- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-35-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28728-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas „1. pripažinti, kad atsakovo taip vadinamos teritorijos Lietuva taip vadinamos „teismų“ institucijos ir taip vadinami „teisėjai“ J. K. ir J. K. organizuotai šališkai ir priklausomai instancine tvarka nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir aplinkybes mano atžvilgiu baudžiamoje byloje Nrl-5-840/2013 nagrinėjimo metu, kad pažeisti mano nekaltumo prezumpciją ir kitas teises, tame, o kitos taip vadinamų „teismų“ institucijos ir taip vadinami „teisėjai" V. K., V. Z., K. L., E. Z., J. G.-L., R. B., R.E. civilinėse bylose Nr2-5763-590/2012, Nr2-26996-863/2014 ir kitose vilkino šio ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą iš esmės priklausomai nuo baudžiamos bylos Nrl-5-840/2013 eigos iš anksto įtakodami man nepalankų procesinį sprendimą ir dengė instancine tvarka vieni kitų veiksmus, dėl ko atsakovas taip vadinama teritorija Lietuva privalo man atlyginti žalą. 2. priteisti man iš atsakovo taip vadinamos teritorijos Lietuva 1200 000 litų arba 347544 eurų padarytai ir patirtai žalai atlyginti.“
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo A. B. ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ginčijamą nutartį motyvavo tuo, jog reikalavimas suformuluotas ydingai, sąmoningai vartojant įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (juos įvardinant „taip vadinamas teismas“, „taip vadinama Lietuva“, „taip vadinami teisėjai“ „taip vadinamas prokuroras“). Ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, išvadinant Lietuvos institucijų pareigūnus „kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai“ ir pan. pateiktas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sąžiningas asmuo nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties nėra tikslinga sąmoningai piktnaudžiaujančiam savo teisėmis asmeniui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir tokio turinio ieškinį atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš esmės kitos apygardos kitam apylinkės teismui. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su ginčijama nutartimi. Atskirojo skundo argumentai:
1. Netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes pažeidžiama CPK 137 straipsnio 3 dalis ir nėra privalomų motyvų į kurią instituciją kreiptis.
2. Netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nes nėra jokių motyvų, kuriais padaryta išvada, kad byla pateikta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
3. Pažeisti CPK 5, 6, 7, 18 straipsniai, kai nustatoma, kad neva teiginiai „taip vadinama institucija“ ar „taip vadinami teisėjai“ atitinka teiginiams „kriminalinė institucija“ ar „pseudoteisėjai“.
4. Pažeisti CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis ir Konstitucijos 109 straipsnis, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas įvardijo bylą bei nurodė, kad joje pareikštas analogiškas ieškinys, tik vietoj šioje byloje vartojamų įžeidžiančių sąvokų ,,taip vadinama institucija‘‘, ,,taip vadinami teisėjai‘‘, nurodytoje byloje vartojamos sąvokos ,,kriminalinė‘‘, ,,pseudo‘‘. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pagrindžia pirmosios instancijos teismo išdėstytas aplinkybes.
Teismas ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, nes netinkamai suformuluoti reikalavimai, o ieškiniu sąmoningai siekiama rodyti nepagarbą teismams ir proceso dalyviams, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Nors teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato įstatymai. Esant ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, priklausomai nuo procesinės situacijos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį ieškinį.
Apelianto pateiktas ieškinys atsakovams ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus apygardos teismui“, ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui“, „taip vadinamiems teisėjams“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantą atstovaujančiam A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne vieną kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats A. B. turi teisinį išsilavinimą, todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai. Teismų jau ne kartą konstatuota, kad šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, taip pat ,,taip vadinama institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“, „taip vadinami teisėjai“ ir kt. procesiniuose dokumentuose vertinamas kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Tokiu būdu sąmoningai siekiama rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise (taip pat ir procesine apeliacijos teise), teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Ieškovui piktnaudžiaujant procesine teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ją ginti, atsisakydamas priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nenurodė, į kurią instituciją jam kreiptis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimo nepadarė, nes iš esmės ieškiniai dėl žalos yra žynibingi teismams, tačiau tik įstatymo reikalavimus atitinkantys ieškiniai, o nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tokių reikalavimų, kaip jau anksčiau minėta, neatitiko.
Vienu iš argumentų apeliantas nurodo, kad ginčijamą nutartį priėmė šališkas teismas, nes teisėja negali nagrinėti ginčo dėl tame pačiame teisme dirbančių teisėjų veiksmų. Apeliantas ieškinyje atsakovais įvardijo Vilniaus miesto apylinkės teismą bei šio teismo teisėjus, tačiau ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatos. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas analogišku argumentu procesiniuose dokumentuose remiasi ne pirmą kartą. Apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Be to, teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68 - 69 straipsniuose. Šia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, esant CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytiems pagrindams (CPK 68 str. 2 d., 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. Rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.