Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-315/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-28
Bylos Nr.
1A-315/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Elena Vainienė, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
G. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-315/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.23.2.; 1.1.7.2.7.; 2.1.9.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,gynėjui advokatui Isaakui Borveinui,nuteistajam G. T. ,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. T. pripažintas pavojingu recidyvistu. Kratos metu G. T. gyvenamojoje vietoje rasti 10380 litų ir jo asmens kratos metu rasti 5277 litai konfiskuoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas: labai didelį kiekį - 83,171 g heroino; 0,714 g kanapių ir jų dalių; 0,223 g kokaino; bei psichotropines medžiagas: 0,010 g diazepamo ir didelį kiekį - 55,263 g metamfetamino, kurias nenustatytu laiku neteisėtai atsigabeno į jo paties nuomojamą butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2007-06-15, kai tą pačią dieną, apie 13 val. 55 min., policijos pareigūnams jį sulaikius prekybos centre „Mada“, esančiame Viršuliškių g. 42A, Vilniuje, bei laikotarpiu tarp 14 val. 10 min. ir 16 val. 15 min., atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotines medžiagas: labai didelį kiekį – 82,414 g heroino; 0,714 g kanapių ir jų dalių; 0,223 g kokaino bei psichotropines medžiagas: 0,010 g diazepamo ir didelį kiekį - 55,263 g metamfetamino. Tą pačią dieną, laikotarpiu tarp 16 val. 35 min. ir 17 val. 10 min. Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus patalpose, esančiose Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliekant G. T. asmens kratą, jo turimoje piniginėje policijos pareigūnai surado ir paėmė dar 0,192 g narkotinės medžiagos - heroino, o 2007-08-16, laikotarpiu tarp 12 val. 45 min. ir 13 val. 50 min., atliekant kratą A. M. (A. M. ) gyvenamojoje vietoje - name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), G. T. priklausančios striukės kišenėje policijos pareigūnai rado ir paėmė dar 0,565 g narkotinės medžiagos - heroino.

Nuteistasis G. T. apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, atmesdamas jos parodymus, duotus teisme. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja jį apkalbėjo, nes jis buvo su ja susipykęs ir išėjęs gyventi pas kitą moterį.

Pirmosios instancijos teismas aiškinosi šią aplinkybę, tačiau nuosprendyje, remdamasis byloje esančiais E. K. laiškais, konstatavo, kad iš laiškų turinio matyti, jog santykiai tarp apelianto ir E. K. yra išlikę artimi, draugiški, juose nėra užuominų apie tai, kad pastaroji artimai bendrautų su kitu vyriškiu, taip pat nėra užuominų apie tai, kad E. K. priekaištautų G. T. dėl jo išėjimo pas kitą moterį. Tačiau teismas, anot apelianto, visiškai neatkreipė dėmesio, kad laiške E. K. atsiprašinėja G. T. Nuteistasis nurodo, jog teismas netinkamai įvertino ir Ž. P. parodymus.

Aiškindamas pas jį bute rastų svarstyklių paskirtį, apeliantas skunde teigia, jog jis pats vartoja narkotines medžiagas, todėl nusipirkęs didesnį jų kiekį, prieš vartodamas jas pasisverdavo, kad neperdozuotų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ant tame pačiame bute rastos dėžutės su narkotinėmis medžiagomis jo pirštų atspaudų nerasta, tačiau nepaisant to, remiantis vien tuo pagrindu, kad apeliantas minėtame bute kažkada gyveno, padaryta išvada, kad ši dėžutė, taigi ir joje esančios narkotinės medžiagos, priklauso apeliantui.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad jis platina narkotines medžiagas. Byloje, anot G. T. , nėra duomenų apie tai, kad jis parduoda ar kitaip platina narkotines medžiagas. Yra tik E. K. parodymai apie tai, kad apeliantas neva jai sakęs, jog prekiaująs narkotinėmis medžiagomis ir taip užsidirbąs pinigų. Tačiau skunde G. T. teigia, kad E. K. jį apkalba, o pinigų jis užsidirbdavo pirkdamas ir parduodamas vaizdo ir garso aparatūrą, televizorius. Tai, pasak apelianto, patvirtina kratos protokolas, iš kurio matyti, kiek tokios aparatūros buvo paimta ir vėliau jam grąžinta.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai S. P. (S. P. ), Ž. Ž. ir V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jie 2007-06-15 stebėjo aplinką ir prie namo, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 75a, privažiavo automobilis „Audi 80“, kuriame sėdėjo apeliantas, S. P. ir Ž. P. . Apeliantas trumpam užbėgo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur tiesiai nuėjo į „Mados“ parduotuvę, kur ir buvo sulaikytas. Tai, anot apelianto, įrodo, kad jis šiame bute nebegyveno, bet gyveno pas Ž. P. .

