš namu maskuojancios spalvos drabužiais ir apsiaves guminiais batais. Taciau nukentejusios manymas, kad del eismo ivykio kaltas D. D., nes jos vyras K. R. buvo labai drausmingas ir per gatve eidavo tik per pesciuju pereja, yra paremtas tik prielaida, kad ivykio diena jis taip pat ejo pesciuju pereja. Taciau toki K. R. judejimo per gatve mechanizma paneigia byloje ištirtu irodymu visetas.

Nurodo, kad iš ivykio vietos apžiuros protokolo (t. 1, b.l. 8-15) matyti, jog jame užfiksuota D. D. vairuojamo automobilio BMW 320, v.n. (duomenys neskelbtini) sustojimo vieta už 33,9 m nuo pesciuju perejos ribos, kas liudija apie tai, kad D. D. neviršijo leistino greicio - 50 km/h. Pažymi, kad pagal Lietuvos teises akademijos neiskaitiniu autoavariju tyrimo metodika, orientacinis automobilio sustojimo kelias (m) horizontaliame kelyje važiuojant 50 km/h greiciu ir stabdant šlapiame asfalte sudaro 37 m. Gi, iš bylos duomenu matyti, D. D. automobili pradejo stabdyti tik po susidurimo su K. R., t.y. 11,4 m mažesniu atstumu nuo pesciuju perejos. Po susidurimo šiuo atveju, stabdomas automobilis iki pilno sustojimo nuvažiavo 22,5 m, kas atitinka 40 km/h greiti. Apeliantu teigimu, patyrusio avarija automobilio sudužusio žibinto šukes, nukentejusiojo kepures vieta užfiksuota 11,4 m atstumu nuo pesciuju perejos ribos negincijamai liudija, kad K. R. buvo partrenktas už pesciuju perejos ribu.

Apeliantas nesutinka su liudytojo E. J. parodymu vertinimu, laiko juos nepatikimais, nes, mano, kad jis nebuvo tiesioginis ivykio dalyvis. Teigia, kad abejoniu del šio liudytojo parodymu patikimumo kelia ne vien tai, jog i PK jis kreipesi ne iškart po ivykio, o tik praejus savaitei, bet ir jo bei liudytojos O. D. parodymu sugretinimas ir E. J. parodymu neatitikimas faktinems bylos aplinkybems. Nurodo, kad liudytojo E. J. parodymus apie automobilio važiavimo greiti (apie 80 km/h) ir susidurimo mechanizma (stabdymo nebuvo ir jokio garso jis negirdejo; partrenktas vyras trenkesi i automobilio stikla, pakilo i ora, apsiverte ore ir nuskriejes apie 10 m i prieki, nukrito šalia jo sustojusio automobilio), paneigiami liudytoju O. D., D. M., S. M. ir E. M. parodymais, kurie, priešingai nei minetas liudytojas, nuosekliai aiškino, kad automobilio greitis buvo 50-60 km/h, o po susidurimo jie išgirdo žmogaus susidurimo su automobiliu ir automobilio stabdymo garsa. Be to, mineto liudytoju parodymu objektyvumu vercia abejoti ir ta aplinkybe, kad iš byloje esancios „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 177) pažymos matyti, jog O. D. i savo darboviete po ivykio, kurio betarpiška liudytoja ji tapo, 2007-01-12 pagal turniketo rodmenis iejo 07:55:56 sek. Iš advokato N.Semionovo teismui pateiktos pažymos (t. 2, b.l. 30) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ garažas nuo signalizacijos nuimtas irgi 07.56 val. Nors pagal mineta pažyma asmens, nuemusio garaža 2007-12-12, 07.56 val., nuo signalizacijos, identifikuoti nera galimybes, tiketina, kad tai buvo E. J.. Vadinasi, abu liudytojai, O. D. ir E. J., turejo buti vienu metu ir ivykio vietoje. Iš O. D. parodymu matyti, kad ji skubejo i pamaina, tad ivykio vietoje neužtruko, o E. J. parode, kad labai susijaudino ir irgi nepabande ivykdyti savo pilietine pareiga ir pagelbeti i nelaime patekusiam žmogui. Minetos aplinkybes rodo, kad O. D. su E. J. vienu metu atejo i darba. Taciau, atkreiptinas demesys i tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ garažas, esantis garažu kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, bokse Nr. 142, yra už 150 m. toliau nei iejimas i siuvinio fabrika „(duomenys neskelbtini)“. Tam, kad nueiti ši atstuma, einant greitu žingsniu, užtrunkama mažiausiai 1 min. 30 sek., o tai reiškia, kad E. J. negalejo buti ivykio liudytoju, nes tuo metu jau buvo prie savo garažo ar arti jo. Apeliantai daro išvada, kad E. J. melagingai liudijo paprašytas savo bendradarbiu. Ši manyma sustiprina tai, kad liudytoja O. D. teismui paaiškino, jog kai sekancia diena po ivykio per vietine televizija pamaciusi skelbima begancia eilute, apie kuri minejo E. J., ji paskambino nurodytu telefonu i televizija „(duomenys neskelbtini)“, atsiliepes vyriškis pradejo daryti jai spaudima sakyti pareigunams, kad K. R. buvo partrenktas pesciuju perejoje. Kadangi ji nenorejo meluoti, po pastarojo pokalbio ji kreipesi tiesiai i policijos pareigunus, tiriancius ši autoivyki.

