Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2012-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-30/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-14
Bylos Nr.
2K-30/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Antanas Klimavičius, Olegas Fedosiukas (pran.)
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-30/2012Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00490-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutarties.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta visa Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartimi nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją J. V. 2010 m. liepos 8 d., apie 00.15 val., D. V. , būdamas J. V. namuose (duomenys neskelbtini), turėdamas bendrą tyčią žaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją, panaudojo prieš ją fizinį smurtą: vieną kartą smogė ranka per kairę ausį, vieną kartą – per pakaušį, sugriebė ją už kaklo, taip padarė nukentėjusiajai J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą (linijinę poodinę kraujosruvą – odos nubrozdinimą kaklo dešinėje bei keletą smulkių poodinių kraujosruvų kaklo kairėje pusėje). Šiais veiksmais palaužęs J. V. pasipriešinimą, D. V. prieš jos valią per trumpą laiko tarpą tris kartus lytiškai santykiavo su ja natūraliu būdu ir vieną kartą tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartį, bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai sprendimus grindė tik nukentėjusiosios bei liudytojų R. G. , T. V. , D. B. parodymais, asmens atpažinimo protokolu, medicinos specialisto apžiūros protokolu, o jo parodymais netikėjo ir laikė juos gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatoriaus manymu, nė vienas iš nurodytų duomenų negali būti laikomas įrodymu, nes jie nei patvirtina, nei paneigia inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Liudytojai tik kartoja nukentėjusiosios sugalvotą versiją, nes jų įvykio vietoje nebuvo. Specialisto išvada taip pat tik patvirtina, kad jokių sužeidimų ar sužalojimų, būdingų išprievartavimui, nepadaryta. Todėl, anot kasatoriaus, vieninteliai duomenys, kuriais remiantis jis pripažintas kaltu ir nuteistas, yra nukentėjusiosios J. V. parodymai. Toks išvadų pagrindimas prieštarauja BPK 301 straipsnio 2 daliai.

Kasatorius tvirtina, kad jis negalėjo suvokti, jog lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią. Tiek nukentėjusiosios, tiek jo (D. V. ) parodymais įrodyta, jog nukentėjusioji nesipriešino, nesišaukė pagalbos, nepasišalino iš įvykio vietos, nors turėjo tam visas galimybes. Kasatorius teigia, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu, nukentėjusioji netgi išreiškė tokius pageidavimus, kaip saugotis nuo nepageidaujamo nėštumo, nesantykiauti analiniu būdu. Šiuos pageidavimus kasatorius įvykdė. Skunde pažymima, kad nukentėjusiosios J. V. parodymai apie įvykio aplinkybes nenuoseklūs ir proceso metu nuolatos kito. Kasatorius nurodo, kad J. V. patirtas smurtas neturėjo įtakos jos apsisprendimui santykiauti, nes konfliktas įvyko prieš valandą iki lytinių santykių ir dėl buitinių dalykų. D. V. teigia, kad J. V. turėjo rimtą motyvą meluoti savo sugyventiniui D. B. dėl to kas įvyko, nes nenorėjo, kad išaiškėtų jos intymūs santykiai su R. G. ir pačiu kasatoriumi. Tam paaiškėjus, būtų nutraukti jos ilgalaikiai santykiai su D. B. , ji būtų praradusi gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį. Pati J. V. nurodė, kad net neketino kreiptis į policiją ir tik po pokalbio su D. B. buvo jo priversta kreiptis į policiją. D. V. pažymi, kad iš nurodytų faktų matyti, jog jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios parodymus.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Meška atsiliepime į nuteistojo D. V. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginiai tėra nuteistojo gynybinė pozicija ir yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Atsiliepime atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors smurto panaudojimo fakto kasatorius neneigia, tačiau negalima sutikti su jo išsakyta versija, jog smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti konflikto metu prieš valandą iki pirmųjų santykių. Pažymėtina, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tiesiogiai prieš pat įvykį D. V. panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – J. V. du kartus sudavė į galvą ir dukart paimdamas už kaklo ją smaugė. Naudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį ir psichinį smurtą (grasino, įsakmiu tonu liepė nusirengti), nuteistasis per trumpą laiką tris kartus atliko prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąją natūraliu būdu bei vieną kartą oraliniu būdu. Smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją faktą, be jos pačios ir nuteistojo parodymų, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 938/10 (03), atitinkanti nukentėjusiosios parodymus. Kasatoriaus versija, kad su juo mažai pažįstama nukentėjusioji savanoriškai sutiko su juo lytiškai santykiauti po to, kai jis jai sudavė keletą smūgių, yra neįtikinama.

Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus teiginiu, kad nukentėjusioji delsė kreiptis į policiją. Byloje nustatyta, kad iš karto po išžaginimo J. V. internetiniu-telefoniniu ryšiu „Skype“ pranešė apie įvykį savo sugyventiniui, buvusiam Norvegijoje, ir šio paraginta kreipėsi į policiją. Akivaizdu, kad D. V. suvokė savo nusikalstamus veiksmus, todėl iš karto po įvykio informavo artimus žmones apie tai, kad turi rimtų problemų su policija, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpė, daugiau nei tris mėnesius buvo oficialiai paieškomas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nepateikė byloje civilinio ieškinio, ir tai taip pat paneigia kasatoriaus versiją apie jo apkalbėjimą, siekiant gauti iš to naudos. Visa tai rodo, kad kasatoriaus versija teismų pagrįstai ir motyvuotai atmesta. D. V. veika kvalifikuota tinkamai, paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, esminių procesinių pažeidimų byloje nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, teismų atliktas įrodymų vertinimas. Pagrindinis kasatoriaus skundo argumentas susijęs su tuo, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu, kad nukentėjusioji nesipriešino, nesišaukė pagalbos, nepasišalino iš įvykio vietos, nors turėjo tam visas galimybes, todėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Pažymėtina, kad kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad savo išvadas dėl nuteistojo kaltumo teismai pirmiausia grindė nuosekliais ir kategoriškais nukentėjusiosios J. V. parodymais. Be to, smurto naudojimo faktą patvirtino specialisto išvada Nr. G 938/10 (03). Lytinio santykiavimo būtent su nuteistuoju faktas patvirtintas specialisto išvadoje Nr. S 490/10 (01). J. V. parodymus netiesiogiai patvirtino liudytojų R. G. , T. V. bei D. B. parodymai, asmenų parodymo atpažinti, akistatos, įvykio vietos apžiūros bei daiktų pateikimo protokolai, specialisto išvados Nr. G 938/10 (03) ir Nr. S 490/10 (01) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Teismų vertinimu, J. V. parodymus patvirtina ir tai, kad ji neturėjo pagrindo duoti melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms ir tokiu būdu nepagrįstai apšmeižti nuteistąjį, su nuteistuoju ji nebuvo gerai pažįstama, o praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, ji pranešė apie prievartinius lytinius santykius savo gyvenimo draugui D. B. , kuris nurodė nedelsiant kreiptis į policiją. Pažymėtina, kad nuteistasis proceso metu neneigė buvęs įvykio vietoje, naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją ir paskui lytiškai su ja santykiavęs bei tenkinęs lytinę aistrą oraliniu būdu. Tačiau, anot nuteistojo, smurtas nesietinas su lytiniais santykiais, kurie vyko abipusiu sutarimu. Ši nuteistojo versija teismų buvo tikrinta ir motyvuotai atmesta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, apklausta nukentėjusioji, tačiau aplinkybių, leidžiančių suabejoti nusikalstamų veikų padarymo faktais, nenustatyta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo daryti priešingas išvadas nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių suabejoti dėl įrodymų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo bei teismų išvadų pagrįstumo.

Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes D. V. padaryti nusikaltimai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, už šių nusikaltimų padarymą paskirtos įstatymų reikalavimus atitinkančios bausmės.

Konstatuotina, kad pagal nuteistojo kasaciniame skunde nurodytus argumentus naikinti ar keisti teismų sprendimų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. V. kasacinį skundą.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasAntanas KlimavičiusOlegas Fedosiukas