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad kratos metu, kuri buvo daroma 2007-06-15, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai patikrino ir visų apelianto rūbų kišenes, krata buvo atlikta kruopščiai, tačiau jokių narkotinių medžiagų rūbuose nebuvo rasta. Tačiau po dviejų mėnesių rūbuose, kurie buvo pervežti iš minėto buto į A. M. butą, iš apelianto baltos striukės kišenės buvo paimti du maišeliai su heroinu. Apeliantas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, abejoja jam inkriminuoto kaltinimo laikius šias narkotines medžiagas pagrįstumu.

Teismas nuosprendyje remiasi iš UAB „TELE 2“ gautais duomenimis apie mobilaus ryšio bokštus ir jų veikimo zonas. Suvestinėje matosi, kad G. T. su kai kuriais asmenimis kalbėjosi būdamas bokšto Nr. 016D veikimo zonoje. Šis bokštas, anot apelianto, yra šalia (duomenys neskelbtini) namo, tačiau šis bokštas apima ir „Mados“ bei „Pasidaryk pats“ parduotuves. Sulaikymo dienos (2007-06-15) išklotinių byloje nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad paprastai operatoriai tokią informaciją apie įeinančius ir išeinančius skambučius ir bokštus saugo 6 mėnesius, o ši informacija buvo pateikta praėjus šiam terminui ir ne UAB „TELE 2“, o kitų instancijų. Visos pirmiau išvardintos aplinkybės, pasak G. T. , kelia pagrįstų abejonių minėtų duomenų patikimumu.

Apeliantas pripažįsta tik padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., t. y. kad jis piniginėje nešiojosi 0,192 g narkotinės medžiagos heroino, kuri buvo rasta asmens kratos metu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pripažįsta apeliantą pavojingu recidyvistu.

Šalies argumentai

G. T. skunde prašo atlikti įrodymų tyrimą ir išreikalauti iš UAB „Tele 2“ jo įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines laikotarpiui tarp 2007-06-06 ir 2007-06-15. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-05-16 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant G. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę pagal šį straipsnį. Taip pat prašoma gražinti 5277 litus, kratos metu paimtus iš apelianto.

Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistasis bei jo gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. T. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bute rasto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų

Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad jis neigia, jog bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė jam ir jis jas ten laikė. Apeliantas, tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas ją pagrįstai atmetė, kaip neatitinkančią byloje surinktų įrodymų.

Siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne jam, nuteistasis tvirtino, kad butą, kuriame jis gyveno su liudytoja E. K. , nuomavo ne jis, o pastaroji. Tačiau iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad buto, kuriame buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nuomininku buvo būtent G. T. . Tai apklausiama patvirtino liudytoja E. K. , kuri paaiškino, kad už buto nuomą mokėjo G. T. , nes ji buvo jo išlaikoma ir jos vienintelės mėnesinės pajamos buvo tik 100 Lt stipendijos. Akivaizdu, kad liudytoja E. K. , gaudama tokias mažas pajamas, dviejų kambarių buto Vilniuje išsinuomoti nebūtų sugebėjusi. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei formaliai buto nuomos sutarties šalimi iš tiesų būtų buvusi E. K. , ir net jei ji būtų kas mėnesį mokėjusi už buto nuomą, vien tai nebūtų pagrindas pripažinti, kad bute rastas narkotines medžiagas laikė E. K.