Apeliantai atkreipia demesi i tai, kad butent liudytojo E. J. parodymais buvo pagrista nukentejusiuju iniciatyva pateikta VGTU specialistes O.Lukoševicienes konsultacine išvada, todel ja remtis irodinejant D. D. kalte nebuvo pagrindo. Del nežinomu priežasciu, teismas nemotyvuotai atmetes kitus byloje esancius irodymus, iš esmes vadovavosi vien specialistes O.Lukoševicienes atlikto tyrimo duomenimis, nors mineta išvada prieštarauja faktinems bylos aplinkybems ir kitu ekspertu išvadoms. Apeliantai nesutinka su minetos išvados teiginiu, kad D. D. prieš susidurima važiavo ne 50 km/h, o net 78,7 km/h greiciu, kad jis pamate pesciuju perejoje K. R. ir automobili pradejo stabdyti likus tik 20 m iki pesciojo ir pesciuju perejos, del ko jo automobilio bamperiui pasvirus žemyn, jis K. R. padare kaires kojos luži labai žemai - 36-41 cm nuo pado. Pažymi, kad nukentejusiojo dešiniojo šlaunikaulio lužis yra 61 cm aukštyje nuo pedos, kas atitinka normalu automobilio BMW 320 bamperio aukšti kontakto su pesciojo dešine šlaunimi. Teisme apklaustas LTEC ekspertas J.M.Paliulis (t. 2, b.l. 74-75) vienareikšmiškai nurode, kad K. R. buvo partrenktas judesyje, t.y. žingsnyje. Vadinasi, smugis vienu metu atiteko ir atraminei dešiniajai kojai, ir pakeltai bei sulenktai per keli žingsniui kairiajai kojai, kuri buvo pakelta i vienoda aukšti su automobilio bamperiu - apytikriai 60 cm. Del šios priežasties ir atsirado vienu metu gauti sužalojimai (abieju koju kaulu lužiai skirtinguose aukšciuose). Pažymi, kad teisme apklaustas LTEC ekspertas R.Švarcas, atlikes abu eismo ivykio autotechninius tyrimus, negalejo patvirtinti O.Lukoševicienes specialisto išvados objektyvumo ir laikesi savo atlikto tyrimo duomenu, t.y. kad D. D. vairavo automobili 50-54 km/h greiciu, atkreipdamas demesi i tai, kad jei D. D. vairuotu automobili O.Lukoševicienes nurodytu greiciu (78,7 km/h), nukentejusysis K. R. butu permestas per automobili ir neskrietu i prieki 36 m. Tuo tarpu, kaip jau buvo mineta, liudytojas D. M., kurio parodymu patikimumu nera pagrindo abejoti, vienareikšmiškai nurode, kad nukentejusysis po susidurimo su automobiliu užkrito ant automobilio gaubto, trenkesi i stikla važiavo ant automobilio gaubto ir nuslydo nuo jo tik jam sustojus ivykio vietos apžiuros nurodytoje vietoje, t.y. už 36 m nuo pesciuju perejos. Jokio skraidymo ir vartaliojimosi ore nukentejusysis nedare. Mano, tokia VGTU konsultacine specialisto išvada teismo turejo buti vertinama atsargiai ir neizoliuotai nuo kitu bylos irodymu viseto, juolab, kad ši išvada prijungta prie bylos pažeidžiant BPK 89 str. reikalavimus, nes specialistai, kurie nera ikiteisminio tyrimo istaigos pareigunai ar Teismo ekspertiziu centro ekspertai (BPK 85 str.), kiekvienu atveju kai kvieciami dalyvauti procese, ispejami del atsakomybes pagal BK 235 str. už melagingos išvados pateikima. Tuo tarpu O.Lukoševiciene 2008-11-20 yra išbraukta iš TEC ekspertu sarašo, o darba pradejo 2008-12-03 budama neispeta pagal BK 235 straipsni. Tad šia išvada kaip prioritetine neturejo remtis nei kaltinimas, nei teismas.

Taip pat skunde nurodoma, kad LTEC ekspertu išvadoje, del kliuties matomumo ne mažesniu nei 29,2 m atstumu, eksperimento metu nustatytas matomumas tebuvo 19,2 ir 21,7 m, o tai eliminuoja D. D. kalte ir atsakomybe del ivykio, nes nera priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis sunkiomis pasekmemis. Tam, kad pripažinti jo veiksmus techniniu požiuriu neteisetais, pesciaji K. R. jis turejo pamatyti nurodytomis aplinkybemis ne mažesniu nei 29,2 m atstumu, kad galetu imtis priemoniu laiku sustabdyti i kelio važiuojamaja dali išejusi pesciaji. Eksperimento dalyviai, net žinodami eksperimento salygas, pamate statista ženkliai mažesniu atstumu nei reikalingi 29,2 m. Be to, eksperimento vykdymo greitis sieke 20-30 km/h, taciau net ir tokiomis salygomis akivaizdu, kad žymiai toliau už pesciuju perejos (11,4 m) D. D., važiuodamas 50 km/h neviršijanciu greiciu, negalejo pastebeti tamsiu paros metu be atšvaito, slepiamos spalvos drabužiais apsivilkusio K. R., staigiai ižengusio prieš automobili už pesciuju perejos ribu i važiuojamaja kelio dali.

