- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-2355-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00873-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2015-09-30 apie 19.30 val. Vilniuje, Ukmergės g. 244, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir esant kliūčiai kelyje, neapvažiavo kliūties, užvažiavo ant dailylenčių ir jas apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 128 p., 220 p., reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad su pažeidimu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad įvykis atsitiko trečiadienį, akcijų dieną, kai prekybos centre „Senukai“ daug žmonių. Buvo prietema, nukentėjusiojo automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, o lentelės padėtos ant važiuojamosios dalies, išilgai ant grindinio, prie pat bagažinės. Dailylentės buvo neatsargiai išsikišusios. Važiuodamas išgirdo trakštelėjimą. Jų buvo neįmanoma pastebėti. Pradžioje jis išlipo iš automobilio, kalbėjosi su tais žmonėmis ir tik tada išvažiavo iš įvykio vietos nesulaukęs policijos. Sutinka, kad sulaužė lenteles. Mano, kad yra dalis ir nukentėjusiųjų kaltės. Po įvykio jie patraukė savo automobilį ir priparkavo teisingai, policijos pareigūnams tvirtino, kad automobilio neperstatė. Vienas augina vaikus, pajamos nedidelės 1 000 Eur, o žmona paskutiniu metu nemoka alimentų (b. l. 25-26, 42-43).
Tyrimo metu V. K. paaiškino, kad 2015-09-30 apie 19.30 val. „Senukų“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 244, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervažiavo dailylentes, gulėjusias prie neleistinoje vietoje stovėjusio pilkos spalvos automobilio. Įvykio metu buvo tamsu, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo daug automobilių, todėl V. K. dailylenčių, gulėjusių prie automobilio, nepastebėjo. Po įvykio jis iš karto sustojo, atsiprašė už sugadintas dailylentes, bet sumokėti 20 eurų už sugadintas dailylentes atsisakė, nes nesijautė kaltu (b. l. 11).
Teismo posėdžio metu L. N. paaiškino, kad rugsėjo 20 dieną nusipirko dailylentes. Vairuotojas pasistatė taip automobilį, kad galėtų sukrauti dailylentes. Automobilis buvo meistro. Meistras nuėjo atidaryti bagažinės, o jis (L. N.) padėjo lenteles prie automobilio ant žemės ir nuėjo padėti žmonai. Vairuotojas buvo išvažiavęs iš parkavimo vietos ir stovėjo skersai parkavimo vietos. Pro pastatytą automobilį kitos transporto priemonės galėjo pravažiuoti iš abiejų pusių. Lentelės buvo padėtos ant žemės važiuojamosios dalies, paraleliai automobiliui, jos buvo išsikišusios už automobilio. Pažeidėjas nepastebėjo dailylenčių ir per jas pravažiavo. Aikštelė buvo apšviesta. Pradžioje mašiną Borisas pastatė parkavimo vietoje prie įėjimo į „Senukų“ prekybos centrą, priparkavo priekiu į „Senukus“. Tada užpakaliu išvažiavo iš parkavimo vietos, palikdamas tarpą tarp parkavimo vietos ir mašinos ir atsistojo važiuojamoje dalyje. Jis (L. N.) paguldė lenteles, nuėjo prie įėjimo, o meistras tuo tarpu atidarinėjo bagažinę. Išgirdo tarkštelėjimą. Borisas sušuko. Jis nuėjo ir sustabdė pažeidėją. Vairuotojas truputį pasibarė, kad neteisingai buvo padėtos lenteles ir nuvažiavo. Mano, kad pažeidėjas galėjo pastebėti lentelės. Jos buvo šviesios. Ne vienas žmogus jas apvažiavo, niekas ant jų neužvažiavo. Buvo 10 lentelių, jos buvo suvyniotos. Konflikto su pažeidėju nebuvo. Pažeidėjas nenorėjo aiškintis situacijos ir išvažiavo. Kai policija atvažiavo Borisas jau buvo perstatęs automobilį. Byloje yra schema, kurioje pažymėtas jau perstatytas automobilis. Pareigūnai įvykio vietos nesureikšmino (b. l. 51-55).
