- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- 1-492-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37909-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- N. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
N. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. spalio 30 d. apie 1.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu jam nustatė 1,64 promilių neblaivumą.
Šiais savo veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis N. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo namuose vienas, prie vakarienės išgėrė 0,3 l degtinės. Po to paskambino jaunesnysis brolis, pasakė, kad turi problemų, reikia skubios pagalbos. Jis negalvodamas atsisėdo prie vairo ir išvažiavo susitikti. Po to jį sustabdė pareigūnai, testas parodė, kad yra apsvaigęs. Vairavo automobilį „VW Sharan“, kuris priklauso S. N., jis yra tėvo draugas. Vairuodamas jautėsi sveiko proto, nesijautė apsvaigęs. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. J. atsakomybei. A. J. yra jo artimiausias žmogus šiuo metu, pažįsta jį visą gyvenimą. A. J. yra jo dėdė ir nuo vaikystės buvo kaip vyresnysis brolis, mokė jį. Su A. J. bendrauja kiekvieną dieną. Automobilis „VW Sharan“, kurį vairavo, priklauso ne jam, prašo nekonfiskuoti automobilio. Taip pat prašo skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą minimaliam terminui.
Teisiamajame posėdyje laiduotojas A. J., apklausiamas nuotoliniu būdu, paaiškino, kad prašo atleisti N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo atsakomybei be užstato. N. P. yra geras žmogus, nesitikėjo tokio jo poelgio. Yra įsitikinęs, kad N. P. to nedarys ateityje, ne kartą dėl šio įvykio kalbėjo su juo. Juos sieja tolimas giminystės ryšys, bendrauja nuo vaikystės, dabartiniu metu bendrauja kiekvieną dieną. Labai blogai vertina nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas N. P. Jis pats uždirba (duomenys neskelbtini) Eur uždirba, galėtų sumokėti minimalios algos dydžio užstatą. Turi planą, kaip ateityje kontroliuoti N. P., t. y. eiti kartu sportuoti, dažnai būti kartu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. P. parodė, kad 2021 m. spalio 29 d., vakare, pradėjo gerti alkoholį, t. y. degtinę. Alkoholį vartojo vienas. Degtinės išgėrė apie 200-300 g, jautėsi neblaivus. Jam paskambino brolis S., kuris paprašė parvežti jį iš klubo, todėl sėdo prie draugo duoto automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Draugas automobilį davė, kad turėtų, kuo važinėti. Sėsdamas už automobilio vairo suprato, kad to daryti negali, kadangi gėrė alkoholį bei jautėsi neblaivus. Pastebėjo, kad jį stabdo priekyje stovintis policijos pareigūnas. Pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis prisipažino ir jo buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumą. Pirmu alkotesterio pūtimu jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas, antru pūtimu – 1,64 prom. girtumas. Dėl įvykusio įvykio labai gailisi (b. l. 100-102).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu, specialių priemonių metu (2021 m. spalio 29 d. 22.00 val. iki 2021 m. spalio 30 d. 3.00 val.), (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo sustabdytas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimų. Vairuotojas atitiko visus bendruosius neblaivaus asmens požymius: sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl vairuotojas buvo patikrintas nuotoliniu alkotesteriu, kuris parodė X reikšme. Vairuotojas pateikė Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tada jis buvo patikrintas alkotesteriu, kuriuo pirmu pūtimu nustatytas 1,73 prom. girtumas, o antru pūtimu – 1,64 prom. girtumas. N. P. nurodė, jog alkoholio negėrė, tačiau po pirmojo patikrinimo asmuo nurodė, kad vis dėl to alkoholį vakar, t. y. 2021 m. spalio 29 d. vartojo (b. l. 12-14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. N. parodė, kad automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, registruotas jo vardu. Šį automobilį daugiau kaip trejus metus yra davęs naudotis V. P. šeimai, t. y. jo žiniomis, šiuo automobiliu naudojasi jo sūnus N. P. Apie tai, kad N. P. 2021 m. spalio 30 d. buvo sulaikytas neblaivus, vairuodamas paminėtą automobilį, ir automobilis po įvykio saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini), jis sužinojo iš policijos tyrėjos (b. l. 18).