Atsikirtime i apeliacini skunda nukentejusiosios R. R. ir I. B. nurodo, kad nesutinka su skundo teiginiais, prašo skunda atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkes teismo nuosprendi. Nukentejusiuju nuomone, nuteistasis ir jo gynejas nepagristai gincija teismo išvada, kad D. D. yra kaltas del eismo ivykio kilimo ir atsiradusiu pasekmiu. Pasak nukentejusiuju, apeliantas netinkamai interpretuoja byloje jo kalte pagrindžiancius irodymus. Kaip matyti iš LTEC ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. nurodytas 50 km/h greitis buvo saugus, jeigu kelio ir jo elementu matomumas buvo nemažesnis kaip 26,4 m. Nuteistasis negincija, kad ivykio matomumas buvo labai blogas, nes buvo tamsu ir lijo. Gi, atlikto eksperimento metu nustatyta, kad panašiomis matomumo salygomis D. D. mate statista tik prieš kelis metrus, nors kitiems atsitiktiniams vairuotojams kelias matesi kur kas geriau, statista jie pastebedavo už 19,2 ir 21,7 m. Tai rodo, kad matomumas ivykio metu buvo 20 m. Todel net ir tuo atveju, jeigu D. D. važiavo 50 km/h greiciu, jo greitis buvo nesaugus, KET 172 p. reikalavimas buvo pažeistas.

Nukentejusiosios nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog nuosprendyje nenurodyta kokiu tiksliai greiciu D. D. važiavo, minimas tik greicio intervalas nuo 50-78,7 km/h, kas nepaneigia fakto, kad D. D. neviršijo leistina 50 km/h greiti. Taciau nukentejusiuju nuomone, visiškai tikslaus automobilio greicio nustatymas nera butinas D. D. veikos kvalifikavimui, nes yra pakankama konstatuoti, kad greitis buvo viršytas. Tai, kad D. D. viršijo 50 km/h greiti, patvirtina byloje surinkti ir teismo posedyje ištirti irodymai.

Pažymima, kad apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynejas remiasi liudytoju D. M., E. M. ir O. D. parodymais kaip teisingais, taciau mineti liudytojai neabejotinai patvirtino, kad D. D. viršijo 50 km/h greiti. Nukentejusiuju nuomone, tiketi paties D. D. parodymais apie tai, kad jis važiavo leistinu greiciu, nera pagrindo, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, atkreipiant demesi i tai, kad D. D. ir anksciau yra pažeides KET reikalavimus, už tai 4 kartus baustas administracine tvarka, iš ju du kartus už greicio viršijima.

Atsikirtime nurodoma, kad kiti byloje surinkti irodymai rodo, jog D. D. važiavo iki 78,7 km/ h greiciu. Gi, liudytojas E. J. nurode, kad greitis galejo buti apie 80 km/h. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja VGTU specialisto išvadai, kur nurodyta, kad automobilio greitis buvo apie 78,7 km/h jeigu K. R. ejo per pesciuju pereja ir 71,2 km/h jeigu K. R. ejo per kelia 7 metru atstumu už pesciuju perejos. Minetoje specialisto išvadoje pateiktas automobilio važiavimo greicio apskaiciavimo metodas nera paneigtas. LTEC 2008-10-28 specialisto išvadoje Nr. 11-1175 (08) ir 2009-10-12 ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas automobilio greitis nebuvo apskaiciuojamas motyvuojant tuo, kad jo apskaiciuoti remiantis objektyviais duomenimis negalima. Taciau, atkreiptinas demesys i tai, kad LTEC aktuose tokie objektyvus duomenys kaip koju kaulu lužiu aukštis, automobilio priekiniu daliu aukštis, ju tarpusavio santykis visiškai nebuvo tiriami. Tuo tarpu, teismo posedyje apklausti ekspertai paaiškino, kad pesciasis permetamas per automobili, kai greitis viršija 80 km/h greiti. Teismo medicinos išvada patvirtino, kad K. R. po pirmojo smugio pakilo ore aukštyn kojom, jam nustatyti daugybiniai kaulu lužiai, vidiniai organu pažeidimai, t.y. buvo permestas, o iš automobilio apžiuros nuotrauku matyti, kad automobilio stiklas buvo visiškai išmuštas, ilenktas valytuvas. Šios aplinkybes patvirtina, kad greitis buvo arti 80 km/h ribos.