Psichotropinių ar narkotinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta (tai pripažino ir pats nuteistasis), kad minėtame bute gyveno ne tik E. K. , bet ir G. T. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš kratos protokolo matyti, jog visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (išskyrus paimtas iš G. T. striukės ir piniginės), buvo surastos ir paimtos iš vieno ir to paties kambario. Iš kratos protokolo taip pat matyti, kad kambaryje, kuriame buvo surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, buvo rasta ir paimta daug įvairios buitinės technikos prietaisų. Apeliantas pripažino, kad šie prietaisai yra jo, nes jis jais prekiavo. Ši aplinkybė rodo, kad tas kambarys, kuriame buvo ši G. T. priklausanti technika, ir buvo naudojamas nuteistojo G. T. . Kad G. T. ir E. K. naudojosi skirtingais kambariais savo parodymuose patvirtino liudytoja E. K. , nurodydama, kad jie su nuteistuoju pastaruoju metu miegodavo kiekvienas savo kambaryje. Be to, kai pas G. T. ateidavo nepažįstami asmenys, jis su jais užsidarydavo būtent savo kambaryje. Pats apeliantas taip pat neneigė, jog jis naudojosi tuo kambariu, jame miegodavo ir laikė minėtą buitinę techniką.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buto kambaryje, kuriuo naudojosi ir kuriame miegojo nuteistasis G. T. , buvusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo nuteistojo G. T. žinioje, t. y. jis jas laikė. Tos aplinkybės, kad medžiagos buvo rastos būtent jo naudojamame kambaryje, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu iš esmės neneigė ir pats G. T. . Tačiau jis tvirtino, kad apie 2 savaites jau su E. K. nebegyveno, todėl nežino, kas tas medžiagas ten į jo kambarį atgabeno ir laikė. Šie apelianto teiginiai taip pat nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas gan išsamiai išnagrinėjo nuteistojo teiginius apie tai, kad jis su liudytoja E. K. kartu nebegyveno, o gyveno su kita moterimi - Ž. P. , ir pagrįstai juos atmetė, išsamiai motyvuodamas savo išvadas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su jomis sutinka ir iš naujo šio klausimo nesvarsto. Iš tiesų, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. T. santykiai su E. K. iki pat jo sulaikymo, kaip ir po to, buvo geri ir nėra jokių duomenų, įrodančių, kad G. T. minėtame bute nebegyveno. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, kaltininkas nebūtinai turi laikyti medžiagas su savimi ar būti sulaikymo metu toje patalpoje, kurioje ir buvo jos laikomos. Baudžiamojo įstatymo prasme svarbu tai, kad šios medžiagos būtų kaltininko žinioje. O jos, šiuo atveju ir buvo G. T. žinioje, kaip nustatyta pirmiau aptartais įrodymais.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyveno tik G. T. su liudytoja E. K. . Kiti asmenys jame negyveno. Net ir paskutinėmis dienomis iki sulaikymo, kuomet, pasak E. K. ir paties nuteistojo, G. T. , bute nenakvojo, kiti asmenys apsigyvenę ar atėję nebuvo. Liudytoja E. K. , siekdama padėti išvengti atsakomybės G. T. , pirmosios instancijos teisme davė neteisingus parodymus apie tai, kad ji turėjo meilužį, kuris ateidavo pas ją, kai namuose nebūdavo G. T. , ir kuris buvo narkomanas. Taip liudytoja norėjo patvirtinti nuteistojo G. T. versiją, jog narkotines ir psichotropines medžiagas galėjo į butą atgabenti ir laikyti kiti asmenys. Tačiau ši liudytojos ir nuteistojo versija buvo paneigta, nustačius, kad E. K. net negali atpažinti iš nuotraukos V. V. , kurį buvo įvardijusi savo meilužiu.

Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors G. T. tvirtino, jog jis su liudytoja E. K. buvo susipykęs ir išėjęs gyventi pas kitą moterį, t. y. bute (duomenys neskelbtini) nebegyveno, šiuos jo teiginius iš dalies paneigia ir faktas, jog jis sulaikymo metu turėjo šio buto raktą, be to, juo pasinaudodamas, prieš pat sulaikymą, buvo užėjęs į šį butą.