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1060 Eur (b. l. 31).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. N. (b. l. 30).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio kiekio matuoklio Drager duomenimis, 2021 m. spalio 30 d. 1.48 val. N. P. buvo nustatytas 1,73 prom. neblaivumas, 2021 m. spalio 30 d. 2.13 val. buvo nustatytas 1,64 prom. neblaivumas (b. l. 75-76).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, kaltinamojo N. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis N. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. P. parodė, kad buvo namuose vienas, prie vakarienės išgėriau 0,3 litro degtinės. Po to paskambino jaunesnysis brolis, pasakė, kad turi problemų, reikia skubios pagalbos. Jis negalvodamas atsisėdo prie vairo ir išvažiavo susitikti. Po to jį sustabdė pareigūnai, testas parodė, kad yra apsvaigęs. Vairavo automobilį „VW Sharan“, kuris priklauso S. N., jis yra tėvo draugas. Vairuodamas jautėsi sveiko proto, nesijautė apsvaigęs. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 100-101). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog N. P. 2021 m. spalio 30 d. apie 1.45 val. adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu jam nustatė 1,64 promilių neblaivumą. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką į 2021 m. spalio 30 d. 1.45 val., nes, kaip matyti iš iškart po įvykio surašyto policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, būtent šiuo laiku N. P. buvo sustabdytas, o ne 2.25 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte (b. l. 8, 85).
Kaltinamasis N. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuodamas jautėsi sveiko proto, nesijautė apsvaigęs. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis N. P. ir laiduotojas A. J. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką N. P. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis N. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Teismas nustatė vieną N. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu N. P. savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog N. P. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Šiuo atveju atleisti N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo giminaitis A. J. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. neteistas, administracine tvarka baustas, bet ne už šiurkščius nusižengimus, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, jo teigimu, (duomenys neskelbtini), turi mažamečių vaikų. A. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad N. P. yra geras žmogus, nesitikėjo tokio jo poelgio. Yra įsitikinęs, kad N. P. to nedarys ateityje. Ne kartą dėl šio įvykio kalbėjo su juo. Juos sieja tolimas giminystės ryšys, bendrauja nuo vaikystės. Turi planą, kaip ateityje kontroliuoti N. P., t. y. eiti kartu sportuoti, dažnai būti kartu. Iš atitinkamo A. J. prašymo galima spręsti, kad jį su kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie dažnai bendrauja, todėl galima tikėtis, kad ateityje jis kaltinamojo elgesiui galės daryti pozityvią įtaką.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes dažnai bendrauja, yra tolimi giminaičiai (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš tolimą giminaitį, kuris gyvena atskirai, A. J. skirtinas N. P. laiduotoju taikant užstatą. Teismo vertinimu, 500 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei, atsižvelgus į faktą, kad laiduotojas nėra kaltinamojo šeimos narys, sustiprins N. P. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai o kartu padės įrodyti laiduotojui, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už N. P. rimtas ir apgalvotas, motyvuos jį atidžiai prižiūrėti N. P. Taigi, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas, taikant 500 Eur dydžio užstatą.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. N. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.
Teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,64 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nežymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. spalio 30 d. Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės iš esmės yra tipinės ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje N. P. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, pirmu atveju (nuteistam asmeniui), įstatyme nurodyto turto konfiskavimas iš esmės nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, antru atveju (atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui), turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Teismas nustatė, kad automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o S. N. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo bei S. N. parodymų (b. l. 18, 30. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.
Grįžtant prie minėtos baudžiamojo priemonės (ne)taikymo klausimo, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju jokia bausmė N. P. neskiriama, nes jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą ne tik tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė, tačiau ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo N. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, prieš tai vartojęs stiprų alkoholį važiavo automobiliu miesto centre, senamiestyje, kur eismas yra itin intensyvus. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, taip pat ir nustatytų neblaivumo akte neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas), alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus.
Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, taip vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 1060 Eur su PVM (b. l. 31), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu N. P. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas Rusijos Federacijos ambasadai.
Išnagrinėjus bylą ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 504,44 Eur. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teisiamajame posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, kaltinamajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo. Be to, BPK suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant N. P. pirmosios instancijos teisme jau po teisiamojo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, teismui priimant nuosprendį, nespręstinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
N. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – taikant 500 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų) konfiskavimą.
N. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti Rusijos Federacijos ambasadai.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Sumokėti paskirtą užstato sumą į teismo depozitinę sąskaitą bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942160, banko pavadinimas: AB „Swedbank“, banko kodas: 73000, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.