Nukentejusiuju teigimu, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos Taikos prospekte, Visagine, D. D. ne tik kad nesuletino automobilio greiti, bet atvirkšciai, ji padidino. Tai patvirtina paties D. D. 2007-12-12 parodymai, kur jis nurode, kad važiuojant per sankryža spustelejo akseleratoriaus pedala, bei liudytojo D. M. parodymai, kur jis taip pat parode, kad D. D. išvažiuodamas iš sankryžos padidino greiti. Kita vertus, D. D. ir D. M. teiginiai, kad jokiu žmoniu pesciuju perejoje jie nemate, paneigiami O. D. ir E. J. parodymais, iš kuriu matyti, kad ivykio metu pesciuju perejoje žmoniu visgi buvo. Taciau, nukentejusiuju teigimu, D. D. veikos kvalifikacijai nera svarbu, ar K. R. buvo pesciuju perejoje ar už jos ribu, aptarti irodymai patvirtina, kad D. D. pažeide KET 75 p. reikalavima.

Atsikirtime nurodoma, kad D. D. taip pat pažeide KET 164 p., kuris ipareigoja vairuotojus važiuoti kuo arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nustatyta, kad K. R. buvo partrenktas kairia automobilio dalimi 3,5 m atstumu nuo kaires kelio puses, kai kelio plotis 8 m, kiekvienos eismo juostos plotis 4 m., t.y. antroje eismo juostoje.

Nukentejusios nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu VGTU ir LTEC tyrimu išvadu vertinimu. Nurodo, kad nuteistasis iš esmes su VGTU specialistes išvada nesutinka del jam nepalankiu aplinkybiu nustatymo. Pasak nukentejusiuju, vien istaigos pavadinimas ju vertinimui neturi tureti itakos, nes kiekviena specialisto išvada ar ekspertizes aktas turi buti pagristas ir motyvuotas, priešingu atveju minetu dokumentu negalima remtis. Pažymi, kad LTEC 2008-10-28 specialisto išvadoje Nr.11-1175 (08) susidurimo vietos apskaiciavimas grindžiamas tik pagal D. D. apklausos metu duotus parodymus, t.y. kad jis važiavo 50 km/h greiciu, ir pagal stiklo šukiu kritimo laika. Taciau, nukentejusiuju teigimu, D. D., sistemingai pažeidinejusio KET reikalavimus ir norincio išvengti atsakomybes, parodymai negali buti skaiciavimo pagrindu. Mano, kad žmogaus kunu išmušti kairiojo posukio žibinto stiklai ne iš karto atsiskyre nuo automobilio, nes išmušti dar buvo pridengti žmogaus kunu ir tik kunui pakilus aukštyn, iškrito ant važiuojamosios dalies. Del šios priežasties mineta LTEC specialisto išvada yra niekine. Vertinant LTEC 2009-10-12 ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas matyti, kad automobilio greitis, t.y. 50-54 km/h, apskaiciuotas pagal klausime suformuluotas menamas eismo ivykio salygas, o butent, nurodant, kad D. D. pradejo stabdyti 7 arba 11,4 metru už pesciuju perejos. Nukentejusiuju teigimu, minetoje išvadoje ir ekspertizes akte automobilio greitis nebuvo apskaiciuotas, motyvuojant tik tuo, kad jo apskaiciuoti remiantis objektyviais duomenimis negalima, taciau tyrimus atlike specialistai ir ekspertai neanalizavo tokius objektyvius duomenis kaip koju kaulu lužiu aukštis, automobilio priekiniu daliu aukštis, ju tarpusavio santykis. Mineta aplinkybe leidžia pagristai manyti, LTEC specialisto išvada ir ekspertizes aktas nera išsamus ir objektyviai pagristi, del ko nebuvo pagrindo jais remtis.

Tuo tarpu, VGTU specialisto išvada atlikta visapusiškai ir pilnai išnagrinejus visas ivykio aplinkybes. Kaip teigia nukentejusiosios, specialiste O.Lukoševiciene ivertino 2007-12-13 specialisto išvada Nr. M 3144/07 (01) nustatytus K. R. patirtus sužalojimus, atkreipiant demesi i tai, kad visi lužiai ir kraujosruvos praktiškai išsideste apie 20-40 cm aukštyje nuo pado, o automobilio BMW 320 priekinio bamperio labiausiai atsikišusi (reljefines vertikalios) plokštumos dalis statineje bukleje yra 40-50 cm aukštyje nuo žemes, kas rodo, jog pirminio smuginio kontakto su pesciojo kojomis metu automobilio priekinis bamperis turejo buti pasvires žemyn, t.y. šis automobilis jau buvo stabdomas. Specialiste apskaiciavo, kad D. D. greitis prieš susidurima buvo apie 78,7 km/h, o vairuotojas sureagavo i pesciaji apie 20,8 m atstumu nuo jo ir panaudojo ekstremalu stabdyma. Ši išvada atitinka liudytoju parodymus, nustatytus K. R. sužalojimus, automobilio apgadinimus bei eksperimentinio tyrimo duomenis, kuri atlikus nustatyta, kad tokiomis pat salygomis pesciaji galima pastebeti 20 m atstumu.