Galiausiai, tai, kad ne kas kitas, o būtent nuteistasis G. T. laikė bute rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtina liudytojos E. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Nors šios liudytojos parodymai bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo itin nuoseklūs, pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino, motyvavo kuriais liudytojos parodymais remiasi, o kuriuos atmeta ir kodėl. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi E. K. parodymus, sugretinusi juos su kitais bylos duomenimis, sutinka su apygardos teismo nuosprendžio motyvais dėl šios liudytojos parodymų vertinimo. Iš esmės teisingus ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus ši liudytoja davė ikiteisminio tyrimo metu. Šie parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

2007-06-15 E. K. parodė, kad maždaug balandžio mėnesį ji sužinojo, kad G. T. prekiauja narkotikais, nes užėjusi į jo kambarį, pamatė elektronines svarstykles, ant kurių buvo tuščias polietileninis maišelis. Ji suprato, kad G. T. prekiauja narkotikais. Kitą dieną G. T. jai pasakė, kad pardavinėdamas narkotikus, užsidirba pragyvenimui. Ji namuose buvo mačiusi kelis maišelius su milteliais, tačiau tokio kiekio, kurį rado pareigūnai kratos metu, niekada nematė. Būdamas namuose, G. T. dažnai užsidarydavo savo kambaryje, liepdavo jam netrukdyti. Kai jis pradėjo pardavinėti narkotikus, į namus dažnai užeidavo jai nepažįstami žmonės, su kuriais G. T. užsidarydavo savo kambaryje. 2007-06-14 G. T. jai pasakė, kad nebėra darbo ir reikia kažkur važiuoti. Paprastai jis taip kalbėdavo, kai namuose baigdavosi narkotikai ir jis turėdavo važiuoti jų pirkti (t. 1, b. l. 122-123).

Teisme liudytoja iš dalies pakeitė pirmiau aptartus parodymus. Čia ji jau tvirtino, jog nežinojo kuo užsiimdavo G. T. , su juo apie tai nekalbėjo, tačiau viename kambaryje buvo prikrauta daug buitinės technikos, todėl gali būti, kad jis prekiavo šia technika. Apie tai, kad G. T. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, girdėjusi iš pašalinių asmenų, bet pati nemačiusi, kad G. T. prekiautų narkotikais. Tačiau liudytoja E. K. , duodama parodymus teisme, dažnai painiojosi, pati sau prieštaravo ir iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Antai apygardos teisme, atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja E. K. parodė, kad jai nerūpėjo kuo užsiminėjo G. T. , ji nesikišusi į jo reikalus, tačiau čia pat pati sau prieštarauja, teigdama, kad nežino, kuo dar be narkotikų pardavinėjimo versdavosi G. T. . Tai, jog ji žinojo, kad nuteistasis pardavinėja narkotikus, įrodo ir jos teiginiai teismui, kur ji pripažįsta teisingais savo ikiteisminio tyrimo parodymus apie tai, jog pradėjęs pardavinėti narkotikus G. T. labai pasikeitė. Be to, teisme iš pradžių, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja tvirtino, jog būdama namie (duomenys neskelbtini), nėra mačiusi, kad pas G. T. lankytųsi nepažįstami asmenys, taip pat teigė pas jį nemačiusi ir jokių elektroninių svarstyklių. Tačiau vėliau, tos pačios apklausos metu, liudytoja patvirtino, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad į butą dažnai užeidavo nepažįstami asmenys, yra teisingi. Liudytoja E. K. galiausiai pripažino ir tai, jog G. T. turėjo ir elektronines svarstykles, jas iš pateiktų fotonuotraukų liudytoja net atpažino (t. 3, b. l. 128-129).

Taigi, kaip matyti iš pirmiau pateiktos liudytojos E. K. parodymų analizės, jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neigimas ir jų keitimas nuteistojo G. T. naudai, iš esmės buvo tik bandymas padėti pastarajam išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. G. T. palankius parodymus liudytoja čia pat ir paneigė, tuo pačiu patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus G. T. kaltinančius parodymus.

Tai, kad ne kas kitas, o būtent G. T. disponavo minėtame bute rastomis narkotinėmis medžiagomis, įrodo ir byloje esantys telefoniniai G. T. pokalbiai su E. K. bei A. M. . 2007-06-12 G. T. skambina E. K. ir prašo užeiti į kambarį, kur ant kompaktinių plokštelių guli jo (G. T. ) mėlyna dėžutė nuo sausainių. Nuteistasis prašo E. K. atidaryti ir paimti iš jos tris maišelius. Pastaroji taip ir padaro - iš dėžutės paima tris maišelius, kuriuos nuteistasis prašo suvynioti į servetėles ir atnešti jam (t. 3, b. l. 46). Kitą dieną, t. y. 2006-06-13 G. T. jau skambina A. M. ir taip pat prašo iš mėlynos dėžutės, esančios ant kompaktinių plokštelių, paimti joje esančius šešis maišelius ir atvežti juos jam (G. T. ) (t. 3, b. l. 52). Iš kratos G. T. nuomotame bute protokolo matyti, kad būtent tokia pokalbiuose minima mėlynos spalvos dėžutė buvo rasta apelianto kambaryje, sekcijoje. Toje dėžutėje rasti trys maišeliai, apie kokius ir buvo kalbama pokalbiuose, o juose rasti šviesios spalvos milteliai, kaip vėliau nustatyta specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 49) – metamfetaminas.