Tyrimo metu L. N. paaiškino, kad 2015-09-30, apie 19.30 val., jis atvažiavo automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į „Senukų“ prekybos centrą apsipirkti. Apsipirkęs jis grįžo prie savo automobilio sukrauti prekes, kurias padėjo šalia automobilio. Atidaręs transporto priemonės bagažinę, jis išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė, jog ant jo prekių užvažiavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojas, neišlipęs iš mašinos, išsakė priekaištus, jog dailylentės sudėtos per arti važiuojamosios dalies, geruoju susitarti atsisakė ir pasišalino iš įvykio vietos. L. N. padaryta 35,66 eurų žala (b. l. 8).
Teismo posėdžio metu B. B. paaiškino, kad atvažiavo į „Senukus“. Pastatė automobilį prie „Senukų“. Apsipirko, tuomet jis nuėjo pastatyti automobilį taip, kad galėtų jį pakrauti. Iš priekio stovėjo kiti automobiliai, o iš kairėsi ir dešinės buvo pakankamai vietos pravažiuoti kitiems automobiliams. Jo automobilis po perstatymo, buvo pastatytas ne parkavimo vietoje. Leonidas atėjo iš parduotuvės su prekėmis. Iškrovė lenteles, maždaug metrą pakišo po automobiliu, o likusi dalis buvo išlindusi porą metrų. Lenteles pakišo išilgai priekinės važiavimo dalies. Jis nespėjo pakrauti lentelių, žmogus automobiliu pravažiavo tiesiai per lenteles. Jis sustojo, atidarė langą. Su juo nekalbėjo ir nuvažiavo toliau. Jam nuvažiuojant, pamatė, kad išeina Leonidas ir pradėjo šaukti, kad sustabdytų automobilį. Leonidas pakalbėjo su tuo žmogumi. Ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Paskui matė, kad pažeidėjas nuvažiavo. Kai pažeidėjas nuvažiavo, iškvietė policiją. Perstatė automobilį ir laukė policijos pareigūnų. Automobilį perstatė, nes aikštelė buvo laisvos vietos (b. l. 51-55).
Tyrimo metu B. B. paaiškino, kad 2015-09-30 apie 19.30 val. prie Senukų parduotuvės, stovėdamas prie automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių durelių iš kairės pusės, pamatė kaip automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šalia automobilio gulinčių dailylenčių, kurias buvo nusipirkęs L. N.. B. B. sušuko Lionginui, kad automobilis Volvo pervažiavo per dailylentes. L. N. tuomet sustabdė automobilį Volvo, kurio vairuotojas neišlipo iš automobilio, kažką pasakė Lionginui pro atidarytą langą ir maždaug po 2 minučių išvažiavo. Po to buvo iškviesta policija. Tikslinant įvykio aplinkybes, B. B. nurodė, jog jis iš parduotuvės išėjo anksčiau nei L. N. ir kad jam būtų lengviau pakrauti dailylentes, jis išvažiavo iš automobilių parkavimo vietos, automobilį pastatė šiek tiek skersiau, tačiau ne važiuojamoje kelio dalyje. Pravažiuoti kitiems automobiliams buvo pakankamai vietos. Automobilio Volvo vairuotojas, užvažiavęs ant prekių, iš karto neišlipo. Galimai vėliau vairuotojas ir buvo išlipęs iš savo automobilio, tačiau jis to nematė.
Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas L. B. paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad apgadintos dailylentės. Nukentėjęs asmuo paaiškino, kad į automobilį krovėsi dailylentes ir jas pervažiavo automobilis, kuris nesustojęs išvažiavo. Smulkmenų nepamena. Automobilis, jiems atvykus, stovėjo parkavimo vietoje. Neprisimena, ar nukentėjusysis pasakė, kad automobilis įvykio metu stovėjo kitoje vietoje. Jei būtų pasakęs, tai būtų paminėjęs savo tarnybiniame pranešime. Vietos schemą braižo taip, kaip randa atvykę. Kitas aplinkybes šalys nurodo paaiškinimuose. Aikštelėje automobilius galima parkuoti visur, jei tai netrukdo eismui. Nėra KET nurodyta, ar galima dėti daiktus aikštelėje, taip, kad išsikištų į važiuojamąją dalį. Pagal KET, jei kelyje yra kliūtis ją reikia apvažiuoti (b. l. 51-55).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio L. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-09-30 apie 20.00 val. atvyko adresu Ukmergės g. 244, Vilniuje, rado L. N., kuris paaiškino prie prekybos centro Senukai jis krovėsi dailylentes į automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios gulėjo šalia automobilio. Išgirdęs brakštelėjimą, pamatė, jog automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant dailylenčių, vairuotojas, neišlipęs iš automobilio, išreiškė priekaištus, jog dailylentės guli ne vietoje, ir pasišalino iš įvykio vietos. Policijos pareigūnas nurodė, jogt jam atvykus į įvykio vietą, automobilis stovėjo nepažeisdamas KET reikalavimų, dailylentės gulėjo automobilyje, jos buvo apgadintos.
Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas V. T. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad žmogus krovėsi prekes, o kitas automobilis pervažiavo jas ir nesustojęs nuvažiavo, bet lygtai pažeidėjas su nukentėjusiuoju dar ir pakalbėjo. Atvyko į vietą, nubraižė schemą. Schemą braižė pagal tai, ką rado atvykę į aikštelę. Kur įvykio metu stovėjo automobilis, jis nežino. Nukentėjusysis nesakė, kad po įvykio perstatė automobilį. Kraudamas žmogus galėjo padėti daiktus ant važiuojamosios dalies. Jiems atvykus, kaltininkas buvo išvykęs (b. l. 51-55).
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas sąvokas eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K., nukentėjusiojo L. N., liudytojų B. B., policijos pareigūnų L. B., V. T. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus (policijos pareigūno L. B. tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, byloje esančias nuotraukas), teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. K. 2015-09-30, apie 19.30 val., Vilniuje, Ukmergės g. 244, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant kliūčiai kelyje, jos neapvažiavo, užvažiavo ant dailylenčių ir jas apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 128 p. (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) ir 220 p. (jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą). Šie V. K. 2015-09-30 veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytus nuostolius (b. l. 57), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad apgadintos dailylentės, pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad V. K. dirba, vienas augina du vaikus, moka už sūnaus mokslus užsienyje, per 17 metų vairavimo stažą tik vieną kartą baustas už KET taisyklių pažeidimus (nuobauda galioja), gailisi dėl padarytų pažeidimų, atlygino visą nukentėjusiajam padarytą žalą, pažeidimą padarė, nes lentelės buvo padėtos važiuojamojoje dalyje tamsiu paros metu, duomenų, kad įvykio metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Teismo įvertinti ir aukščiau aptarti bylos duomenys leidžia teigti, kad V. K. padaryti pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nėra šiurkštūs, todėl teismas vertina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka pažeidėjo padarytos veikos pavojingumo.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taiko V. K. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Atsižvelgęs į tai, kad V. K. šiuo metu vienas išlaiko du vaikus, moka už sūnaus mokslus užsienyje, jo pajamos nėra didelės, visą pažeidimu padarytą žalą nukentėjusiajam savanoriškai atlygino, teismas jam pagal ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skiria 400 eurų baudą. Atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes ir V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad jo padarytas pažeidimas daugiau atsitiktinio pobūdžio, o jis nėra piktybiškas KET pažeidėjas, teismas mano, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos tikslai bus pasiekti, neatimant V. K. teisės vairuoti.
Už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
Pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti 28 eurų baudą.
Pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti 400 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei skirti V. K. galutinę subendrintą nuobaudą – 400 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16054357104.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).