Nukentejusiuju nuomone, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagristai gincija VGTU specialisto išvados objektyvuma, nurodant, kad abejoja specialistes O.Lukoševicienes kompetencija ir sažiningumu, nes ši nera itraukta i ekspertu saraša ir prisiekusi pagal BK 253 str. del baudžiamosios atsakomybes už melagingos išvados davima. Pažymi, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas nera išbrauktas iš universitetu sarašo, o profesore, habilituota technikos mokslu daktare Ona Lukoševiciene nera atleista iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotoju, pateikta specialisto išvada, o ne ekspertizes aktas, todel yra ekspertu saraše Ona Lukoševiciene ar nera, itakos neturi.

Nukentejusiosios atkreipia demesi i tai, kad apeliaciniame skunde nuosekliais pavadinti D. D., D. M., E. M., S. M., O. D. parodymai turi tarpusavyje esminiu prieštaravimu. Gi, D. D. teismo posedyje teige, kad sankryžoje buvo intensyvus eismas, jis praleidinejo automobili ir pesciaji, nedege žiedo stulpo šviestuvai (sankryžos apšvietimas). Tuo tarpu, D. M. atvirkšciai teige, kad sankryžoje nebuvo nei jokiu automobiliu, jokiu pesciuju ir sankryža D. D. pravažiavo niekur nestabdydamas. O. D. paliudijo, kad sankryža buvo apšviesta. Iš to seka, kad D. D. dave melagingus parodymus. Pažymi, kad iš O. D. parodymu taip pat matyti, jog važiavo tamsios spalvos automobilis, po smugio automobilis sustojo 7-8 m. nuo pesciuju perejos, partrenktas vyras gulejo prie automobilio priekinio rato iš dešines puses. Mineti liudytojos parodymai leidžia manyti, kad automobilis sustojo toje vietoje, kur, liudytojos teigimu, stovejo partrenktas pesciasis ir po ivykio nukentejes gulejo kitoje nei iš tikruju automobilio puseje. Nukentejusiuju teigimu, šios liudytojos parodymai kelia abejoniu ju teisingumu ir vertintini kaip nepatikimi, juolab, kad ji atsirado praejus nuo ivykio 1,5 menesio.

Nukentejusiosios nesutinka su apeliaciniame skunde išdestytu liudytojo E. J. parodymu vertinimu, nes nuteistasis abejoja ju teisingumu iš esmes vien del to, kad šis liudytojas atsirado ir buvo apklaustas praejus savaitei po ivykio. Taciau pažymetina, kad apeliantas net neabejoja ir remiasi liudytoju E. M. ir O. D. parodymais kaip jo kalte paneigianciais irodymais, kurie buvo apklausti parejus net 17 dienu ar net 1,5 menesio po ivykio. Tai rodo, kad nuteistasis nurodydamas nelogiškus motyvus, pats sau prieštarauja.

Atsikirtime nurodoma, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybe, jog automobilio BMW 320 priekinio bamperio labiausiai i prieki atsikišusi reljefines (vertikalios) plokštumos dalis statineje bukleje yra 40-50 cm aukštyje nuo žemes. Todel nera pagrindo nuteistajam teigti, kad nukentejusiojo dešinio šlaunikaulio lužis 61 cm aukštyje ivyko kontakto su bamperiu metu. Nukentejusiuju nuomone, tokiu atveju, automobilis turejo buti pakiles 10-20 cm i viršu tam, kad bamperiu padaryti luži 61 cm aukštyje. Pažymi, kad K. R. nustatyti kuno sužalojimai buvo padaryti ne vien bamperiu. Byloje yra nuotraukos iš kuriu matyti, kad buvo ilenkti kaires puses sparno ir variklio gaubto kampai, kas leidžia manyti, kad nuo ju ir galejo atsirasti dešinio šlaunikaulio lužis 61 cm aukštyje.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacinius skundus tenkinti. Prokurore, nukentejusiosios ir ju atstovas praše apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.

Nuteistojo D. D. ir jo gynejo adv. Romano Bareikos apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del D. D. kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Priešingai nei skunde teigia apeliantas, irodymai byloje surinkti, ištirti ir ivertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del nuteistojo kaltes pagrinde ne samprotavimais ir prielaidomis, o byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu. Nagrinejant byla rungimosi principas nebuvo pažeistas, gynybos teises nesuvaržytos, o tai, kad irodymai ivertinti ne taip, kaip to noretu nuteistasis, nera pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe asmens, vairavusio keliu transporto priemone ir pažeidusio keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudetis yra materiali, todel, kvalifikuojant veika pagal mineta BK specialiosios dalies straipsni, butina nustatyti ne tik pavojinga veika (keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidima), bet ir padarinius (žuvo žmogus) bei priežastini ryši tarp eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir pesciojo žuties.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. D., pažeisdamas KET 75, 172 ir 174 p. reikalavimus, 2007 m. gruodžio 12 d., apie 7.50 val., tamsiu paros metu, lyjant lietui ir esant blogam matomumui, vairuodamas automobili BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) Visagino mieste, išvažiuodamas iš Energetiku gatves - Taikos prospekto žiedines sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, ir atlikinedamas dešiniji posuki i kelia, vedanti link VI IAE, viršydamas leistina greiti, ir gyvenvietes teritorijoje važiuodamas ne mažesniu, kaip 50 km/h, ir ne didesniu, kaip 78,7 km/h greiciu, ivažiavo i antraja (nuo dešiniojo kelkrašcio) eismo juosta, nepraleido i važiuojamaja kelio dali išejusio pesciojo K. R., ji partrenke, po ko del patirtu sužalojimu nukentejusysis mire. Kaip pagristai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokiais savo veiksmais, apeliantas pažeide KET 75, 172 ir 174 p. reikalavimus.