Iš pradžių apklaustas Apeliaciniame teisme G. T. tvirtino, jog kai jį atvedė į butą, viskas jau buvo išdėliota ir nurodyta, jog visi daiktai yra jo. Tačiau po to Apeliaciniame teisme apklaustas nuteistasis pripažino, jog matė iš kur ir kokie daiktai kratos metu buvo paimami ir fiksuojami protokole. Apeliaciniame teisme apklausti policijos pareigūnai S. P. ir V. G. parodė, kad atliekant kratą G. T. kambaryje dalyvavo, stebėjo kratos eigą ir matė iš kur kokie daiktai paimami. Tai patvirtino ir tyrėja L. M. , kuri teigė, jog kratos metu paimamų daiktų vieta buvo fiksuojama protokole.

Pirmiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tik G. T. su E. K. . Vieną iš dviejų bute buvusių kambarių savo reikmėms naudojo G. T. . Jame jis laikė didelį kiekį įvairių buities technikos prietaisų, vesdavosi į jį atėjusius nepažįstamus asmenis. Šiame kambaryje liudytoja E. K. matė ir elektronines svarstykles, ant kurių buvo padėtas tuščias polietileninis maišelis. Pas G. T. panašiuose keliuose maišeliuose liudytoja anksčiau buvo mačiusi baltos spalvos miltelius. Būtent tame pačiame buto kambaryje ir buvo kratos metu rastos bei paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad šios medžiagos buvo ne kieno nors kito, o būtent G. T. žinioje, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei nuteistas pagal BK 260 str. 3 d.

Dėl narkotinių medžiagų, rastų A. M. namuose buvusioje striukėje

Nuteistasis G. T. apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo išvadomis, kad A. M. namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), striukės kišenėje policijos pareigūnų rasti ir paimti 0,565 g narkotinės medžiagos – heroino priklausė taip pat jam. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jo nuomotame bute (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, tačiau narkotinių medžiagų ten buvusioje jo baltos spalvos striukėje rasta nebuvo. Heroinas rastas šioje striukėje tik praėjus keliems mėnesiams nuo pirmosios kratos, kuomet minimą striukę liudytojas A. M. buvo parsivežęs pas save į namus. Tokios šių medžiagų suradimo aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad jis dėl disponavimo 0,565 g narkotinės medžiagos – heroino pripažintas kaltu nepagrįstai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad striukė, kurioje rastos minėtos medžiagos, priklauso G. T. . Šios aplinkybės neginčija ir pats nuteistasis. Kaip matyti iš liudytojos E. K. parodymų, ši striukė iš pradžių buvo bute (duomenys neskelbtini), kol vėliau, kai buvo sulaikytas nuteistasis, ją su kitais daiktais išsivežė G. T. draugas A. M. . Iš tiesų, atliekant kratą G. T. nuomojamame bute, baltos spalvos G. T. striukėje heroino rasta nebuvo. Tačiau tai nereiškia, kad jo apskritai tuo metu ten nebuvo. Nors apeliantas teigia, kad krata jo bute buvo atliekama itin kruopščiai, tačiau akivaizdu, kad ji nebuvo pakankamai detali. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai S. P. ir V. G. negalėjo prisiminti ar apžiūrėjo spintoje buvusios baltos striukės kišenes.