KET 75 p. ipareigoja vairuotoja artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos suletinti greiti arba sustoti, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta perejoje ejusi pesciaji; 172 p. reikalauja vairuotoja važiuoti neviršijant leistino greicio ir imperatyviai nurodo, kad pasirinkdamas važiavimo greiti, vairuotojas turi atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu, ypac kai blogas matomumas; 174 p. nurodo, kad gyvenvietese visoms transporto priemonems leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greiciu.

Kolegija pritaria objektyviuju veikos požymiu teismo nuosprendyje aprašymui, nustatant, kad D. D. nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, sukele pavoju kitu eismo dalyviu saugumui, nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas, matomuma, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo pesciasis K. R.. Akivaizdu, jog buvo pažeisti visi trys aukšciau nurodyti keliu eismo taisykliu punktai.

Apelianto argumentas, jog tarp jo veiksmu ir nagrinejamo ivykio metu kilusiu padariniu nera tiesioginio priežastinio ryšio, paneigiamas byloje surinktais, teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais: iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytoju D. M., O. D., E. J. parodymais, eismo ivykio vietos apžiuros protokolu su eismo ivykio schema ir fotonuotraukomis, transporto priemones apžiuros protokolu, medicinine specialisto išvada, eismo ivykio autotechnines ekspertizes aktu, eksperto-autotechniko R.Švarco teisme duotais paaiškinimais bei kitais byloje esanciais irodymais.

Byloje negincytinai nustatyta, jog 2007 m. gruodžio 12 d. ryte, Visagine meteorologines salygos vairavimui buvo nepalankios – buvo tamsu, lijo šlapiu sniegu, kelio danga buvo šlapia. Šio fakto negincija ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad prie blogo matomumo prisidejo ne tik nurodytos prastos oro salygos, bet ir tai, kad apšviestos buvo tik pesciuju perejos, o ne perejose (gatveje) buvo tamsu. Del šios priežasties, nuteistojo teigimu, jis negalejo pamatyti i važiuojamaja kelio dali ne pesciuju perejoje ižengusi K. R..

Gyvenvieteje maksimalus leistinas greitis yra 50 km/h. Iš 2009-10-12 Lietuvos teismo ekspertizes centro kompleksines medicinines-eismo ivykio ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadu matyti, kad autoivykio vietos apžiuros metu nebuvo nustatyti automobilio stabdymo ar slydimo pedsakai. Del šios priežasties negalima nustatyti kokiu intensyvumu automobilis buvo stabdomas ir koki atstuma jis judejo stabdymo režimu, taip pat apskaiciuoti automobilio važiavimo greicio. Kaip matyti iš nuteistojo parodymu, pastarasis teigia, kad važiavo neviršydamas leistino greicio, t.y. ne didesniu kaip 50 km/h greiciu. Kolegijos vertinimu, net važiavimas neviršijant leistino greicio, taciau neivertinus susidariusios situacijos, nepašalina vairuotojo atsakomybes. Kita vertus, atkreiptinas demesys ir i tai, kad byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kurie leistu teigti, kad D. D. važiavo mažesniu nei leistinas maksimalus greiciu. Kad D. D. važiavo ne mažiau kaip 50 km/h greiciu, nuosekliai patvirtino liudytojais apklausti tiesiogiai autoivyki mate liudytojai D. M., O. D. ir E. J.. Netiketi šiu liudytoju parodymais nera pagrindo, atkreipiant demesi i tai, jog byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kad jie turejo tiksla nuteistaji apkalbeti. Ivertines automobilio apgadinimus, ekspertas nustate, kad po susidurimo pesciasis K. R. užkrito ant priekinio stiklo kaires puses, pramušant jame skyle, po to jis buvo bloškiamas automobilio važiavimo kryptimi ir nukrito šalia priekinio kairiojo automobilio rato. Toks susidurimo mechanizmas, eksperto-autotechniko R.Švarco teigimu, neduoda pagrindo abejoti, kad D. D. važiavo ne mažesniu kaip 50 km/h greiciu. Tuo paciu teisme ekspertas paaiškino, kad mažai tiketina, jog D. D. važiavo didesniu kaip 70 km/h greiciu, nes pesciasis butu permestas per automobili. Su tokia autetchniko-eksperto išvada teisme sutiko ir ja palaike medicinini tyrima atlikes ekspertas J.M.Paliulis. Taigi, darytina išvada, kad D. D. parodymai šioje dalyje prieštarauja nustatytoms faktinems byloms aplinkybems.

Nemažiau svarbi ir ta aplinkybe, jog, priešingai nei teigia nuteistasis, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos jis nestabde ir nesuletino važiavimo greicio, kad isitikinti, jog perejoje ar šalia jos nera pesciojo, kuriam jis galetu sukliudyti ar kelti pavoju. Nuteistojo teisme duoti paaiškinimai, kad išvažiavime iš sankryžos, prieš pesciuju pereja jis sumažino greiti ir isitikines, jog perejoje žmoniu nera, važiavo toliau, paneigiami jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parode, jog prieš išvažiuojant i žieda, spustelejo akseleratoriaus pedala, o sankryžoje pasuko i kelia, vedanti i VI IAE, ir nepastebejes per pesciuju pereja einanciu žmoniu, nestabdydamas per ja pravažiavo. Be to, kartu su D. D. viename automobilyje važiaves D. M. bei kiti tiesiogiai autoivyki mate liudytojai O. D., E. J. kategoriškai nurode, kad prieš išvažiuodamas iš žiedo i kelia link VI IAE ir prieš pesciuju pereja D. D. automobilio greicio nemažino, automobilio nestabde. Sugretinus nuteistojo parodymus su liudytoju D. M., O. D. ir E. J. parodymais, darytina neabejotina išvada, kad duodamas teisme sau palankius parodymus apie šias aplinkybes, D. D. sieke išvengti atsakomybes.

Nors, apeliantu teigimu, pesciasis i kelio važiuojamaja dali iženge ne pesciuju perejoje, o toliau už jos (apie 10 m. atstumu), tuo paciu apeliantai gincija ir liudytojo E. J. parodymu objektyvuma, kolegija tokius teiginius atmeta. Iš aukšciau minetos kompleksines medicinines-eismo ivykio ekspertizes matyti, kad pagal byloje esancius objektyvius eismo ivykio vietos apžiuros duomenis ekspertas apskaiciavo, jog pesciasis K. R. buvo partrenktas pesciuju perejos ribose arba nedidesniu kaip 7 m atstumu už horizontaliojo pesciuju perejos ženklinimo „Zebras“. Taigi, darytina tik prielaida, kad pesciasis K. R. pažeide KET 87 p., draudžianti i kita važiuojamosios dalies puse eiti ne pesciuju perejomis, bei 89 p. imperatyviai numatanti, kad ižengti i važiuojamaja dali pestiesiems leidžiama tik po to, kai jie ivertina atstuma iki artejanciu transporto priemoniu bei isitikina, kad tai yra saugu. Kolegijos vertinimu, objektyviu duomenu konstatuoti minetu KET reikalavimu pažeidima nepakanka, atkreipiant demesi i tai, kad ir nustacius tokius pesciojo veiksmus jie nepašalintu nuteistojo atsakomybes.

Atlikus kompleksine medicinine - eismo ivykio ekspertize byloje nustatytas toks ivykio mechanizmas: D. D. vairuodamas automobili priekiniu kairiuoju automobilio kampu (priekinio kairiojo posukio žibinto srityje) partrenke per kelia iš kaires puses ejusi pesciaji K. R., kuris nuo skiriamosios juostos buvo nuejes nemažesni kaip 3,5 m atstuma; pesciasis buvo partrenktas pesciuju perejos ribose arba nedidesniu kaip 7 m atstumu nuo horizontaliojo pesciuju perejos ženklinimo „Zebras“; po šio smugio pesciasis užkrito ant priekinio stiklo kaires puses, pramušant jame skyle, kartu su visais jo daiktais buvo bloškiamas i prieki, automobilio važiavimo kryptimi, ir nukrito ties ta vieta, kur yra kraujo deme; automobilis po pesciojo partrenkimo buvo sustabdytas už pesciuju perejos priekiniu kairiuoju ratu greta pesciojo nukritimo vietos.