Iš liudytojos E. K. parodymų matyti, kad balta striukė, kurioje vėliau ir buvo rastas heroinas, kabėjo spintoje, bute (duomenys neskelbtini). Be šios striukės spintoje buvo ir neperšaunama liemenė. Tačiau atliekant kratą G. T. bute nei heroinas, buvęs baltoje striukėje, nei neperšaunama liemenė rasti nebuvo. Jie buvo rasti tik vėliau, atliekant kratą jau pas A. M. namuose, kur pastarasis šiuos daiktus E. K. prašymu buvo persivežęs. Ši aplinkybė rodo, kad spintos, kurioje kabėjo ir liemenė, ir balta striukė, pareigūnai atlikdami kratą G. T. namuose, nepatikrino arba patikrino ne itin atidžiai, todėl ta aplinkybė, jog heroinas nebuvo rastas šios kratos metu, neduoda pakankamo pagrindo tvirtinti, kad jo tuo metu striukėje nebuvo. Liudytoja E. K. teisme patvirtino, kad po G. T. sulaikymo, jo rūbų niekas kitas nenešiojo, ji kišenių netikrino. Paėmęs ir pervežęs G. T. rūbus pas save į namus jų netikrinęs teigė ir A. M. . Tiesa, pirmosios instancijos teisme apklaustas A. M. tvirtino, kad parvežtus daiktus apžiūrėjo jo žmona, tačiau jokių narkotinių medžiagų nerado. Liudytojas teisme išsakė prielaidą, jog heroiną galėjo įdėti daryti kratą atvykę policijos pareigūnai. Tokie liudytojo parodymai, atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra nuteistojo G. T. draugas bei į kitus bylos duomenis, apygardos teismo pagrįstai buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju pats A. M. pripažino, kad iš G. T. parsivežtų daiktų jis netikrino, o G. T. striukėje rastas heroinas jam (A. M. ) nepriklauso, jis mano, kad tai G. T. narkotikai (t. 1, b. l. 139). O kita vertus, liudytojo iškelta prielaida, kad šias medžiagas įdėjo pareigūnai, darydami kratą, nelogiška. Pareigūnai jau ir be šių narkotinių medžiagų, rastų G. T. striukėje, buvo radę ir paėmę labai didelį kiekį šios ir kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, todėl versija, kad jie, norėdami apkaltinti G. T. , įdėjo į jo striukę nedidelį kiekį (lyginant su iki tol rastuoju) heroino, nelogiška. Taigi G. T. pagrįstai inkriminuotas ir striukės kišenėje policijos pareigūnų rasto ir paimto heroino (0,565 g) laikymas.

G. T. apeliaciniame skunde pripažįsta piniginėje turėjęs jo asmens kratos metu rastas narkotines medžiagas, todėl dėl šios nusikalstamos veikos Apeliacinis teismas plačiau nepasisako.

Dėl tikslo platinti

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Pasak apelianto, teismas rėmėsi vien tik E. K. parodymais, kuri jį iš pykčio apkalbėjo.

Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš įrodymų, patvirtinančių tokį G. T. tikslą, nurodė E. K. parodymus. Jų turinys išsamiai aptartas nuosprendyje ir šioje nutartyje, todėl teisėjų kolegija papildomai dėl jų nebepasisako, o tik pripažįsta, kad iš tiesų, E. K. patvirtino, jog G. T. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be šių duomenų, nuteistojo tikslą platinti minėtas medžiagas patvirtina ir tai, kad bute rastos elektroninės svarstyklės, skirtos sverti narkotines medžiagas. Apeliantas skunde teigia, kad svarstykles jis naudojo prieš vartojimą pasverdamas sau dozę, kad neperdozuotų. Tačiau bute rastas ir didelis kiekis polietileninių maišelių, skirtų narkotikų dozėms pakuoti. Galiausiai ir pats narkotinių medžiagų kiekis bei įvairovė (kai kurių iš rastų narkotikų pats apeliantas teigė nevartojantis) rodo, kad jos buvo skirtos ne paties G. T. vartojimui, o platinimui. Taigi, tikslas platinti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų G. T. inkriminuotas pagrįstai.

Kiti klausimai

Nuteistasis abejoja iš UAB „TELE 2“ gautų duomenų apie mobilaus ryšio bokštus ir jų veikimo zonas bei pokalbių išklotinių teisėtumu ir sąsajumu. Šių duomenų teisėtumas apeliacinio teismo teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Techninių priemonių panaudojimas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei bei įrašų darymui buvo sankcionuotas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų (t. 3, b. l. 21). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad paprastai operatoriai tokią informaciją apie įeinančius ir išeinančius skambučius ir bokštus saugo 6 mėnesius, o ši informacija buvo pateikta praėjus šiam terminui, be to, - ne mobilaus ryšio operatoriaus. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad telefoninių pokalbių kontrolę bei įrašų darymą atlieka specialiosios tarnybos, šiuo atveju policija, o ne mobilaus ryšio operatoriai, todėl būtent policija ir pateikė teisėtai surinktą informaciją teismui. UAB „TELE 2“ pateikė tik informaciją apie jos antenų veikimo zonas (t. 3, b. l. 58). Taigi, nuteistojo skundo argumentai dėl minėtų duomenų leistinumo – nepagrįsti.

Kita vertus, apeliantas iš dalies teisus, sakydamas, jog šių įrodymų sąsajumas su įrodinėtinomis aplinkybėmis yra abejotinas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, jog faktiniai duomenys apie tai, kad nuteistasis, naudodamasis savo mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ne vieną kartą kalbėjosi su A. M. , E. K. ir kitais nenustatytais asmenimis, būdamas bokšto Nr. 016D, esančio šalia (duomenys neskelbtini) namo (kur yra ir nuteistojo nuomojamas butas) veikimo zonoje, įrodo, jog bute rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklauso ne kam kitam, o būtent G. T. ir jis jas laikė, turėdamas tikslą platinti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog vien iš paminėtų duomenų tokia kategoriška išvada, kurią padarė apygardos teismas, negalima. Tačiau iš kitų įrodymų, tarp jų ir telefoninių pokalbių įrašų stenogramų turinio, matyti, kad G. T. su jam skambinusiais asmenimis tuoj pat po užfiksuotų pokalbių telefonu, susitikdavo prie šalia (duomenys neskelbtini) namo esančiame prekybos centre, o tai, kartu su duomenimis apie bokšto Nr. 016D veikimo zoną, iš dalies patvirtina, jog G. T. buvo greta esančiame nuomojamame bute, kur ir rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ant jo nuomotame bute rastos dėžutės su narkotinėmis medžiagomis jo pirštų atspaudų nerasta. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia kitais byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, jog šiomis medžiagomis, kaip ir daugeliu kitų, rastų tame pačiame bute, neteisėtai disponavo būtent G. T.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma grąžinti 5277 litus, kratos metu paimtus iš apelianto, nes šiuos pinigus jis užsidirbo prekiaudamas vaizdo ir garso aparatūra. Tai, pasak apelianto, patvirtina kratos protokolas, iš kurio matyti, kiek tokios aparatūros buvo paimta ir vėliau jam grąžinta.

Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kratos metu apelianto nuomotame bute buvo rasta daug įvairios vaizdo ir garso aparatūros, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kt. Vėliau, patikrinus ar šie daiktai nėra vogti, ir gavus iš LR VRM IRD atsakymą, jog duomenų apie tai, kad šie daiktai būtų pagrobti tarnyba neturi, jie buvo grąžinti nuteistojo seserei. Tačiau tai, kad kratos metu paimti daiktai nebuvo įtraukti į VRM duomenų bazes, kaip pagrobti, savaime nepaneigia fakto, jog juos G. T. buvo įgijęs neteisėtu būdu, kaip ir fakto, jog pardavus juos gauti bei pas nuteistąjį rasti pinigai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Tai įrodo byloje esantys G. T. telefoniniai pokalbiai bei nuteistojo Apeliaciniame teisme duoti parodymai bei kiti bylos duomenys, iš kurių matyti, kad įvairius daiktus G. T. imdavo, kaip užmokestį už parduodamas narkotines medžiagas.

Apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas S. P. patvirtino, jog policija turėjo operatyvinės informacijos, jog G. T. buitinės technikos prietaisus priima, kaip atsiskaitymo priemonę už jo parduotus narkotikus. Apeliacinės instancijos teisme buvo ištirta dalis telefoninių pokalbių tarp G. T. ir kitų asmenų stenogramų. G. T. iš esmės pripažino, kad jis yra vienas iš šių pokalbių dalyvių ir pabandė paaiškinti šių pokalbių esmę bei prasmę. Pagal jo parodymus, jis prekiaudavo įvairia technika, iš vienų žmonių pagal skelbimus ją pirkdavo, ir parduodavo kitiems. Tačiau antai iš 2007-06-10 įvykusio telefoninio pokalbio tarp G. T. ir nenustatyto vyriškio (t. 3, b. l. 34) matyti, kad pastarasis nuteistajam siūlo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3510i“ ir dar 100 Lt. Darant prielaidą, jog tai buvo paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, kaip aiškina nuteistasis G. T. , teigdamas, jog jis tiesiog perpardavinėdavo įvairius daiktus ir taip užsidirbdavo pinigų, toks pasiūlymas, kuomet prekę (šiuo atveju telefoną) parduodantis asmuo pirkėjui siūlo ne tik pačią prekę, bet dar ir prideda 100 Lt, būtų visiškai nelogiškas. Tai pirkėjas turi mokėti pardavėjui suderėtą kainą, o ne pastarasis, parduodamas prekę, dar sumokėti tam tikrą pinigų sumą.

Kitame G. T. pokalbyje su nenustatytu vyriškiu vardu Algis kalbama apie nešiojamus kompiuterius. Pastarasis siūlo nuteistajam kompiuterius už žymiai mažesnę nei rinkos kaina. Pokalbyje teigiama, jog kompiuteriai kainuoja 4000 ir 3500 Lt, tačiau G. T. juos siūlo vos ne už dvigubai mažesnę kainą – 2500-2000 Lt (t. 3, b. l. 28). Paprašytas paaiškinti šio pokalbio turinį, Apeliaciniame teisme G. T. pateikė nelogišką ir neįtikinamą paaiškinimą, jog kompiuterius siūlęs asmuo juos įsigydavo lizingo būdu, tačiau neturėdavo iš karto reikiamos sumokėti pusės prekės kainos, tad jam nuteistasis G. T. sumokėdavo tą kainą. Iš nuteistojo paaiškinimų galima būtų daryti išvadą, jog kompiuterius jam pardavęs asmuo pirkdavo juos už dvigubai didesnę kainą, nei parduodavo G. T. .

Sugretinus šiuos duomenis su kitais byloje surinktais duomenimis apie G. T. nusikalstamą veiklą, akivaizdu, kad tokiu būdu G. T. buvo atsiskaitoma už iš jo gautas narkotines medžiagas. Iš aptartų pokalbių matyti, kad su G. T. buvo atsiskaitoma ir pinigais. Kita vertus, akivaizdu, kad dalį įvairios technikos bei prietaisų G. T. , kaip jis pats ir teigia, parduodavo, taip užsidirbdamas pragyvenimui, tačiau visais paminėtais būdais gauti pinigai yra gauti neteisėtai, iš nusikalstamos veikos. Taigi, įvertinęs pirmiau aptartus duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis niekur nedirbo, Apeliacinis teismas daro išvadą, jog G. T. asmens kratos metu rastus 5277 Lt pirmosios instancijos teismas konfiskavo pagrįstai, kaip nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas.

Apeliantas taip pat skunde teigia, jog apygardos teismo nuosprendyje nėra jo pripažinimo pavojingu recidyvistu motyvų. Šis apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas.

BK 27 str. numato sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Pagal šio straipsnio 1 d., nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. T. teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus. Visus tuos kartus G. T. nusikalto neišnykus ir nepanaikinus teistumo už prieš tai padarytus nusikaltimus. Taigi, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., G. T. yra recidyvistas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. G. T. , būdamas, kaip minėta, recidyvistu, skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl BK 260 str. 3 d. numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Taigi, šią baudžiamajame įstatyme numatytą pripažinimo pavojingu recidyvistu sąlygą G. T. atitinka.

Esant minėtoms sąlygoms, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Tai ir padarė Vilniaus apygardos teismas. G. T. pripažinimo pavojingu recidyvistu motyvai, nors ir aiškiai neišskirti bei nurodyti kartu su bausmės skyrimo motyvais, tačiau apygardos teismo nuosprendyje yra (nuosprendžio 7-8 puslapiai). Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu G. T. inkriminuotas nusikaltimas pagal savo pobūdį yra savanaudiškas, G. T. anksčiau teistas net 5 kartus, paskutinį kartą – taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Tai rodo, kad G. T. antivisuomeninės nuostatos nepasikeitė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir sprendžia, jog G. T. pavojingu recidyvistu pripažintas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Regina GaudutienėElena Vainienė