Teisme apklausti specialiste ir ekspertas patvirtino, kad žmogaus kunas, atsitrenkus i ji transporto priemonei, važiuojanciai 50 km/h ir greiciau, yra partrenkiamas (griaunamas) ant automobilio kapoto, o po to sviedžiamas i prieki jo judejimo kryptimi. Tiketina, kad taip atsitiko šiuo atveju. Tokiam mechanizmui atitinka byloje apklausto liudytojo E. J. parodymai, be to kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dideli greicio tarp pesciojo ir automobilio skirtuma, atsiradusia didele jega ir stipru smugi patvirtina kiauryminis automobilio priekinio stiklo pramušimas žuvusiojo galva, bei dideles inercijos jega, suteikta batui, nusimovusiam nuo K. R. kojos smugio metu ir nukritusiam už maždaug 5,5 m nuo kraujo demes (kuno nukritimo) vietos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš V. D. ivažiuojant i žieda pastarasis nemate kaip liudytoja O. D. ejo pirmaja pesciuju pereja, taip pat nepastebejo kaip ši atsidure priešpriešines eismo juostas skiriancioje saleleje, t.y. perejos viduryje. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad buvo isitikines, jog pesciuju pereja buvo tušcia, gatve kertanciu žmoniu jis nepastebejo. Pesciosios O. D. nemate ir kartu su D. D. viename automobilyje važiuojantis D. M.. Kita vertus, kaip matyti iš E. J. parodymu, jis taip pat ketino eiti pirmaja pesciuju pereja. Taciau ir šio pesciojo nei D. D., nei jo keleivis nepastebejo. Nustatyta aplinkybe leidžia teigti, kad, priešingai nei teigia nuteistasis, jis turejo ivertinti susidariusia situacija, t.y. bloga matomuma lemusias oro salygas, del ko artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, turejo pasirinkti saugu važiavimo greiti ir laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, esant reikalui sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikinus, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Kolegijos isitikinimu, priešingai apeliantu teiginiams, ivertinus eksperimento duomenis del matomumo ir prie ivykio vietos apžiuros protokolo pridetas fotonuotraukas, nurodytas 7 metru atstumas, kuriame galimai nuo pesciuju perejos stovejo K. R., nebuvo toks didelis, kad galima butu konstatuoti, jog K. R. stovejo visiškoje tamsoje ir nebuvo objektyviai matomas, juolab, kad iš nuteistojo paaiškinimu akivaizdu, jog pesciuju pereja buvo apšviesta tinkamai. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad vairuotojas D. D. tik pasirinkes saugu greiti, susidariusioje situacijoje butu pamates pesciuju perejos ribose ar kiek toliau, bet nedidesniu kaip 7 atstumu nuo jos, priešpriešines eismo juostas skiriancioje saleleje stovinti K. R..

Kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybes rodo, jog tokioje eismo situacijoje, prieš nereguliuojama sankryža su pesciuju pereja, antraja eismo juosta važiuojantis vairuotojas turejo buti ypac atidus: idemiai stebeti kelia, mažinti net ir leistina greiti, o reikalui esant, sustoti ir praleisti i pereja iejusi pesciaji. Vienok, D. D. tokiu vairuotojo pareigu nesilaike. Nepaisant to, kad K. R. gatve galimai kirto nežymiai už pesciuju perejos ribu, tai nepašalina D. D. atsakomybes, nes tokioje situacijoje jis turejo sustoti ir praleisti pesciaji.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, jog tarp D. D. padarytu KET 75, 172 ir 174 p. pažeidimu ir kilusiu padariniu yra butinasis priežastinis ryšys. Nagrinejamo situacijoje, jeigu vairuotojas butu atsižvelges i oro meteorologines salygas bei pasirinkes saugu greiti, eismo ivykis nebutu ivykes. Šiuo atveju butent D. D. veika buvo butina ne tik eismo ivykio metu kilusiu pasekmiu salyga, bet ir šiu pasekmiu priežastis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartu ivykio aplinkybiu analize leidžia daryti išvada, kad D. D. jam inkriminuota nusikalstama veika padare del nusikalstamo nerupestingumo. Negincytina, kad nuteistasis nenumate, jog del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, taciau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti.

Kaip jau buvo mineta, pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, tyre ir vertino irodymus objektyviai. Tai, kad apeliantas nesutinka su autotechniko-eksperto išvadu vertinimu, nera vada teigti, kad neištirtos visos aplinkybes, nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Vertinant D. D. padaryta veika Lietuvos Respublikos BK 281 str. prasme pagrindinis momentas buvo nustatyti jo padarytus eismo saugumo taisykliu pažeidimus ir priežastini ryši tarp keliu eismo taisykliu pažeidimu bei kilusiu padariniu. Atkreiptinas demesys, kad priežastinio ryšio, kaip nusikaltimo sudeties požymio jo nustatymas yra teismo kompetencija. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiuriu dar nereiškia jo buvimo teisine prasme. Eismo saugumo taisykliu pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertu kompetencijoje. Taigi ekspertizes akto išsamumo bei pagristumo vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 50 str. 2, 5 p.). Konstatuotina, kad šioje byloje teismas tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, kuriu visuma leido daryti išvada, kad nukentejusiojo mirtis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu, nes jei automobilio vairuotojas butu suletines ar sustabdes automobili, tokiu pasekmiu galima buvo išvengti. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipe demesi i teismu praktika tokio pobudžio bylose ir konstatavo, jog pesciuju ejimas per gatve nepažymeta pereja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artejant prie nereguliuojamos perejos laikytis KET reikalavimu.

Tokiu budu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino byloje surinktus irodymus, padare pagristas išvadas del D. D. kaltes. Pagrindo naikinti apkaltinamaji nuosprendi ir D. D. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nera. Visagino miesto apylinkes teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendis teisetas ir pagristas.

nuteistojo D. D. ir jo gynejo adv. Romano Bareikos apeliacinius skundus atmesti.